Ar islamas radikalesnė religija? Žvilgsnis iš vidaus

Stipru. Laukiu nesulaukiu daugiau šio autoriaus pastebėjimų apie Islamą.

Straipsnyje pagrinde dėstoma apie žmonių tamsumą, o ne religinių dogmų skirtumus skirtingose religijose. Pažiūrėkit, kas vyko viduramžiais su krikščionybe, kai žmonės dar nežinojo, kad Žemė apvali.

Straipsnis, kaip ir dažniausiai būna, visai nesusijęs su technologijomis. Tačiau užkabino. Reikia tikėtis, kad kada nors musulmonai sukils prieš represyvųjį islamą, kaip kažkada sukilo krikščionys prieš korumpuotą ir kruviną krikščionybę. P.s., rekomenduoju pamatyti filmuką suaugusiems "Persepolis".

Puikus straipsnis. Ačiū, technologijos.lt redakcijai, kad išvertė ir pasidalino. Kas liečia turinį, maždaug tokią nuomonę ir buvau susidaręs apie Iraną ir kelias kitas musulmonų kontroliuojamas šalis. Tai tik sustiprino nuomonę. Patys musulmonai nesukils prieš savo religiją, nes jų mąstymas (turiu galvoje angl. mindset) yra toks, kad jiems tai yra normalus gyvenimas. Islamas, kaip ir visos religijos, turėtų su laiku išnykti, tačiau tai įvyks skausmingai lėtai, kur vienas po kito individualiai žmonės suvoks, kokiomis blogomis vertybėmis pagrįstame pasaulyje jie gyveno. Jie negalės imti ir įkalbėti kitų musulmonų apleisti religiją, nes patys musulmonai demonstruos agresiją jų atvžilgiu, bet šie naujieji ateistai galės bent jau išmokyti savo vaikus geresnių vertybių, palikti musulmonišką šalį ir kitaip pasyviai ir lėtai mažinti islamo pasekėjų kiekį. Beje, ačiū už filmo rekomendaciją. Sudominai. Peržiūrėsiu.

Radikalumas ne nuo religijos, o nuo žmonių. Jeigu pažodžiui skaityti bibliją krikščionybė taip pat radikali. Pasakykit nors vieną religiją dėl kurios nežuvo nei vienas žmogus. Pastafarianų su skrajojančiu spageti monstru greičiausiai

Tikrai įdomus. Šiaip dar neperžiūrėjau, bet yra debatai šia tema: 1h50min debatai. Jei kas nepagailės tiek laiko, pažiūrėkit

Skaičiau vakar ir neapleido . Kažkur viskas matyta, girdėta, skaityta. Paskui supratau, – pakeitus žodį „islamas“ žodžiu „partija“, praktiškai niekas nepasikeistų. Atrodo, gyvenimas šiapus buvusios geležinės uždangos aprašomas. Na, gal tik prie merginų mašinos nesustodavo kas porą sekundžių – tais laikais automobiliai nebuvo taip paplitę Pradedant nuo tėvų ateistų, kurių sūnus religingas, nes šeima nenori bėdų, baudžiamo homoseksualumo, kalbos laisvės nebuvimu, visur prasismelkiančia religija, baigiant seneliu, nekvestionuojančiu nuleidžiamų sprendimų ir pritariančiu negeriems dalykams, nors iš esmės yra geras žmogus. Ir žinoma, visas palikimas neleidžia pamiršti to laikmečio, ir kartu leidžia suvokti, kaip mūsų kartai pasisekė, kad buvome tokių įvykių liudininkai ir turime galimybę kurti geresnę ateitį. Labiau į temą – nesidomėjau islamu taip giliai, nors K ant lentynos guli, laukdamas savo valandos Nors kiek perskaičiau, radau daug sąšaukų su B. Ir dar pastebėjimas, susijęs su šiomis knygomis. Musulmonai linkę girtis, kad jų šventa knyga autentiškesnė, aiškesnės kilmės, nei krikščionių šventraštis. Čia ginčytis sunku ir islamo religijos pamatas atrodo tvirtesnis. Bet manau, čia yra ir silpnoji vieta – biblija tiek kartų taisyta pertaisyta, karpyta, redaguota, prikurta, kad neišvengiamai gauna šansą – labai nenoriai ir pavėluotai, bet visgi – prisitaikyti prie laikmečio. Tuo tarpu autentiškąjį Koraną kaip nors taisyti nekyla ranka. Ką jau ten taisyti, netgi išversti iš aramėjų kalbos į dabartinę arabų nevalia. Toks užstrigimas neišvengiamai veikia ir stabdo progresą. Visada žavėjo Vidurinių Rytų aukso amžius, kai klestėjo mokslas, menas, amatai, kai Koranas dar nebuvo beviltiškai pasenęs. Todėl krikščionybė primena nuolat žiedžiamą ąsotį, kurio formos gali kisti, keičiantis žiedėjų kartoms, tuo tarpu islamas – nužiestą, išdegtą ir glazūruotą ąsotį, kuris iš naudingo kasdienio naudojimo rakando tapo totaliu anachronizmu ir darko pasikeitusią ir euroremonto sulaukusią trobą ir vis tebenaudojama nešti vandeniui, nors jau seniausiai įvestas vandentiekis. Smagu būtų išvysti užėmus garbingą vietą ir tapus muziejine vertybe, o ne sudužus ir pribarsčius (branduolinių) šukių.

