„Šlovės laboratorija“ ištrauks Lietuvos mokslą į dienos šviesą (0)
Šį pavasarį į Lietuvą ketvirtą kartą sugrįš pamėgtas mokslo komunikacijos projektas „Šlovės laboratorija“. Projektą organizuojanti „Britų taryba“ pakvies jaunuosius mokslininkus atlikti jiems neįprastą užduotį: pristatyti savo tyrinėjimus suprantamai bet kuriam žmogui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol vykusiuose „Šlovės laboratorijos“ konkursuose dalyvavę jaunieji mokslininkai įrodė nestokojantys fantazijos ir kūrybiškumo. Cheminius procesus išaiškinti padėjo pėdkelnės, skiepų veikimą iliustravo žaislinės lėlės, o molekules vaizdavo pripučiami balionai. Konkurso žiūrovams mokslininkų pasirodymai virto smagia ir, be abejo, intelektualia pramoga.
Praėjusių metų „Šlovės laboratorijos“ Lietuvos konkurso nugalėtoja Violeta Araminaitė tapo viena iš dešimties iškalbingiausių pasaulio jaunųjų mokslininkų, patekusi į „Šlovės laboratorijos“ tarptautinį superfinalą Jungtinėje Karalystėje. Vilniaus universiteto medicinos srities doktorantė V. Araminaitė yra įsitikinusi, kad visuomenė apie mokslą turėtų žinoti daugiau. „Poreikis ištraukti Lietuvos mokslą iš laboratorijų į dienos šviesą – didžiulis, - sakė ji. - Yra daugybė žmonių, dirbančių įdomiausiomis mokslinėmis tematikomis, o mes apie juos nieko nežinome!“
Mokslininkė ragina būsimus ir esamus mokslininkus pasinaudoti „Šlovės laboratorijos“ galimybe suteikiama išbandyti save ir tobulėti: „Labai linkėčiau neabejoti savo jėgomis – vienintelis dalykas, kuris mus gyvenime stabdo, yra nepasitikėjimas savimi. Dalyvavimas projekte suteikia ne tik teorinių, bet ir praktinių mokslo komunikacijos žinių, kurias galima panaudoti absoliučiai visur – anaiptol ne tik mokslo populiarinimo kontekste. Visuomenei tikrai įdomu tai, kuo mes užsiimame – kodėl gi jiems to neparodžius?“ – sakė V. Araminaitė.
Konkurse kviečiami dalyvauti tiksliųjų ir medicinos sričių jaunieji mokslininkai, studentai, pedagogai. Užduotis – paaiškinti klausytojams pasirinktą mokslo koncepciją kuo paprasčiau. Vienintelis apribojimas – trys minutės laiko. Mokslininkų pasirodymus gegužės 24 d. vyksiančiame finaliniame konkurse vertins komisija, sudaryta iš komunikacijos specialistų ir mokslininkų, savo favoritą išrinks žiūrovai. Iškalbingiausias mokslininkas bus apdovanotas kelione į tarptautinį konkurso „Šlovės laboratorija“ finalą Jungtinės Karalystės Čeltenhamo mieste, kuriame jis arba ji varžysis su jaunaisiais mokslininkais iš viso pasaulio.
„Geriausiais mokslininkais tampa žmonės su lakia vaizduote. Juk prieš įgyvendindamas atradimus mokslininkas turi patikėti neįmanomais dalykais, - sakė projekto vadovė Danguolė Kiznienė. – Ne pirmus metus dirbdami su jaunaisiais lietuvių mokslininkais įsitikinome, kad jiems nei vaizduotės, nei iškalbingumo netrūksta. Atrandame tokių genijų, kurių lūpose sudėtingos teorijos virsta pasakojimais apie žmogaus gyvenimą, o jų rankose chemijos formulės tirpsta ir virsta visiems pažįstamais daiktais. Džiaugiamės galėdami tęsti gerą „Šlovės laboratorijos“ tradiciją ir taip suartinti mokslo ir paprasto gyvenimo visatas, kurios Lietuvoje kiek per stipriai nutolusios.“
Į „Šlovės laboratoriją“ kviečiami registruotis gamtos, techninių, inžinerinių ir tiksliųjų mokslų atstovai: studentai, dėstytojai, mokytojai ir visi kiti, dirbantys šių mokslų srityse. Registruotis galima interneto svetainėje www.famelab.lt iki balandžio 23 d. Dalyvių atrankos vyks Vilniuje ir Kaune balandžio 25 – 26 dienomis.
Britų tarybos Lietuvoje projektas per keletą metų sulaukė tiek studentų ir mokslininkų, tiek visuomenės susidomėjimo. Konkurse jau dalyvavo biologijos, medicinos, matematikos, chemijos, farmacijos ir kitų sričių studentai ir mokslininkai iš VU, VGTU, LSMU, KTU ir kitų aukštųjų Lietuvos mokyklų.
Didžiulio susidomėjimo pasaulyje sulaukiantis konkursas „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) prasidėjo 2005 metais Jungtinėje Karalystėje, Čeltenhemo mokslo festivalyje. Šiuo metu konkursas rengiamas jau beveik trisdešimtyje valstybių, tarp kurių Austrija, Graikija, Izraelis, Vokietija, Honkongas, Marokas ir Egiptas.