Dronų mokykla: Sunkios naujokų nuotolinių pilotų pamokos

Visų pirma. Labai geras straipsnis. Įdomus, pirmąkart galima išgirsti tikrąją nuomonę iš pirmų lūpų, o ne vien savo susidarytąją vaikišką nuomonę, kuri nupiešta gana banaliai, lyg tai žaidimas būtų. Pasirodo taip nėra. Tiesą sakant, pats taip ir galvojau, kad kas čia yra sėdėt už kompo ir valdyt žudimo mašiną, bet va nesusimąsčiau apie ant žemės esančius karius ir jų saugumą. Be to, ne tik juos ir apie "žudantį" nuobodulį. Beje, man užkliuvo šioje vietoje šie teiginiai, dėl 10 ar daugiau dalykų atskirimo, atpažinimo vienu metu. Yra tokia , kuri teigia, kad bet koks žmogus gali atpažinti ne daugiau nei 7 +/-2 dalykų vienu metu. Taigi atpažinti daugiau negu 10 dalykų vienu metu, reikia būti antžmogiu, arba turėti labai gerą treniruotą trumpąją atmintį. Atrodo, kad robotai turėjo išspręsti žūčių skaičių, bet deja kaip pasirodo, kad lazda visada turi du galus. Viename laimime, kitame pralošiame. O, pažiūrėjus į šį dalyką iš JAV(ir ne tik JAV) šeimų, kurių nariai žuvo, tai vargu ar pavadinsi laimėjimu.

Nuobodulio problema ir man nebuvo į galvą atėjusi. Ir apie valdymą geriau galvojau – maniau, nurodai teritoriją ir suka sau paukštelis ratus. Nieko, su AI palengvės darbas. Kada nors P.S. žudimo -> žudymo

o tai.... kam sodinti 3 antžmogius po 12 objektų, jeigu galima pasodinti 4 žmones po 9?

– šąlą, bąla... šitą moku Smagu, kai žmonės peržiūri skubiai daromus darbus ir klaidas pamatę, nepatingi brūkštelėti.

Manau, galima pasodinti ir 36 po 1 objektą, bet tada praras prasmę pats sėdėjimas – operatoriai susidaro galvoje visą situacijos modelį ir daug efektyviau gali priimti sprendimus. O jei reikės dar kontroliuoti kelių operatorių darbą ir daryti išvadas? Todėl ir matomas automatizacijos didinimas, nukraunant rutiną nuo žmogaus galvos kompiuteriui, kuriam tai nekenkia ir paliekant operatoriui tik tas užduotis, kur reikia žmogaus proto.

punktyrai, visada galima į MS Word ar Open Office įsimest straipsnį prieš publikuojant ir ieškot pažymėtų rašybos klaidų. Dėkui už skaitalą. Rimtas, informatyvus, ir atskleidžiantis tiesą. Daugiau tokių.

PSST sumažinamas turėtų būt vien fakto, kad po darbo grįžti į šeimą, susitinki su draugais ar galų gale miegi savo namuose, savo lovoje. O šiaip įdomių dalykų tikrai straipsnyje yra

Manyčiau, tokie staigūs "šuoliai" iš karo lauko aplinkos į normalią civilinę aplinką kaip tik gali būti labai pavojingi psichikai. Pastebėjau, išvykus ilgesniam laikui į visiškai kitokią aplinką, žmogaus smegenys sugeba kažkaip atidalinti "skirtingus pasaulius".

Nei su vien ašių programų nesivarginu dirbti, o kate žodyne kažkodėl nepažymėta kaip klaida „mažta“. Va, ir Operos tikrintuvas nepabraukia raudonai O be to, atsiranda žmonių, pastebinčių klaidas ir pranešančių – gaunasi kartu kaip ir skaitytojų švietimas(is) ir sąmoningumo ugdymas

Prieš kokius 5 metus, kai dar dispečeriavau, susidūriau su panašia problema. Žinoma, čia ne karo laukas. Panašumas tik, kad po ilgo būdravimo reikia priimti greitus sprendimus. Būna labai sunku persijungti į aktyvų rėžimą. Po paros, grįžti namo visiškai išsunktas.

Jau neuzilgo. Dabar lektuvnesiams kuriamas X47B yra valdomas su pele prie kompo, kaip sakant point-and-click, automatiskai pakyla, automatiskai leidziasi ir t.t. Aisku bomba mesti sprendima priims vistiek zmogus... kol kas.