Priešais kompiuterį praleidžiate valandų valandas? Dažnai vargina galvos skausmas, nosies ir akių sausumas, dažnai susilieja vaizdas akyse ar skauda kaklą?

Jei atsakymai teigiami, ko gero, jūs kenčiate nuo kompiuterinės regos sutrikimo sindromo, varginančio tuos, kurie prie kompiuterio ekrano per dieną praleidžia daugiau nei tris valandas. Britų mokslininkai pristatė naują būdą šiam negalavimui įveikti.

Šio amžiaus profesinė liga Nr.1

Pasaulyje gausu profesijų, susijusių su darbu kompiuteriu. Dideliems informacijos srautams apdoroti reikalingos mūsų aktyviai dirbančios akys. Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS, angl. Computer Vision Syndrome) vargina maždaug 70 mln. žmonių visame pasaulyje.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad KRSS yra šio amžiaus profesinė liga Nr.1. Daugelis iš mūsų dirba prie kompiuterio ne tik visą dieną, bet ir viršvalandžius. Dažnai kompiuteriai tampa nuolatine laisvalaikio forma vaikams, praleidžiantiems prie jo valandų valandas.

Britų dienraštyje „The Guardian“ išspausdintame tekste teigiama, kad varginantys nugaros bei galvos skausmai ir diskomfortas nėra neišvengiamos pasekmės. Tai patvirtino neseniai Irane atliktas tyrimas.

Buvo tirta 642 moksleivių iki 18 m. Nustatyta, kad 70 proc. respondentų kompiuteriais naudojosi bent dvi valandas per dieną. Maždaug pusė respondentų skundėsi akių nuovargiu, neryškiu matymu, akių sausumu ir galvos skausmu. Simptomai stipriau pasireiškė trumparegiams ir toliaregiams.

Nustatyta, kad daugelis pasijuto geriau, kai trumpam nuėjo nuo kompiuterio, kitiems prireikė vienos dienos poilsio, kad atstatytų savo gerą savijautą. Nustatyta, kad trečdalis respondentų sėdėjo per arti kompiuterio ekrano.

Stebuklingoji taisyklė: 20-20-20

Pirmiausia reikia būti atsargiems ir kreipti dėmesį į savo savijautą. Stebėti, kiek laiko patys dirbame kompiuteriu, skatinti savo vaikus ugdyti gerus kompiuterio naudojimo įpročius. Dirbant kompiuteriu ypač apkraunamos akys. Jos skaito kompiuterio ekrane esančius vaizdus, pagamintus iš pikselių, t. y. smulkių taškelių, turinčių ryškų centrą ir neryškius kraštus.

Žodžiams perskaityti ir suvokti mūsų akys turi dirbti daug stipriau nei žiūrint nuotraukas ar kitus vaizdus. Jos nepertraukiamai susitelkia ir atsipalaiduoja, kad perskaitytų pikselius. Stipriai dirba akyje esantys raumenys. Kai mes žiūrime į ekraną, akys mirksi retai, todėl akių vyzdžiai yra mažiau drėkinami ir išsausėja. Būtina nuolat daryti reguliarias pertraukas.

Vienas iš efektyvių ir paprastų būdų yra 20-20-20 taisyklė. Ją reikėtų taikyti visiems, dirbantiems kompiuteriu. 20-20-20 taisyklė: kas 20 minučių daroma trumpa 20 sekundžių pertrauka, per kurią reikia atsistoti ir atlikti bent 20 žingsnių.

Per šią trumpą pertraukėlę normalizuojasi akių mirksėjimas, sudrėksta akių vyzdžiai, sumažėja kūno įtampa ir atsipalaiduoja raumenys. 20-20-20 pertaukėlės turi būti daromos visą dieną.

Neblizgūs ekranai kenkia mažiau

Norint nesusirgti KRSS sindromu, svarbu ne tik reguliarios pertraukos, bet ir pati darbo vieta. Atkreipkite dėmesį, kokį kompiuterį naudojate, kaip toli nuo jo sėdite. Plokštieji neblizgūs kompiuterių ekranai daug mažiau kenkia akims nei blizgūs. Didelis kompiuterio ekrano kontrastas ir ryškis taip pat stipriau įtempia akis.

Stenkitės išbandyti mažesnį ekrano kontrastą ir ryškį. Nors iš pradžių tai gali būti neįprasta, ilgainiui akys įpranta ir yra mažiau varginamos. Jei nešiojate akinius, kartu su gydytoju apsvarstykite galimybę įsigyti lęšius, mažinančius kompiuterio ekrano atspindžius.

Saugus atstumas, kuriuo sėdite nuo kompiuterio ekrano ir dirbate, yra gana griežtai apibrėžtas. Darbo saugos specialistai rekomenduoja, kad kompiuterio ekranas turi būti 15 laipsnių žemiau akių lygio arba maždaug 10 cm nuo ekrano centro. Kompiuterio ekranas nuo veido turėtų būti nutolęs bent 40 cm. Sėdint arčiau akys dirba intensyviau, todėl greičiau pavargsta.

Svarbu ir tinkama kėdė, turinti atramą nugarai ir gana aukšta, kad kojos nebūtų stipriai sulenktos.

Oftolmologė: kenčia 70−90 proc. biurų darbuotojų

Kaip „Savaitraštis Kaunui“ teigė Lietuvos sveikatos mokslų unioversiteto Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė Vilma Jūratė Balčiūnienė, kompiuterinės regos sutrikimo sindromas – ne taip seniai pradėtas vartoti terminas, su kuriuo susiduriame ir mes.

70−90 proc. biurų darbuotojų skundžiasi įvairiais sutrikimais, susijusiais su šiuo sindromu. Jis atsiranda dėl nuolatinio akių raumenų įtempimo ilgai žiūrint į arti esantį kompiuterio ekraną. Mažiau mirksima, išsausėja akys, ima spazmuoti raumenys. Daugelis pacientų įvardija šiuos simptomus: akių įtampa, sausumas ir paraudimas, neryškus, susiliejantis vaizdas, pečių ir kaklo skausmai, dažnas galvos skausmas.

„Tarptautinėje ligų klasifikacijoje kol kas nėra išskirto kompiuterinės regos sindromo. Nors dažnai sulaukiame pacientų, turinčių panašių nusiskundimų, jo nediagnozuojame ir gydymo vaistais netaikome“, - komentavo gydytoja.

„Besiskundžiantiesiems kompiuterinės regos sindromo požymiais patariame palaikyti tinkamą darbo režimą. Jei prie kompiuterio dirbate ilgiau nei 30 min., kas 20−30 min. darykite nedideles pertraukėles akims. Nors kelioms sekundėms žvilgsnį nukreipkite nuo kompiuterio ekrano ir pažiūrėkite į tolį, kad akių raumenys atsipalaiduotų. Svarbu, kad žvilgsnis nebūtų koncentruojamas vien arti – nuo to pavargsta akies raumuo“, - pridūrė ji.

Taip pat patariama dažniau mirksėti, nes žiūrint į kompiuterio ekraną mažiau mirksima, todėl išsausėja akys, gali prasidėti jų uždegimas. Svarbu ir apšvietimas – patalpoje, kur dirbate, neturėtų būti didelio kontrasto tarp ekrano ir aplinkos.

Dirbant žiūrėti į monitorių reikėtų maždaug 20 laipsnių žemyn, jeigu žiūrima aukštyn, akių plyšys daugiau atsiveria, todėl akys netenka drėgmės.

Parengta pagal: „Savaitraštis Kaunui“

Komentarai (4)