Begalybės pabaiga: metas užbaigti pasaką be galo?

Ar tai padarė ne A.Einšteinas?

Plankas. Cia tikriausiai maisai sviesos spindulio kvantavima, su kvanto energijos kvantavimu.

Kaltas. Belieka laukti Dixio, kuris visais įmanomais būdais kovoja prieš begalybes.

galimų kombinacijų!

Na gi, profesionalai, pakomentuokite. Mano diletantišku supratimu yra bandoma sukurti matematinius metodus, kurie padėtų išvengti begalybės fizikiniuose skaičiavimuose. Tačiau pačios begalybės matematikoje jau nebe išvengsime. Tuomet kyla tokie klausimai. Jei matematiniai sprendiniai, anot I.Kanto ir kitų, turi apriorinį būtinumą, tai begalybė (bent jau mūsų sąmonėje) egzistuoja realiai. Jei tokio būtinumo matematiniai sprendiniai neturi - tuomet jie atsitiktiniai, jų teisingumas/klaidingumas taikomi kiekvienu konkrečiu empiriniu atveju. Jei matematiniai sprendiniai aprioriškai būtini, begalybė yra. Antraip pati matematika tampa empiriniu mokslu, kur kiekvieną sprendinį reikia tikrinti empiriškai. Laikantis pirmosios pozicijos begalybės negalime eliminuoti, laikantis antrosios pozicijos (kuri labai silpna) galime skaičiuoti tik kiekvieną empirinį reiškinį konkrečiai. Man panašu, kad straipsnyje aptariami autoriai linksta į antrąją poziciją. Jei taip, tuomet kyla praktinis klausimas. Jei matematiniai sprendiniai patikrinami tik empiriškai, kam reikalingos matematinės teorijos (BB ar kt.)? Tuomet spręskime tik tai, ką galime patikrinti empiriškai.

Matematinės teorijos reikalingos matematiniams sprendimams generuoti. Mokslinis metodas: sprendimas, empirinis patikrinimas, analize. Nepatvirtinamos teorijos niekam nereikalingos. Su begalybemis tai viskas tvarkoj kad jos yra. Dazniausiai tai reiskia kad tiesiog mes nezinom kas vyksta ir tiek. Aproksimacija. Jos neivedus turetai iskarto tiksliai aprasyt kas vyksta kad jos neliktu. Kadangi apie tai ko mes nezinom negalim nieko tikslaus pasakyt, tai geriau ir nieko nesakyt. Kai suzinosim (empiriskai), aprasysim ir matematiskai. Taip ir tobuleja teorijos. Vis tikslyn ir tikslyn. Begalybes visiskai isnyks kai turesim T.O.E (visko teorija) aprasyta matematiskai. Siaip ne nezinau kiek verta diskutuoti tokios teorijos sukurima. Nes tokia teorija praktiskai turetu aprasyt viska: http://physics.nist.gov/cuu/Constants/T ... lascii.txt Cia mazas sarasiukas tai ka laikom "fundamentaliomis" kostantomis. Ne visas, netgi mazokas sakyciau. Papasakosiu kokia programele pradejau rasyti. Cia kazkada buvo sovusi tokia mintis - paimti visa sita konstantu chaosa, ir parasyti programa kuri iesko matematiniu sarysiu tarp ju (random'u). Na parasiau programa, paleidau. Programa pradejo surasti dauguma jau zinomu sarysiu. Bet, taip pat ir pradejo metyt ivairias nesamones, pvz: (Planck length) = ((Pion) + (deuteron mass) + (Pion)) / (atomic unit of length) (neutron mass) = (electron Compton wavelength) * (Thomson cross section) + (proton mass) Tarp atrodytu visiskai nesusijusiu dalyku. Idomiai. Suprantama rado nemazai neteisingu sarysiu, vien del paklaidu. Taigi iskilo problemos tokios kaip: sarysio ivertinimas (geras ar blogas), bei kaip panaikinti daugybe elementariu sarysiu kurie fizikoj jau zinoma. Dauguma sarysiu yra tik del to kad mes turejom pasirinkima laisve matams, taigi visas sitas konstantas galima paversti i naturinius vienetus, kuriuose tokios konstantos kaip G ar c tampa vienetais. Is karto atkrinta bent puse konstantu. Taip pat atliekant matematinius veiksmus ir sekant paklaidas galima patikrinti ar sarysis patenka i paklaidos ribas. Tai va sita jau padariau. Kitas zingsnis ka planuoju tai sarysio sigma ivertinimas, kad leistu tiksliau nustatyt kiek tas sarysis yra atsitiktinis. Poto paleisti programele suktis kokiam menesiukui kad surastu geriausius sarysius. O is surastu sarysiu nulipdyt grafa. Vat idomu ka isspjaus tokia programa tada

Eini i mano nurodyta antra varianta - empirizma. Nezinau as asmeniskai, kur tiesa. Vienu atveju atrodo, kad aprioriniai matematiniai sprendiniai yra tiesa, kitu atveju - kad tik empiriniai sprendiniai tiesa. Man, Mysliau, rodosi, kad mum abiem sizofrenija.....Juk tai tokia populiari diagnoze tarp sio puslapio lankytoju..... Vis tik matematiniu sprendiniu apriorinis butinumas kelia nuostaba. Pamastyk apie tai. O jei mano pozicija neaiski, klausk cia arba AZ.

