Kam vis dar kuriami dirižabliai?

Idomu kaip karui gali but tinkami tokie letaeigiai aparatai, juk ten uzbombint juos turetu but lb paprasta. Ar ten turi jie lb stora sarva? Bet tada ir svorio daug prideda tas sarvas.

On 24 September 1852 Giffard made the first powered and controlled flight travelling 27 km from Paris to Élancourt. Nors viena karta perskaitykite ka parasote

Kai buvo naudojamas "Paris gun" per pirmajį pasaulinį karą paryžiečiai manė jog tai naujos kartos labai aukštai skraidantys dirižabliai, kurie mėto bombas. Savaime aišku jog tais laikais aviacija buvo labai primityvi ir aukštai nepakildavo radarų išvis nebuvo, nežinau kiek realiai aukštai jie pakildavo, bet matyt to užteko.

Turėtų būti 1852m. Man tai įdomi ta patentuota naujovė. Nejaugi povandeniniai laivai nenaudoja tokios sistemos? Pagrindinė iliustracija klaidinanti (bent man taip atrodo). Nes didžiausią tūrį dirižablyje turi užimti helio "balionas". O krovinys turi būti gabenamas palyginamai labai mažo tūrio kabinoje, nes krovinio svorio ir helio turio santykis turi būti didelis, kad būtu generuojama pakankama plūdrumo jėga. Tik įdomu, kaip jie pakelia dirižablius į didelį aukštį. Nes kylant, oro tankis mažėja.

Kas do beraščiai...

Ar bent perskaitot ką parašot?

Šis aparatas labai atpigintų anti stealth radarų sistemų išskleidimą kritiniu atveju, taip pat puiki, ilgalaikė zenitinių raketų platforma. Ir šiaip puiki platforma daug kam. Ateities tikslas sukurti 1000-5000 t keliamosios galios konteinernešius. Tokia keliamoji galia leistų konkuruoti su krovininiu laivynu.

Dėkui už kitas pastebėtas klaidas, tačiau šioje vietoje nieko keistino nematyti.

Tikriausiai:"bei filmavimui"

O kodėl nieks nenori naudoti dirižablių kaip kosminės platformos? Taigi galėtų raketas iškart iškelti į 6km aukštį o tas krovininis su keliamąja galia 200 tonų net į kosmosą potenčialiai galėtų iškelt. taigi kosminiai skrydžiai atpigtų be galo. Be to kosminiai turistai irgi galėtų naudotis dirižablių transporto paslaugom.

Man regis kylančios raketos skleidžiamas karštis labai stipriau paveiktu, jei ne sunaikintu, drižablio išorinį apvalkalą.

tai tam ir yra inžinieriai, taigi gali kokie 3 dirižabliai nešti pakilimo platformą. Tarkim 3 dirižabliai su keliamąja galia 200 tonų kiekvienas belėką iškeltų Arba kuris ten spaceX pakelia kosminį laivą į 6 ar tai 10km aukštį ir tik tada šis įijungia variklius ir kyla kosmosan. Analogiškai dirižabliai iškeltų

Yra tokių projektų, ant popieriaus, kai dirižablį planuojama iškelti į orbitą. https://www.google.com/search?q=JP+Aero ... arth+orbit Kas mano supratimu yra awesome. Bet niekaip nesuprantu, nejaugi pirma ir galbūt netgi pimos dvi raketos pakopa/pakopos yra pigesnės už paprasčiausią didelės talpos karšto oro balioną, arba netgi helio balioną? Tokie startosferiniai balionai galėtu iškelti nemenką krovinį iki 20-40km, tam net dirižablio nereikia. Manau peranksti užmirštas principas lengvesnių nei oras aparatų.

6km aukštyje oro tankis sumažėja 2 kart. Keliamoji dirižablio galia taip pat krenta 2 kartus. Turėtų dirižablis turėtu besiplečiančią kamera. O, kad nuo žemės pakeltum 200 tonų, kameros tūris turėtų būti daug didesnis nei 135 000 m3.

čia daug? Manau netgi mažai. 200 tonų, tai čia labai jau nemenka raketa, turint galvoj, kad pirmą pakopą atstoja pats balionas/dirižablis, tai čia jau antros ir visų likusių pakopų su naudingu kroviniu masė.