Įsišakniję potyriai: Juslinis augalų gyvenimas

In your face, vegetarians.

+1

Nelabai gaunasi "in your face", nes "Tačiau, kitaip, nei mes, augalai neturi smegenų, kurie galėtų paversti šiuos signalus į jutimus su emocinėmis konotacijomis."

Jei augalai turi tiek juslių, vadinasi turi ir smegenis šiai informacijai apdoroti... Skaičiau apie eksperimentą. Paėmė dvi vienodas vazonines gėles, prie vienos prijungė daviklius. Eksperimentatorius nulaužė vienos gėlės šakelę, kita gėlė pagal elektros impulsus, susijaudino. Po to kai eksperimentatorius vėl užėjo į patalpą, gėlė vėl susijaudino, į kitus žmones nereagavo...

Nebūtinos smegenys šitokiai informacijai sklisti ir ją atpažinti, nereikia visko prilyginti gyvūnams kaip kokiam etalonui, nors ir esama pažangesnė gyvybės forma.

kažkoks impulsų apdorojimo centras turi būt, kaip kitaip galima koordinuoti spartesnį augimą kur yr saulės ir augimą į ūgį kur saulės yra mažai a? šaknis užuodžia sausrą ir vandens padavimas sulėtėja visose šaknyse ir t.t. jei to centro nebūtų reikštų jok kiekviena lastelė taip geba individualiai reaguot į dirgiklius...

Centras nebutinai turi but, tiesiog ten kur daugiau saulės gauna, greičiau medžiagos gaminamos, įsisavinamos, daugiau vandens reikia, daugiau jo išgarinama, greičiau ta vieta auga ir svyra į šviesą.. chemotaksis ir fototaksis tai vadinasi. kai augalas pražįsta, tuojpat į sistemą paleidžiami hormonai, kad nustotų augęs ir kauptų energiją žiedam, tam irgi centro nereikia.

Papasakosiu vieną istoriją. Prieš trejus metus, mirus uošvienei, žmona į namus pasiėmė jos gėles su vazonais. Kai kurias gėles ėmė tik dėl vazonų. Vieną vakarą apžiūrėjusi visas gėles nusprendė - "Va šitą baisią gėlę tai reiks išmesti". Gėlė tikrai neišvaizdi, nei tai kaktusas, nei tai alijošius... Buvo sausio mėnuo. Kol ruošėsi išmest, pastebėjom vieną besikraunantį pumpurėlį. Nusprendėm palaukti. Po kokios geros savaitės sužydėjo labai gražiu ryškiai raudonu žiedu. Aišku mes ją palikome. Vasarą gėlė vėl sužydėjo, tik jau nebe vienu žiedu... Mačiau per "Discovery" mitų griovėjų laidą. Dvejuose šiltnamiuose buvo pasėti žirniai, vienus žirnius, nuo pat sėjos vis girdavo, kitus peikė. Peikiami žirniai ir sudygo prasčiau, ir augo prasčiau, ir derlius jų buvo mažesnis...

Na straipsnyje ir rašė, jog nėra aišku kaip augalai aptinka garsą ar jį skleidžia, bet tai jie matomai daro, o tai jau priklauso nuo dažnių, kas ir paminėta. Ant šuns rėkiant koks jis geras jis išsigąs ir galvos, kad jį barą, tik tiek, kad šuo girdi intonaciją, o augalai jaučia turbūt tam tikrus dažnius, vieni į naudą, kiti nelabai. O dėl tų žiedų "kaktuso" tai matyt jis buvo apleistas jau jei ruošėsi jį mesti, o žiedus jie leidžia kai yra paalinami.

Kiek kartų buvo pakartotas eksperimentas? Nes abu šiltnamiai nebuvo identiški ir t.t., todėl išvadų negalime daryti. Ir niekada abu šiltnamiai neduos tokio pat derliaus, visada bus kažkuris geresnis. Žodžiu 50/50. Iš tokių dalykų išvadų daryti negalima. Beje, gal gali paaiškinti, kokia kalba reikia augalus girti? Kokias kalbas jie supranta? Kaip jie supranta, kuris žodis yra blogas, o kuris geras? Gal turi smegenis? O gal sielą?.. Nebent į dažnį reaguoja, kaip minėjo. Bet prie ko blogas ar geras tuomet.

Šiltnamiai ir sąlygos identiškos, daigumo ir derliaus skirtumai akivaizdūs, kažkur nuo 25 proc., aišku bandymas buvo vienas... Balso intonacija labai svarbu, kalbai intonacija ir suteikia tikrą prasmę. Kalbos pradžia ir buvo garso tonas, garsumas, švelnumas, žodžiai radosi vėliau. Balso intonacija - universali kalba. Pvz. frazės "koks tu geras" žodinę prasmę, intonacijos pagalba galima pakeisti į "koks tu blogas"...

Labai gerai skaitėsi šis straipsnis. Į saulę arba šviesą maži dobilai, savaitės senumo labai gražiai palinksta, visi labai panašiai. Kanapė jauna taip pat į saulę linksta, ir jei perdaug šviesos tai labai ilgas kotas išauga, net 5-6kart ilgesnis už lapiją (ten kur lapai formuojasi). Buvo durnius užėjęs tai pasodinau kažkada pas močiutę kanapės medį. Tuomet iš 4 užsimezgusių tik vienas labai gražiai išaugo ir jo aukštis bei plotis žydėmo metu buvo virš 2metrų. Nesitikėjau, nors tirkai nuoširdžiai rūpinausi, laisčiau kasdien, prieš persodindamas ieškojau geros vietos jam, kad būtų nestiprus vėjas ir pakankamai saulės. Šiltnamyje maniau bus karšta, tai pasodinau 1metro tarpe tarp šiltnamio ir tvoros, kur vėjas papučia ir kokias porą valandų gana nemažai saulės spindulių gaudavo, o visą diena apskritai turėjo šviesos nemažai. Vaisiai, kurių laukiau neužsimezgė o vėtra galų gale nulaužė. Kotas paskutinėmis dienomis buvo apie 3-5cm. apie pusę metrų be lapų, o viršus labai daug lapų - gražus. Močiutei patiko, sakė gražus medis. O bendrai paėmus tai dauguma augalų gal net ir gyvūnų jei gražiai elgiesi, kalbi su juo ir rūpinies tai jis ir veši.

Bet gyvūnai gali priešintis nepalankioms sąlygoms.

Manau, kad augalai nuo gyvūnų skiriasi tik tuo, jog jie pasirinko sėslų gyvenimą, o gyvūnai - aktyvų. Gyvūnams reikia daugiau energijos, tačiau jie mažiau priklausomi nuo maisto kiekio svyravimų vietovėje. Tačiau, kai staiga pasikeičia gyvenimo sąlygos, populiacija mažėja tiek vienų, tiek kitų. Viską lemia rūšies sugebėjimas greitai prisitaikyti. O tam reikia geros centrinės nervų sistemos, kaip kad žmogaus.

Deja, augalai nepasirinko sėslaus gyvenimo. Jų tokia fiziologija. Jie kitaip dauginasi. Jų genetinė strūktūra kita, Jie gali daugintis šakelėmis, ko negali gyvūnai.

... arba gebėjimo susilaukti daug palikuonių, kaip augalai.

Žemė yra vieninga sistema, su visais reikia elgtis gerai - linkėti laimės, girti. Augalai irgi jaučia Čia atsiribojus nuo mokslo taip galima pasakyti.