Krikščionybė 650? metų vyresnė, tai ir autentiškumą išsaugot kur kas sunkiau, nei išsaugot korano autentiškumą. Kas dėl pačios religijos agresyvumo/netolerantiškumo, tai aš sutikčiau, kad tai visgi agresyviausia religija, tačiau, tai dar nereiškia, kad visi musulmonai yra blogi žmonės. Turiu keletą tikrai labai gerų draugų, kai kurie iš jų stipriai tikintys ir laikosi visų tų tradicijų, tačiau nebuvo taip, kad bėdoj nepadėtų ar kažką blogo pasakytų. Iš kitos pusės, dar gyvenant malaizijoj, musulmonai sudegino ne veną krikščionių bažnyčią be jokios didesnės priežasties. Ir šiaip, tiek azijoj tiek afrikoj konfliktai dažiausiai kyla tarp musulmonų ir kitų religinių ar socialinų grupių (pietų tailandas, nigerija, sudanas, indija). Neesu girdėjęs, kad konfliktuotų katalikai, induistai ir budistai vieni su kitais. Galbūt kažkokie konfliktai ir kyla, bet arba juos išsprendžia diplomatiškai arba tai nereliginiai religinių grupių konfliktai.

Biblija dabartinį savo sisteminį pavidalą įgijo tik XVI amžiuje, ji susideda iš keturių evangelijų, kai tuo tarpu Koranas atėjo iš vienų rankų ir tam tikra prasme dėl to autentiškesnis ir kartu – sunkiau pakeičiamas.

Keisit ir nereikia. Skirtumas tarp krikščionybės ir islamo tik tas, kad krikščionys dominuoja vakarų valstybėse ir yra pripratę prie patogaus gyvenimo, kurį pažodinis biblijos laikymasis paprasčiausiai sugriautų, kai islamo dominuojančiose valstybėse visai kitaip - dar net elementarių žmogaus teisių nėra, ką jau kalbėti apie išsilavinimą ir pan., dėl ko dauguma tiesiog net neįsivaizduoja kitokio gyvenimo nei pagal koraną.

