Agrobotai: nauja pramonės revoliucija (Video)

Dvigubai daugiau maisto, nes bus dvigubai daugiau žmonių? Vistiek kažkada prieisime ribą kai šitas pasaulėlis neišlaikys visų žmonių., o tada ir pažiūrėsim kas, už ką ir dėl ko kovos.

Neišlaikys, tai nukris mūsų planeta nuo savo sukimosi aplink saulę linijos? Viskas priklauso nuo mūsų ir aplinkos suvokimo. Jeigu nemokėsime ekologiškai, taupiai ir efektyviai auginti maisto, jeigu erdves planuosime belenkaip, tai žinoma, kad ateityje susidursime su dideliais sunkumais. Tačiau viską planuojant kartu ir susietai, tai ta žmonijos kiekio riba gali būti labai toli. Ir čia atmetant galimybę, kad per tuos 40 ar daugiau metų jau bus galimybė gyventi nebe Žemėje.

ir ne tik mesa bet ir visa kita maista. O maisto, finansu ir visos kitos krizes baigsis, kai ismoksime bet ka konstruoti is atomu, maista daiktus elektronika ir tt. tada zmoniu kiekis gales buti neribotas, jei dar ir galesime gyvesnti uz zemes ribu. Del straipsnio nesupratau, kam naudoti herbicidus=noudus, jei tie robotukai gales piktzoles israveti, sudeginti liepsnosvaidziu, o geriau lazeriu.

Aš tik nesupratau kokiu būdu robotai iš to ūkio pagamins daugiau energijos nei kad patys sunaudos tą ūkį dirbdami..

Tie mazyliai gali tureti akumuliatorius ir saules baterijas vietoj kepures . Gali tiesiog nedirbti kai nera/napakanka saules sviesos. Kadangi jie yra nerealiai brangus, tai toks energijos aprupinimas labai pigus ir nemokamas praktiskai. Juk yra zoliapjoves-robotai kurie be sustojimo pjauna zole kieme puse metu, aisku tik dienomis ir maitinami tik saules baterijomis kuriu galia maziau nei 100 W. Gal ir turi koki akuma, bet vistiek pagrindinis maitimas nuo saules baterijos.

Vienok... Karvių melžėjas 200000$ Tipo ūkininkui mažiau darbo. Tai čia kiek laiko melžėjui Lietuvoje galima atlyginimą mokėti? O mašina vis tiek amžinai nedirbs, jai reikės energijos, kvalifikuotos priežiūros. Kiti robotukai irgi jaučiu nepigiai kainuoja. Nieko nuostabaus, kad tik keliose turtingose šalyse kol kas bando, kur darbo jėga brangi. Bet man atrodo greičiau tose šalyse darbo jėga atpigs, nei šitie žaisliukai paplis.

Na tu suprask vieną: tie 200k yra ne kas kitas, o kitų žmonių darbas. Ir aš manau, kad geriau kokiems 5 kvalifikuotiems specialistams laboratorijoj padirbėti pusę metų negu dešimtims (jei ne šimtams) melžėjų kasdien vaikščioti į tvartą kokius 5-10 metų (tiek turėtų tarnauti įrengimas, o gal ir dar daugiau). Na mano pavyzdys yra gana supaprastintas, neatsižvelgiu į tai, kiek žmonių dirba prie medžiagų išgavimo, kurios reikalingos robotui sukurti, ir t.t... Bet noriu pasakyti, kad kažką vertinti atsižvelgiant tik į pinigus yra labai neobjektyvu.

melzejo darbo vieta kainuoja apie 2000lt ukininkui, turint 200 karviu uki, reikia apie 4 melzeju. per 5 metus. Per 6 metus 576000lt atsieina karviu melzimas. Melzimo robotas 520k, taigi atmetus prieziuros ir elektros kastus, po 7 metu numatomas atsipirkimas. Žinoma neparašyta koks našumas to roboto uz 200k ir ar pajegtutas 200 karviu aptarnaut

Lietuvoje jau bent keliolika ūkių naudoja melžimo robotus. Be europinės paramos tai kol kas pas mus sunkiai jie atsiperka. Tačiau melžimo robotai kasmet vis pinga (dabar pigiausias variantas kainuoja 350tūkst.), o melžėjų išlaikymas vis brangsta.

Su herbicidais paprasčiau, pigiau ir energijos mažiau sunaudojama. Esu tikras, purkštuvą padaryti paprasčiau ir pigiau, nei lazerį. Su purkštuvu, kaip su spausdintuvu – užpurškei, o toliau viską daro laikas. Naudoti tokio galingumo lazerius, kurie iškart sunaikintų piktžoles būtų gana brangu ir pavojinga, o silpnais kepinti, kol žus – neapsimoka, nes laikas – pinigai. Ekologiniai ūkiai gal ir leis sau tokius ginklus naudoti, bet paprastiems ūkininkams lieka herbicidai. Tik jų sunaudojama bus 4/5 mažiau.

