Nuslėpti sovietų nusikaltimai – branduolinis sprogimas Ukrainoje (Video)  (2)

Hirošima pagal sovietus: 1972 metais Ukrainos Charkovo srityje buvo susprogdintas branduolinis užtaisas. Slapčiomis, niekam nežinant. Kaip eksperimentas su gyvais žmonėmis, rašo „Livejournal.ru“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ši istorija yra apie tai, kaip sovietų valdžia vertino žmogaus gyvybę ir kaip tankiai apgyvendintame Ukrainos rajone 1972 metais buvo slapta susprogdintas branduolis užtaisas.

Dar 7-ajame dešimtmetyje toks dalykas buvo neįsivaizduojamas – sprendimą perkelti karinį bandymų poligoną iš Kapustino Jaro į Kazachstano dykumose esantį Baikonurą nulėmė civilių gyventojų saugumo sumetimai. Atsiskiriančios raketų pakopos galėjo nukristi į tankiai apgyvendintus rajonus.

Šalis, kuriai stigo visko, nuo pėdkelnių poros iki muilo gabalėlio, ryžosi iki šiol neregėtoms išlaidoms, kad būtų užtikrintas civilių gyventojų saugumas. Nikita Chruščiovas ir jo CK (Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komitetas. – Red.) tai suprato.

Prasidėjo nelaime

Didžioji dalis Ukrainos gamtinių dujų buvo išgaunama Charkovo srityje. Vien tik Krasnogrado rajone dujos buvo pumpuojamos bemaž iš dvidešimties gręžinių.

Buvo gręžiamas dar vienas eilinis gręžinys. 1971 metų liepos 17 dieną įvyko nelaimė – iš gręžinio išsiveržė 400 atmosferų slėgio dujų kondensatas. Nuvertė gręžyklą (gręžinių gręžimo įrenginių kompleksą. – Red.) ir šovė 30 metrų į viršų. Buvo žuvusiųjų.

Į Pieršetravnevės kaimą, esantį už 400 metrų, buvo pasiųsti pasiuntiniai. Jie prašė nieko nedegti, nerūkyti, nekurti laužų, nejungti šviesos – pakako vienos vienintelės kibirkšties, kad įvyktų sprogimas. Kaimiečiai į tai pažiūrėjo supratingai. Tuo metu skubiai buvo sprendžiama, kaip pažaboti besiveržiančias dujas.

Jau kitą dieną nuspręsta dujų fontaną padegti. Suliepsnojo kelių dešimčių metrų aukščio fakelas, apšviesdamas Krasnogrado kaimus. Taip jis degė dar metus.

Užmėtyti gręžinio betonu nepavyko. Tada būtų tekę panaudoti seniai pasiteisinusį gręžinio atkasimo metodą.

Susitarė slapta

Štai čia ir prasidėjo nusikaltimas žmonėms: kasti tektų ilgai ir nuobodžiai, o dujas reikėjo šaliai duoti nedelsiant. Vykdyti planą! Pas jaunesnįjį brolį iš Maskvos išskrido vyresnysis brolis – specialistai. Savo portfeliuose jie vežė baisų projektą.

Šį nusikaltimą palaimino TSKP generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas ir Aleksėjus Kosyginas, TSRS Ministrų tarybos pirmininkas. Buvo parengti budeliai iš Mašinų gamybos ministerijos specialaus poskyrio, pasirengusios stovėjo VRM ir KGB kariuomenės specialiosios dalys.

Ukrainos dujininkai ir specialistai apie CK sprendimą nebuvo informuoti, tačiau buvo paimti rašytiniai pasižadėjimai neišplepėti paslapties 15 metų.

Pasirengė silpnai

Buvo sugalvota gręžinyje po žeme susprogdinti branduolinį užtaisą. Operacijai buvo skirtas kodinis pavadinimas „Fakelas“. Šio nusikaltimo vadovai paskyrė generolą – didelį požeminių branduolinių bandymų specialistą.

Gręžiniui užkimšti buvo numatyta išgręžti kitą, maždaug 2 tūkstančių metrų gylio nuožulnų gręžinį, ir įdėti į jį branduolinį sprogmenį.

Sprogmens galia prilygo trečdaliui Hirošimos bombos „Little Boy“(„Mažylis“) su 3,8 kilotonos užtaisu.

Gręžinio prieigas 400 metrų spinduliu aptvėrė spygliuota viela, „rūpestingai“ užpylė vos 20 centimetrų storio smėlio sluoksnį. Buvo išstatyti KGB ir VRM kariuomenės sargybiniai. Vykdytojams išdavė specialias apsaugos nuo radiacijos priemones. Visus rajono gręžinius užkimšo. Atjungė visus elektroenergetinius tinklus. Pieršetravnevės gyventojams buvo įsakyta nešdintis – vos už kelių kilometrų jiems įrengė stovyklą.

Sprogo du kartus

Kaimo gyventojai buvo išvyti nepaaiškinant priežasčių. Pasirengti davė keletą dienų. Jauni keliavo, o senoliai atsisakė palikti gimtuosius namus, slapstėsi užkrosniuose ir tvartuose.

Juos tik likus valandai iki sprogimo sugaudė ir 1972 metų liepos 10 dienos 9 valandą ryto išvežė į Hrestyščios kaimą, kuris buvo vos už kilometrų nuo sprogimo epicentro.

Lygiai 10 valandą ryto visiems, kurie buvo 400 metrų zonoje, buvo sukomanduota pasistiebti, kad nesusilaužytų stuburo sudrebėjus žemei.

Sprogimas buvo galingas. Iš kraterio į dangų kilo žemės spalvos stulpas ir ėmė plaukti gyvenviečių link. Bloga lemiančio debesies šešėlis uždengė saulę. Stojo mirtina tyla. Krateris tylėjo tik 20 sekundžių. Pasigirdo naujas siaubingos galios sprogimas – užsidegusios dujos iš kraterio gilumos išsiveržė į viršų per kilometrą, išspjaudamos į orą uolieną.

Suginė atgal

Sprogimo banga suniokojo aplink buvusią infrastruktūrą. Lygiai po valandos nuo sprogimo žmones suginė į patį pragarą – atgal į kaimą. 

Vietiniai specialistai ėjo atkasinėti gręžinį senuoju senelių metodu: siaučiant liepsnai, visą laiką pliekiant vandens čiurkšlėms iš ugniagesių žarnų, nežmoniškame karštyje nuo siaučiančios liepsnos. Iš dangaus krito ledo luitai, susidarę iš kondensato. Kritinės radiacijos zonoje kasė 400 metrų pločio ir 20 metrų gylio karjerą.

Be specialiųjų apsaugos priemonių dirbę darbininkai kasė iki pat 1973 metų liepos. Per tą laiką šuniui ant uodegos sudegė daugiau kaip milijardas kubinių metrų dujų.

Filmuotoje medžiagoje – liudininkų atsiminimai apie šį įvykį. Filmuota 1993 pavasarį.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Leonas Grybauskas
(63)
(13)
(50)

Komentarai (2)