Po skalūnų – anglies eilė

Nu tep,jūs deginkit ir skaldykit,o mes paskum jums parduosim vandenį benzino kainom.Džiaugiuosi kad žemaičiai nepasidavė Ševronui.Artėja laikas kai vanduo bus aukso vertės.O jo pas mus kol kas daug,mes išnaudojam tik 11%.Tai va,mes turim naudinga iškaseną,tik kažkodėl mūsų politikai tai nevertina.Žmogus be naftos gali išgyvent.Be vandens-NE.

Kita vertus, iš naftos galima gauti vandenį, iš vandens naftą – NE

O iš vandens H2.Norėčiau pamatyt kiek tu gautum H2O iš naftos.Tarp kitko turiu klausymą.Tamstai.Kada pradėta nafta naudoti pramonėje? Ir kada žmogus įkūrė ugnį?

Jei šiukšles tvarkysim taip, kaip dabar, tai vandens tikrai tuoj neturėsime.

, tai sakykime, sudeginę toną naftos, gausime 50 litrų vandens. Nafta naudota visą žmonijos egzistavimo laiką, nes kai ji susidarė, žmonių nebuvo nė padujų. O pramonėje nafta pradėta naudoti tada, kai ją naudojanti pramonė ėmė rastis – XIX a. viduryje. Nebūtų naftos, nebūtų ir jos pramonės

Siaubaz butu jei pradetu visur kur tik imanoma tokiu budu isgauti tas anglies dujas. CO2 butu skaiciuojama ne promylemis, bet procentais. Jau nekalbant apie gruntinio vandens uztersima. Dabar pradedu suprasti koks geris palyginus su angliu degininmu yra atomines elektrines. Jau neminint atsinaujinanciu saltiniu. Is vandens ir saules eina isgauti ir nafta, tai butu nafta is dumbliu ir H2 tiesiogiai saules panelej, ne fotovoltinej, bet spec paneles tam naudojamos ir NK geras. Buvo straipsniai apie tai ir T.lt

Lietuva neturi ipatingu gelo vandens resursu, vidutine Europos salis. Antras dalykas suraus vandens filtracija kiekvienais metai pinga ir tampa vis prieinamesne. Tavo teorija, kad Lietuva praturtes is gelo vandens yra gryna nesamone.

Ateities nežinome, technologijos keičiasi. Kaip bebūtų vandens gėlinimas kainuos tikrai brangiau nei vanduo bėgantis iš gręžinio. Manau neteisingai statote klausimą. Mūsų "klestičios" ekonomikos ašis yra pigi energija. Naudodami per milijonus metų susikaupusią šaulės energiją, degindami angliavandenilius, mes žalojame biosferą be kurios gyventi negalime. Jau pakankamai esam prisidirbę, bet galime ir toliau keliauti šiuo keliu niokodami vienintelius mūsų namus, netgi pasiekti ekonominių pasiekimų trumpalaikiu laikotarpiu. Visi žvalgomės į ten kur žmonės gyvena geriau nei pas mus ir norime gyveti taip pat ar dar geriau, nesusimastydami apie tokio gyvenimo kainą. Neužtektų viso pasaulio pinigų atsatyti tai ką jau esame pridarę, gamtai teks susitvarkyti pačiai, su mumis arba be mūsų. Gal jau laikas rinktis?

Juokingiausia(?), kad kažkokio "bado" tai net nėra - esamo kuro netrūksta nei maistui pasigaminti/atsivežti, nei pramogoms. Kuro kaina išvis tik susitarimo reikalas plius kiek akcizai vartojimui...

Įdomi energijos resursų išgavimo technologija, aišku tas anglies "uždegimas" po žeme skanba grėsmingai, bet vien dėl to nemanau, kad verta visiškai atsisakiti tokios idėjos kada nors visgi pakurti tą anglį pramoniniu mastu.

Jo kazkada sake anglies nepakeis nafta bet pakeite. Dideleis kiekeis ji gelinant pigiau butu negu tukstancius greziniu irenkti ir ieskoti nauju

čia liaudis burbuliuoja dėl didėjančiu co2,bet iš esmės gamtoje turi būti pusiausvyra.gyvūnai ir žmonės savo gyvybei palaikyti naudoja deguonį,o augalai co2.ir vieni ir kiti kitaip negali gyventi.turi būti balansas.dabar balansas augalų naudai(taip pat ir vandenynų,kurių daugiau negu ant žemės).tik va kad mes miškus taip pat sunaudojame,kurie paima tą co2,ir išskiria deguonį.filosofiškai paėmus,žmonija kaip žemės kirminas kuris valgo pats save.o kokia pas kirminą nervų sistema?

Jeigu lygini grezinius su gelinimu toj pacioj salyje tai tiesa, bet kalba eina apie eksporta. As tikrai labai abejoju ar pingant vandens gelinimo technologijai po 20 metu isgauti vandeni is grezinio ir is Klaipedos i Las Vegasa nugabenti tam tikra tonu skaiciu vandens bus pigiau negu Amerikieciams ji tiesiog masiskai gelinti.

Nesigilinsiu aš į tas vandens kainas, pagyvensim pamatysim. Aš prieš kažkurį laiką iškėliau sau klausimą. Jeigu kaip teigiama žmonija išskiria tik 2% viso pasaulyje išsiskiriančio CO2, o augalams jis būtinas, kodėl gi afišuojama kad CO2 koncentracija atmosferoje didėja? Kodėl augalai neprisiaugina papildomos žaliosios masės, čia gi tik 2%?? Galite pasigooglinti (smagus žodis medžiagos apie anglies izotopus ir klimato atšilimą. Esmė tokia kad augaluose esantis anglies izotopas skiriasi nuo iškastinio kuro, pragulėjusio po žeme milijonus metų, anglies izotopo. Ir iskastinio kuro anglies izotopai atmosferoje keičia tą kurį naudoja augalai. Taip kad balanso čia nebus, nes nuo tos anglies augalams nė kiek ne linksmiau. Turint mintyje žmonių prigimtį manau mes kelio atgal neturime, tiksliau gal ir turime, bet susigriebsime kad juo reikia eiti, kai bus pervėlu, jei dar ne pervėlu. Labai nepergyvenkit mums čia rašantiems ir skaitantiems dar labai neatsileps, bet jaunesni pokyčius tikrai pamatysit.

Ir koks skirtumas augalams, kokį anglies izotopą ryja? Ir kaip tai gali paveikti atšilimą? Tiesiog kuo daugiau iškastinio kuro naudojame, tuo didesnė jame buvusios surištos anglies dalis atsiduria anglies apytakos rate.