Dėl saulės audrų, pataisykit, jei klystu, bet jei įranga atjungta nuo maitinimo, tai jinai neperkeptų ?

Neiškeptų, bet galėtų sutrikdyti veikimą. Visai būtų įdomu, jei kas panašaus nutiktų Bandymai su branduolinių galvučių mėginimais per daug menki, nors parodo, kad didelė EMF veikiančius prietaisus tai perkrauna, tai panašūs sutrikimai gali būti, bet kad visiškai išekptų, tai neturėtų.

Gali nesunkiai atlikti eksperimenta, as toki dariau ant bajerio. Pemiau LED pajungiau prie baterijos ir ikisau i mikrobage, sviete maziau nei puse sekundes, kai ijungiau mikrobange. Eksperimenta galima praplesti, galima ikisti tik LED pakepinti ir ziureti ar veiks, kai isimsi (greiciauisiai ne). Galima pries tai aprasytus abu atvejus susukti i aliuminio folija ir pakepinti po ~2 s. Galima ta pati padaryti izeminus folija, galima bandyti naudoti carbona (grafito pluosta). Skamba panasiai "kaip naikinti CD-DVD duomenis mikrobanges pagalba" bet istikro tai gana rimta. "Raveti siena" dar butu galima elektros iskrovos pagalba, nemanau, kad piktzoles isgyventu gera elektrosoko smugi, nors cia reiketu bandyti. O geriausiai su piktzolem susidoroti mechaniskai, brute force.

ravėjimas – variantas atrodo neblogas, tačiau turi keletą kabliukų. Jei kada teko ravėti, tikriausiai atkreipei dėmesį, kad išrauti piktžoles nėra taip paprasta ar lengva – „etatinių“ piktžolių šaknų sistema išvystyta ir tvirtai laiko stiebą. Turint galvoje, kad abribotai bus maži ir lengvi – antraip didelė jų egzistavimo prasmės dalis išnyktų, – tai būtų galima palyginti su žmogaus žygiavimu per medelyną ir berželių rovimą rankomis. Darbas atrodo herojiškas, bet fiziškai sunkus ir reikalaujantis daug energijos. Kur dėti išrautas piktžoles? Vietoje palikti negerai, nes tai gaunasi lyg savanoriškas piktžolių sėjimas. Išvežti iš laukų? Kas išveš? Patys robotukai ant savo gležnų pečių pirmyn atgal žygiuos? Atskiri, tam skirti robotai surinks iš paskos? Be to, piktžolės maitinasi tomis pačiomis maisto medžiagomis, kaip ir kultūriniai augalai – išvežant piktžoles, iš laukų keliauja ir maisto medžiagos. Idealiu atveju mineralinės medžiagos turėtų likti laukuose, o piktžolių susintetinti angliavandeniai – naudojami robotuko energijos reikmėms. Reikėtų elektromechaninio įrenginio, kuris gebėtų atskirti piktžoles nuo naudingų augalų, jas nukąstų, susmulkintų, kad neliktų sveikų sėklų ir didesnių augalo dalių (šiek tiek smulkių akmenukų smulkinimo kameroje „mechaskrandyje“, kaip vištų skrandžiuose kad būna, ir skystų katalizatorių, skaidančių ląstelių sieneles tikriausiai padėtų), iš sulčių išskirtus cukrus pasisavintų „mechažarnyne“ per pusiau laidžią membraną. Ten pat į sistemą būtų grąžinamas vanduo ir katalizatorius. Gliukozė kuro elementuose tiektų elektrą visai sistemai. Mineralinės medžiagos kartu su nepanaudota celiulioze būtų grąžinamos į dirvą ir gerintų jos struktūrą. Bet čia dar toloka ateitis, negirdėjau kad kas nors ta kryptimi darbuotųsi.

tai dabar technikai irgi kuro reikia + operatoriaus.

Tai ir norima išspręsti – jokio operatoriaus ir jokio/daug mažiau kuro.

Mikrobangės gaila tokiems eksperimentams

Jeigu vaikščioti pakankamai dažnai ir sąžiningai (ką ir turėtų daryti robotai) išrauti kelių centimetrų aukščio medelius visiškai nesunku :)

Išmetimo ir mineralinių medžiagų pasišalinimo iš dirvos klausimas išlieka. Dažnesnis naudojimas reiškia ir dažnesnį gedimą ir dažnesnį dalių keitimą. Pasvarstyk, kas paprasčiau – atėjau, pamačiau, papurškiau/lazeriu/liepsnosvaidžiu žybtelėjau, nuėjau; ar – atėjau, pamačiau, išroviau, užsikroviau, kai prisikaupė per daug – nuėjau nieko daugiau neveikdamas (ir taip maksimali apkrova) prie piktžolių surinkimo vietos, išsikroviau, grįžau nieko neveikdamas (nes jau viskas išravėta) grįžau prie paskutinės išrautos piktžolės vietos, nuėjau toliau.