Kaip kelelis nedulka jau 10 000 metų

Fu bl, jau kuris laikas kaip mečiau gerti spiritinius gėrimus. Apsiribojau lengvais vynu ir alumi, ir tai nedažnai. Ir esu labai patenkintas. Kaip vystosi potraukis grubiai (dar ne priklausomybė) - dėl malonumo. Jaunam ir ką tik pradėjusiam padidėja energija ir euforija. Su stažu energija dingsta, euforija minimali, pradeda dingti atmintis. Galiausiai šlykštu (čia ne visiems gal). Todėl ir mečiau stiprius spiritinius. Kadangi į bažnyčią nenueinu, tai čia būsiu išpažintį atlikęs. Beliko paskaityti, kokį išpirkimą duosit.

Vyrai gėrė, vyrai gers, kol žemelė prasivers..

Uz tai ir isgerkim!

O gi išpirkimas bus maksimalus, nes nepriėmei jokio gero sprendimo. Silpni alkoholiniai gėrimai, dėl įvairių priemaišų, ne mažesni, o kartais dar didesni nuodai nei geri stiprūs. Jokio skirtumo, ar tu išgersi dvi taures vyno, ar aš išgersiu 100 gr. gero viskio ar kokybiškos degtinės per vakarą. Jei gersiu degtinę, tai tu apsinuodysi dar daugiau. Esmė yra ne gėrimo stiprumas, o kokybė ir kiekis. Visur svarbu SAIKAS. O mano nuomone, silpni, ypač nebrangūs gėrimai, ir yra tikrasis blogis, nes jie "skanūs", juos gerti lengva, todėl lengvai užsikabina jaunimas, kuriam iš alkoholio reikia visai ne to, kam jis skirtas normaliems žmonėms. Jei negalėtų gauti bearshake, sidriuko (ar, atleiskit, kito myžaliuko), tai ne kiekvienas dar jauname amžiuje norėtų "palakt" degtinės ar kalvadoso. Paprasčiausia su alkoholiu būtų tvarkytis taip, kaip su cigaretėmis - proporciniu akcizų kėlimu. Tokiu būdu būtų didinama kaina potencialiai žalingiausių produktų kaina.

Jo, gero sprendimo kaip ir nepriemiau. Tik man asmeniškai vynui ir alui (velninio alaus ar vynų Agdam, Obolys, vaisiukas ir panašių nevartoju) greičiau saikas ateina nei geram brendžiui ar gerai degtinei.

Na jo, Ar_as? teisybę sako, kaip bebūtų keista degtinę "sveikiausias" gėrimas, nes mažiausiai priemaišų, pavojingiausi visokie sidrai, šampanai. Kas liečia nesaiką, čia jau kita kalba, nesaikingai geriant, bet koks gėrimas gali tapti pavojingu.

Alkoholį žmonės pernelyg pripratę gerti, kad į šitokius straipsnius pažiūrėtų rimtai. Man tas gėrimas nereikalingas, bet labai daug kas be jo negali gyventi.

Neapsigaukit, straipsnio autorius - „mokslininkas". Komentaruose matau subjektyvias klišes, perimtas iš tėvų, mokyklos, artimos aplinkos, žiniasklaidos, knygų, filmų ir reklamos. Bent savo pojūčiais remkitės, kas būna gėrimo metu ir po gėrimo. Tada bus aišku kas per daiktas yra C2H5OH. Visiškai nėra svarbu jo koncentracija, poveikis visada vienodas.

nepykit bet manau pats toks esate kokius kitus bandote parodyti, ir dar fakto klaida: kaip gali nebut svarbi koncentracija ? man sitas visai nesueina su logika. ( 1l 5% ar 1l95% na jo "jokio skirtumo") ( pripazystu truputeli klides bet pasilieku prie savo nuomones )

mmm neteisingai išsireiškė, koncentracija svarbu, jei išgeriamas tūris vienodas. Didesnė koncentracija, be alkoholinio apsinuodijimo dar veikia ir vietiškai (burna, stemplė, skrandis), tuo tarpu mažesnė koncentracija suveikia vėliau, per ilgesnį laiką. Tai reikštų, kad mažesnė koncentracija geriau. Bet, kaip aukščiau paminėta, yra visokių birzgalų, kur etilo alkoholis (etanolis) nėra vienintelė blogybė. Kaip bežiūrėsi, visur svarbu saikas ir pradėti gerti (jei iš viso pradėti), reikia kuo vėliau.

mmm, Nemanau. Alkoholis pradeda veikti tik patekęs į kūną. Nėra jokio suveikimo vėliau, net jei tu tai laikai apgirtimo jausmu kai nuo alaus ji ateina vėliau. Yra tik organizmo būsena ir riba nuo kurios kūnas miršta. Vienas skirtumas; alaus nusigėrimui išgersi daugiau nusigėrimui nei degtinės pervertus į grynojo spirito apimtis.

Jei lygintumėm 40 proc. degtinę ir 10 proc. degtinę (tarkim degtinė maišyta su distiliuotu vandeniu ) tai poveikis gal ir tas pats, jei gryno etilo alk. kiekis vienodas. Tačiau, kaip taisyklė, visi silpni gėrimai turi labai daug pašalinių medžiagų, kurios kenkia sveikatai.

vos patekęs į kūną, tai yra, dezinfekuoja, jaučiamas skonis, tačiau apgirtimas juntamas tik patekus į kraują. Kartais gali atrodyt ir kitaip, nes ko gero daugumas mano, kad tik skrandyje(žarnyne) alkoholis įsisavinamas, tačiau šiek tiek jo į kraują patenka ir jo įkvėpus, burnoje.

Jei ir negeriat tai dar gersit. Gyvenimas privers

Nesu senas, bet pradedu į alkoholį žiūrėt atsargiai. Nežinau, gal jau mano kepenim šakės, ar smegenys pradėjo geriau veikt, bet jei prieš kelis metus įveikdavau 20 butelių alaus per parą, arba porą butelių degtinės, tai dabar vien apie tai pagalvojus nupurto. Praktiškai pradedu smerkt save jau po 4-to bokalo ar kelintos taurelės burbono (visi kiti stiprūs išskyrus gal viskį man mirę). Dar daug įtakos turėjo ir tai, kad nesinori sudalyvaut smagiam vakarėlyje, kurio neprisimeni ir 2 dienas pagiriojiesi. Žodžiu, saikas yra gerai. Alkoholis irgi gerai. Bet iš tiesų gerai jie veikia tik kartu

Jeigu tu statai, tada ir išgersim

Anksčiau mėgau liaudiškai tariant "pagerti", bet vėliau mečiau tą blogą įprotį. Dabar tik kartais paragauju kokio gero vyno ar brendžio, kartais viskio. Šiaip save priskiriu dabar prie negeriančių, nes alkoholį pavartoju labai retai ir labai mažom dozėm. Ir ką galiu pasakyti, alkoholio kaip ir nepasigendu.

Ohhh irony. Atsidarius straipsnį Ballantines reklamą iššoko per visą ekraną ir visu garsu surėkė - daryk tai ką daro visi... Nei juoktis nei ašarą išspausti

Na, kaip čia pasakius. Dauguma atsigeria iki 25 metų, grubiai. Taigi jei iki to laiko per daug nebaliavojai, nedidelė tikimybė, kad žiauriai baliavosi sulaukęs 30-40 metų.