1962 me­tais JAV Na­cio­nal­inė mok­slų a­ka­dem­ija re­ko­men­da­vo su­kur­ti di­de­lį kos­mi­nį te­le­sko­pą. 1977 me­tais Kon­gre­sas pro­jek­to fin­ans­av­im­ui pri­ta­rė ir pra­si­dė­jo Hubble kos­mi­nio te­le­sko­po kū­ri­mo dar­bai.

Hubble te­les­ko­po kū­ri­mas bu­vo baig­tas 1985 m., ta­čiau jo iškė­li­mas į or­bi­tą a­ti­dė­tas dėl 1986 m. į­vyk­us­ios Challenger ka­tas­tro­fos. Te­le­sko­pas iš­kel­tas į kos­mo­są 1990 me­tų ba­lan­džio 25 die­ną. Jis pa­va­din­tas Edwino Hubble'o gar­bei.

Hubble'o eXtreme Deep Field

Hubble'as surenka tolimiausius visatos vaizdus

Kaip fotografai kuria savo geriausių kadrų rinkinius, taip astronomai sukūrė naują, patobulintą žmonijos tolimiausio žvilgsnio į visatą atvaizdą. eXtreme Deep Field, arba XDF, fotografija sukomponuota iš gabalėlio dangaus, fotografuoto, darant Hubble Ultra Deep Field (HUDF)fotografiją, centro nuotraukų, padarytų per 10 metų.

Hubble Ultra Deep Field yra mažo Pietų pusrutulio erdvės plotelio Fornax žvaigždyne vaizdas, sukurtas, naudojant Hubble kosminio teleskopo duomenis, surinktus 2003 ir 2004 metais. Surinkęs blankią šviesą per daugybę stebėjimo valandų, jis atskleidė tūkstančius artimų ir itin tolimų galaktikų, padarydamas giliausią to meto visatos vaizdą.

Naujas spalvotas XDF atvaizdas, paskelbtas 2012 rugsėjį, apima daug blankesnes galaktikas ir labai gilią raudonos spalvos ekspoziciją iš naujos Hubble'o infraraudonojo spektro kameros, Wide Field Camera 3. Tokios ekspozicijos leido naujai studijuoti anksčiausias visatos galaktikas. XDF yra maždaug 5500 galaktikų netgi mažesniame plotelyje. Blyškiausių galaktikų skaistumas yra 10 milijardų kartų mažesnis, nei gali matyti žmogaus akis.

Atvaizde matosi Įspūdingos spiralinės galaktikos, panašios forma į mūsiškę Paukščių Tako ar kaimyninę Andromedos, o taip pat didelės netvarkingos raudonos galaktikos, kur naujų žvaigždžių formavimasis sustojo. Tos raudonos galaktikos yra baigiančios savo gyvavimą dramatiškų galaktikų susidūrimų liekanos. Visame plote išbarstytos mažos, blyškios, tolimesnės galaktikos, buvusios sėklomis, iš kurių išaugo didžiulės dabartinės galaktikos. Galaktikų istorija – neilgai trukus nuo pirmųjų galaktikų gimimo iki didžiųjų dabartinių galaktikų, panašių į Paukščių Taką – pavaizduotos viename įspūdingame vaizde.

„XDF yra giliausias kada nors padarytas dangaus atvaizdas, atskleidžiantis blyškiausias ir toliausias kada nors regėtas galaktikas. XDF leidžia keliauti laiku atgal toliau, nei kada anksčiau,“ sakė Garthas Illingworthas iš Kalifornijos universiteto Santa Kruze, vyriausiasis Hubble Ultra Deep Field 2009 programos tyrėjas.

Infraraudonoji NASA'os planuojamo Jameso Webbo kosminio teleskopo (Webb telescope) rega irgi bus nukreipta į XDF. Webbo teleskopas aptiks netgi dar blyškesnes galaktikas, egzistavusias vos kelių šimtų milijonų metų amžiaus visatoje. Dėl visatos plėtimosi, šviesa iš tolimos praeities yra išsitęsusi iki ilgesnių, infraraudonųjų bangų. Webbo teleskopo infraraudonoji rega idealiai pritaikyta dar giliau įsiskverbti į XDF, į laikus, kai susiformavusios pirmosios žvaigždės ir galaktikos užpildė ankstyvąją, tamsiųjų amžių“ visatą šviesa.

30 Doradus

Keletas milijonų jaunų žvaigždžių traukia dėmesį šiame NASA'os Hubble kosminiu teleskopu gautame aktyvios žvaigždėdaros regiono 30 Doradus, esančio Tarantulo ūko širdyje, Pietų pusrutulyje, vaizde.

