Atnaujinama Drake'o nežemiškos gyvybės lygtis

Laukiam rezultatų, kol kas įrodymų apie nežemišką gyvybę nėra.

nesuprantu kodel visi taip uzsicikline su skystu vandeniu, lyg negali gyvybe kitokiam skystyje veistis. Na kompiuterio kietajame diske ner vandens, o gyvybes gali but pilna- virusai, kirminai, arkliai ir t.t. nebent ieskom i save panasiu, tai aisku reikia vandeningos gyvybes, nes kas bus susitikus skysto metano gyvybe? ar jie isgaruos ar mes susalsim

Vanduo yra geriausias skiediklis, skystis tankesnis už ledą, dėl molekulės poliškumo susidaro vandeniliniai ryšiai, OH ir H jonai, jų kiekis nurodo pH (ar pOH), dėl to galima lengva medžiagų dinamika. Taip pat lengvai susidaro organinės medžiagos, nes organinėse medžiagose turi būti anglis, vandenilis ir deguonis. Sachariduose, bei lipiduose prie C atomų prisijungę ne tik kiti C atomai ar kokie tai radikalai, bet taip pat H ir OH, kurių erdvinė padėtis nulemia kaip organinė medžiaga reaguos su aplinka. Galiausiai, H2O yra gana paplitęs junginys, atrodo, skysto vandens galime rasti Europoj, Ganimede, Encelade, galbūt Marso urvuose, netgi tam pačiam Titane. Kol kas skirtingų junginių gyvybė yra tik spekuliacija, be to sunku būtų atskirti kaip tokia gyvybė atlieka savo metabolizmą, todėl kol kas lengviausia būtų ieškoti Anglies pagrindo gyvybės, kuri išsivystė vandenyje. Tai anaiptol nereiškia, kad ji bus tokia, kaip mes. Ekstremofilai būtų vienas iš pavyzdžių, arba gyvybė vandenynų dugne, kur egzistuoja milžiniški slėgiai ir nėra saulės šviesos.

Na, kai nuotaika 'I can typing' o protelio parasyt i tema nepakanka, tai ir sublizga Tiesa, kalbant apie gyvybe, tai yra tam tikras apibrezimas, ka galima vadint gyvybe. Kompiuterinis virusas, kirminas ar trojos arlkys - jokiu budu NERA GYVYBE.

Šiaip realių virusų taip pat nevadinam gyvybe, nes iki invazinės stadijos (t.y. kai virusas pradeda sąveikauti su ląstele) virusas neatlieka jokių gyvybinių funkcijų (pagrinde metabolizmas), bet man iki šiolei yra įspūdingiausia tai, kad toks primityvus "mechanizmas" sugeba taip efektyviai keistis ir taip manipuliuoti biologinėm sistemom. Kas liečia kompiuterinius virusus ar kirminus, tai galėtum bandyti žaisti su tokiais terminais kaip "kibernetinė gyvybė", bet nežinau nė vieno kompiuterinio viruso, kuris sugebėtų keistis savarankiškai be žmogaus įsikišimo. Klausimas: gal tokių jau yra?

Kalbant apie virusus, tai gyvybes forma as buciau labiau linkes vadint biologini virusa , negu kompiuterini, nes jis bent jau is dalies atitinka gyvybes apibrezima. Kompiuterinis virusas neturi vienos esmines savybes - nesugeba prisitaikyti prie aplinkybiu, evoliucionuoti. Kitas dalykas - visiska priklausomybe nuo aparaturines irangos ir elektros energijos, bei nesugebejimas savarankiskai apsirupinti nei vienu nei kitu.

Tai kokia tikimybe pagal naujaji lygti ir kaip pakito?

Kaip buvo neapibrėžtas dydis intervale 0 iki 1, taip ir liko.

Ar nori pasakyti, kad dabartiniai virusai nėra tobulesni už pirmuosius? Polimorfiniai virusai netgi geba kisti, kad jų neaptiktų AV. Biologiniai virusai lygiai taip pat visiškai priklauso nuo šeimininko teikiamos prieglobos ir jo resursų.

Ka reiskia "geba kisti"? T.y. ar virusas pats nusprendzia kad reikia veikt kitaip pagal aplinkybes ir ismoksta nauju funkcionalumu, ar pagal aplinkybes pasirenka kita isankso suprogramuota alternatyva?

Punktyras, ir visiems panasiems - geriau nediskutuot temomis, kuriu visai neismanai. Atrodysit protingesni. Gerai isiskaitykit i Dzo klausima - labai taiklus pastebejimas. Nei kompiuterinis, nei biologinis virusas nera, ir negali buti laikomas gyvybes forma. Tiesiog biologinis virusas atitinka siek tiek daugiau kriteriju, taikomu gyvybes formos apibrezime, negu kad kompiuterinis.