Aš tai nematau čia problemos. Matematinis metodas reikalingas numatyti, ką mes turėtume gauti pagal vieną ar kitą teoriją. Taip pat leidžia patikrinti teorijos neprieštaringumą neatliekant brangiai kainuojančių eksperimentų. Moksle tokių "nepatinka" būti negali, juos reikia pasilaikyti sau. Be to, reikia nepamiršti, kad teoriniai rezultatai gali dešimtmečiais ar net šimtmečiais pralenkti savo laiką. Pamenu, per fizikos paskaitas minėjo rezultatą, kurio prasmę suprato tik gal po 80 metų (tiksliai nepamenu).

- Pora žodžių (hipotezių?): a) Begalybė egzistuoja realiai, bet neegzistuoja nei vienas begalinių matavimų objektas. Iš šios hipotezės išplaukia, kad bet kuris realiai egzistuojantis objektas privalo būti kvantinės prigimties. b) Jei nori išprotėti, pradėk veiksmus su nuliu ir begalybe. Iš šios hipotezės seka, kad tiek nulis tiek begalybė nėra realūs skaičiai ir veiksmai (aritmetiniai) todėl negalimi. Nulis reiškia reikšmės (reiškinio) nebuvimą toje pozicijoje, begalybė reiškia kaip tik procesą, o ne skaičiaus reikšmę. c) Begalybėje egzistuojantys objektai sąveikauja baigtiniu atstumu ir baigtiniu greičiu. Iš šios hipotezės seka, kad kažkur begalybėje įvykusi sąveika mus paveiks kaip "atsitiktinis" atsitiktinumas po begalybės metų.

Aidas, matematiskai galima aprasyti absoliuciai viska. Ir yra begalybe sprendimu. Taciau teisingas yra tik vienas - realybe. Sakykim turi deze kurioje kate, tu matematiskai esi visiskai aprases kate. Taciau pamatai kad egzistuoja dar viena deze. Koks tavo spejimas kas joje? Gali buti apsoliuciai bent kas. O empiriskai paaiskeja jog joje yra suo. Visi atradimai kurie buvo padaryti remesi empiriniais stebejimais, nes be ju nieko nesuzinosi. Pati matematika kaip gamtos pazinimo mokslas niekur neveda. Tai tik irankis, kalba daiktams aprasyti. Einsteinas, kad c greitis vienodas, remesi butent eksperimentiniais duomenimis. Niekas pries tai apie tai ne negalvojo, dar anksciau nieks ne negalvojo kad sviesa turi baigtini greiti, ar kad egzistuoja ne tik saules sistema, ar kad zeme sukasi aplink saule, ar kad egzistuoja galaktika, ar kad egzistuoja ir daugiau galaktiku, ar kad visata pleciasi. Viskas TIK is empiriniu stebejimu. Matematiskai gali aprasyti kiekviena varianta, kad ir nerealų. Taciau tiesa (realybe) slypi empiriniuose irodymuose. Beje, matematiniai sprendiniai visada yra tiesa, bet tai nereiskia kad tai realu.

Ačiū, Mysliau, už paaiškinimą.

- kodėl gi ne? sakykim sugalvoju abstrakčią idėja, ją "įrėminu" matematiniais dėsniais, o tuos "dėsnius" įkeliu į kompiuterį! štai jums naujas empyrinis pasaulis, tyrinėkit!

Kam vargti perkeldinėti į kompiuterį. Ant popieriaus užrašyta idėja tiek pat reali. Simuliacijos įvedimas tiek pat viską paaiškina kiek ir Dievas. Į begalybės klausimą ji neatsako, o jos ivedimas neturi prasmes.

Kas del neatpazistamumo, tai megstu manyti jog viskas susije, kokiu nors fraktaliniu desniu.

O argi gali būti kitaip visatoje, atsiradusioje iš vieno taško (singuliariumo)?

? Greičiausiai gravitacija artėja į nulį "visatą" suspaudus į 1 kūbinį metrą. Galimi aišku ir kiti scenarijai neleidžiantys materijai sukristi į singuliarią skylę galvoje

Esmė ne to taško dydyje. Jei visa visata susidarė iš kažko vieno (pirmapradžio), keista būtų tikėtis, kad visa kas nebūtų susiję: medinis šaukštas ir degtukas gali ir neatrodyti panašiai, tačiau giliai širdyje abu mediniai. Ar su visata gali būti kitaip?

Pirmapradis - vargu, labiau kita fazė, kita būsena kuri visada keitėsi, keičiasi ir toliau keisis. Taip susieje per sąvybes. Kažkur giliai gal turėtų būti nekintamos sąvybės/dėsniai, bet čia jau filosofija, nes nebus įmanoma jų patikimai nustatyti niekada.