„Kai šie žmonės sintetino laimę, jie iš tiesų pakeitė savo emocinę, estetinę, hedoninę reakciją į tą ženkliuką. Nėra taip, kad jie sakytų, jog mėgsta pirmiau pasirinktą ženkliuką labiau, nes jie jį jau pasirinkę – juk jie neprisimena, ką pasirinko“, - nuostabius rezultatus komentuoja D. Gilbertas.

Džiaugsmą mažinančios abejonės

Pašnekovas teigia, kad sugebėjimas apsispręsti ir pakeisti savo mintis yra natūralios laimės draugas, nes šis sugebėjimas leidžia žmogui pasirinkti iš visų įmanomų nuostabių ateities variantų ir rasti tą, kuriuo jis mėgautųsi labiausiai. Tačiau sugebėjimas pasirinkti, teigia D. Gilbertas, yra sintetinės laimės priešas.

„Psichologinė imuninė sistema geriausiai veikia tada, kai mes esame visiškai užstrigę. Pavyzdžiui, nueini į pasimatymą, ir vyrukas pasikrapšto nosį – tu į kitą pasimatymą su juo nebeini. Jeigu tavo vyras krapšto nosį, tu su tuo susitaikai ir randi būdą būti laiminga su tuo, kas jau atsitiko“, - pasakoja D. Gilbertas.

Psichologas pateikia vieno tyrimo pavyzdį, kuomet studentams buvo nurodyta padaryti 10 Harvardo nuotraukų, kurios atspindėtų jiems mylimiausius prisiminimus. Tada jaunuoliams buvo pasakyta, kad jie galės pasilikti tik vieną nuotrauką. Studentai buvo padalinti į dvi grupes: vieniems buvo pasakyta, kad pasirinktą nuotrauką jie dar galės pasikeisti per keturias dienas, o kitiems galimybės pakeisti palikta nebuvo ir nuotrauką reikėjo išsirinkti nedelsiant.

Tyrimo rezultatai rodo, kad neturėję galimybės pasikeisti išsirinktą nuotrauką žmonės buvo labai patenkinti pasirinkta nuotrauka, o tie, kurie tokią galimybę turėjo, visą galimą laiką dvejojo, ar turėtų pasikeisti, ar ne ir ar apskritai ta nuotrauka jiems taip patinka. Net ir praėjus terminui, kada nuotrauką jie būtų galėję pasikeisti, šiai grupei vis tiek nepatiko jų išsirinkta nuotrauka.

Psichologas aiškina, kad taip atsitiko todėl, kad galimybė pakeisti nėra palanki laimės sintetinimui.

„Eksperimento pabaiga: pirmakursiams Harvardo studentams pasakoma, kad jie turės fotografijos kursą, tačiau jiems leidžiama pasirinkti, kokiu būdu vyks procesas. Pirmuoju keliu jiems siūloma galimybė pasirinktą nuotrauką pakeisti per keturias dienas, o antruoju būdu jie turėtų pasirinkti vieną nuotrauką ir niekada nebegalėtų apsigalvoti. 66 proc. studentų pasirinko galimybę nuotrauką pakeisti. Tai reiškia, kad 66 proc. studentų pasirinko būti kurse, kurio pabaigoje jie bus visiškai nepatenkinti savo pasirinkta nuotrauka, nes jie nežino, kokiomis sąlygomis sintetinė laimė auga“, - sako D. Gilbertas.

Situacijų pervertinimas

Čia profesorius pacituoja modernaus kapitalizmo tėvą Adamą Smithą:

„Atrodo, kad didysis žmonių liūdesio ir nelaimių šaltinis yra skirtingų situacijų pervertinimas. Žinoma, vienos situacijos gali būti nusipelniusios pasirenkamos mieliau nei kitos, bet nė viena iš jų nėra verta būti siekiama su tuo aistringu azartu, kuris mus verčia pažeisti atsargumo ar teisingumo taisykles ar sugadinti mūsų proto ramybę ateityje arba dėl gėdos, prisiminus mūsų pačių kvailumą, arba dėl sąžinės graužimo, kylančio iš mūsų pačių baisaus neteisingumo“, - yra salęs A. Smithas.

Profesorius D. Gilbertas reziumuoja, kad vieni dalykai yra geresni už kitus ir mes turime turėti pasirinkimus, vedančius mus į vienokią ar kitokią ateitį. Vigi kai šie pasirinkimai, sako jis, mus veda per sunkiai ar per greitai, kadangi mes pervertinome šių situacijų skirtumus, mes rizikuojame.

„Kai mūsų ambicijos apribotos, mes galime dirbti su džiaugsmu. Kai mūsų ambicijos neribojamos, jos mus verčia meluoti, apgaudinėti, vogti, skaudinti kitus, paaukoti savo vertybes. Kai mūsų baimės apribotos, esame atsargūs, apgalvojantys. Kai mūsų baimės neapribotos, o visaapimančios, esame beprotiški bailiai.

Išvada: mūsų troškimai ir baimės yra pervertinti, nes mes patys iš savęs turime gebėjimą pasigaminti tai, ką mes vaikomės, kai pasirenkame patirtį“, - sako D. Gilbertas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (1)