Musulmonas musulmonui nelygus. Su Afrikos musulmonais bendrauti galima be jokių problemų, nes jie nėra radikalūs, jie religingi, tačiau į savo religiją žiūri iš šiek tiek racionalesnės pusės. Tuo tarpu su musulmonais iš artimųjų rytų bendrauti labai labai sunku, kultūriniai skirtumai labai smarkiai juntami. Žymiai lengviau bendrauti su azijiečiais, kurie tiek kultūrine, tiek civilizacine prasme mums yra svetimesni. Didžiąja to priežastimi laikyčiau būtent religinį radikalumą. Nesu didelis specialistas ir su islamu(lyginant su kitomis religijomis) esu susipažinęs mažai, tačiau galiu pasidalinti įžvalgomis, kilusiomis tiesiog iš bendravimo ir stebėjimo. Islamas neretai atrodo labai susidvejinęs, tuo pačiu metu užimantis tiek gynybinę, tiek puolančią poziciją. Gynybinė pozicija ko gero atsiranda dėl šiuo metu vis didėjančios kritikos islamui vakaruose, todėl, žinant, kad aš esu vakarietis musulmonai iš anksto tarsi pasiruošia gintis nuo kritikos. Bet lygiai tuo pat metu, jie yra paskendę kultūriniame šovinizme. Dar neteko sutikti musulmono, kuris į kitas kultūras nežiūrėtų iš aukšto. Dėl šių priežasčių bet kokia diskusija kultūriniais ar religiniais klausimais net ir su išsilavinusiu musulmonu tampa nebeįmanoma. Religija religijai anaiptol nelygu. Krikščionybę laikyčiau antra pagal radikalumą religija iš visų didžiųjų religijų. Daoizmas, Budizmas, Konfucianizmas, shintoizmas - visai kitokios religijos, kurios iš prigimties yra laisvesnės ir atviresnės dialogui bei sugebančios sugyventi tarpusavyje, nestabdyti mokslo ir kultūrinio progreso. Skirtumas yra tame, kad šios religijos yra orientuotos į funkcionalumą ir naudą asmeniui. Jos neanalizuoja kilmės problemos, todėl puikiai dera su mokslu. Daoizmo kryptis, paprastais žodžiais tariant yra žmogaus ilgaamžiškumo puoselėjimas ir bandymas pasiekti nemirtingumą bei natūralumas. Budizmas telkiasi ties mirties baimės įveikimu suprantant būties laikinumą, iš esmės tai vidinės ramybės mokymas. Konfucianizmas - socialinės normos ir visuomenės santvarkos teorija, apibrėžianti valdančiojo pareigą pavaldiniams ir vice versa. Visų šių religijų panašumas - jos neturi aiškiai apibrėžtos dievo sąvokos. Jos visos senovės Kinijoje sugebėjo sugyventi tarpusavyje. Yra netgi tokių šventyklų, kuriose viena salė skirta budizmui, viena konfucianizmui bei viena daoizmui. Islamas ir krikščionybė, tuo tarpu nuo pat pradžių yra priverstos konkuruoti. Jos yra dviejų skirtingų kultūrinių regionų išdavos, regionų, kurie be kita ko konkuravo ir politiškai. Todėl visai nenuostabu, jog tokiomis aplinkybėmis šios religijos viena kitos atžvilgiu tapo labai priešiškos ir ganėtinai radikalios. Juk net ir dabar pagrindiniu ginklu prieš islamo invaziją didelė dalis žmonių laiko krikščioniškų vertybių atstatymą.

arba man neteko girdeti, arba budistai ir zydai naudodamiesi savo religija nezude zmoniu

Kur tu musulmoną-ateistą matei???? Pažiurėk kas darosi Europoje- čia jie tipo iš savo šalies pabėgo į 'laisvę'. Elgesi dar radikaliau nei tėvynėja.

Ar tikrai ? Beje Biblija sudaryta iš Senojo ir Naujojo testamentų.

nes nuo Vulgatos laikų (IV a. po Kr.) nebuvo pakeistas nė vienas žodis ar knyga. Čia panašiau į ilgai naudotą redakciją, kuri dar oficialiai "užantspauduojama" parodant protestantizmo "klaidingumą", nes protestantai turi trumpesnį knygų sąrašą.

Tai pala, žydai kūdikių kraujo negerdavo/negeria?

Krikščionybė kaip religija kilo iš Jėzaus Kristaus mokymo, taigi esmingai iš Naujojo Testamento. Įdomu kurgi tas radikalumas Naujajame testamente. Korane Mahometas žudo kitaminčius, liepia juos persekioti. Nieko panašaus nerastume Jėzaus mokyme, kur mokoma atsukti kitą skruostą mušančiam, mylėti priešus, o atsisakančius priimti tikėjimą - tiesiog palikti ramybėje.

Tai kodėl taip nevyksta? Biblija fiktyvi?

Biblija ne fiktyvi, tik va yra viena bėda - ją skaityti reikia.