30 Doradus yra ryškiausia žvaigždžių gimdykla, matoma kaimyninėje galaktikoje ir pačuių stambiausių žvaigždžių namai. Ūkas yra už 170 000 šviesmečių Didžiajame Magelano Debesyje, mažoje Paukščių Tako palydovinėje galaktikoje. Paukščių Take tokio didelio ir ryškaus žvaigždžių formavimosi regiono, kaip 30 Doradus, nėra.

NASA ir Kosminio teleskopo mokslo institutas paskelbė šį atvaizdą, minėdama Hubble'o 22-asias metines.

Vaizde matomos žvaigždės gimimo stadijos, nuo embrioninių, kelių tūkstantmečių amžiaus žvaigždžių, tebesusisupusių į tamsius dujų kokonus, iki didžiulių žvaigždžių, kurios miršta jaunos, sutviksdamos supernovos blyksniu. 30 Doradus milijonus metų kuria žvaigždes pašėlusiu tempu. Hubble'as rodo įvairaus amžiaus žvaigždžių spiečius, nuo 2 iki 25 milijonų metų.

Galaktikų susidūrimas Stephano Kvintete

Trijų galaktikų forma sutrikdyta, jų spiralių vijos ištįsusios ir ilgos, dujinėse potvynio uodegose daug žvaigždžių spiečių, artimo jų kontakto įrodymų. Tokios sąveikos paskatino audringą žvaigždžių gimimą centrinėse galaktikų dalyse. Ši drama vystosi tolimų galaktikų fone.

NGC 7319, viršuje kairėje, yra apnuoginta spiralė su atskiromis spiralės gijomis, atsiliekančios už skersinio beveik 180 laipsnių. Mėlynos dėmelės NGC 7319 spiralinės vijos viršuje ir raudoni taškeliai šiek tiek aukščiau ir kairiau šerdies yra daugybės tūkstančių žvaigždžių spiečiai. Didžioji kvinteto dalis yra per toli ir netgi Hubble'as negali įžiūrėti atskirų žvaigždžių.

Einant pagal laikrodžio rodyklę, regisi, kita galaktika turi du branduolius, bet iš tiesų tai dvi galaktikos, NGC 7318A ir NGC 7318B. Galaktikas supa jaunų, šviesių žvaigždžių spiečiai ir rausvi švytinčio vandenilio debesys, kur gimsta naujos žvaigždės. Šioms žvaigždėms mažiau nei 10 milijonų metų. Toli nuo galaktikų, dešinėje, yra tarpgalaktinės erdvės plotelis, kur formuojasi daug žvaigždžių spiečių.

Apačioje, kairėje esanti galaktika NGC 7317 yra įprastai atrodanti eliptinė galaktika, kurią šis pasistumdymas paveikė mažiau.

Nuo šių galaktikų smarkiai skiriasi nykštukinė galaktika NGC 7320, esanti viršuje, kairėje. Kaip matosi iš mėlynų ir rausvų taškelių, galaktikos diske vyksta aktyvus žvaigždžių formavimasis. Šioje galaktikoje Hubble'as gali išskirti atskiras žvaigždes, tai rodo, kad NGC 7320 yra arčiau Žemės.

NGC 7320 yra už 40 milijonų šviesmečių nuo Žemės. Kiti kvinteto nariai įsikūrę už 290 milijonų šviesmečių, Pegaso žvaigždyne. Tolesnieji nariai ryškiai raudonesni, nei priešakinės galaktikos, o tai rodo, kad jų šerdyse šviečia senesnės žvaigždės. Žvaigždžių šviesą dar labiau nuraudonina erdvėje esančios dulkės. Atrastas Edouardo M. Stephano 1877-aisiais, Stephano Kvintetas yra pirmoji atrasta kompaktiška grupė. Šis Hubble'o stebėjimas buvo ketvirtosios Hubble'o aptarnavimo misijos metu atliktų stebėjimų dalis. NASA astronautai WFC3 kamerą įdiegė per aptarnavimo misiją 2009 metų gegužę, skirtą Hubble'o teleskopo taisymui ir atnaujinimui, kuris tada jau buvo atitarnavęs 19 metų.

Plaštakės ūkas

Artimas susitikimas

Paslaptingieji Kilio ūko kalnai

Kilio ūkas

Oriono Ūkas

Hubble'o Ultra Deep Field 2004

Komentarai (7)