Pavyzdžiui, tarp Technariume sukurtų daiktų – atviro kodo kieto kūno relė galingiems prietaisams valdyti, temperatūros reguliatoriai, naudojami paties Technariumo keramikos krosnelėms, bei šiuo metu adaptuojami ekologiškam atviro kodo pirolizės krematoriumui Nyderlanduose kurti, drėgmės sensorius Chirp! kuris čirpimu praneša, jog jau laikas laistyti gėlę bei yra naudojamas pramoninėje agrokultūroje užsienyje. Elektronikos dirbtuvėse kuriama pigi „pasidaryk pats“ fotospąstų versija, kurią bus galima panaudoti piliečių mokslo projektams visame pasaulyje, ir t.t.

„Mums labiau rūpi daiktai, kurie iš tikrųjų svarbūs pasauliui, – sako opit. „Pavyzdžiui, atviro kodo programinė įranga sudaro didžiąją dalį Interneto infrastruktūros, tačiau fiziniame pasaulyje daiktai yra labai brangūs arba nekokybiški. Dėl to ilgainiui suvokėme, kad tiesiog nėra gerų, atvirų, kokybiškų statybinių blokų gaminti daugeliui dalykų.“ Dėl to, Technariume, kaip ir kituose hackerspace‘uose visame pasaulyje, tarp kitų smagių dalykų gimsta praktiški, atviri, toliau kurti ir eksperimentuoti su technologijomis leidžiantys daiktai.

Makerspace‘ai, FabLab‘ai, hackerspace‘ai… ne sinonimai?

Pasaulyje populiarėjant „pasidaryk pats“ (DIY) judėjimui ir kur buvus, kur nebuvus vis išnyrant naujam makerspace‘ui, darosi sunku susiprasti galybėje skirtingų erdvių. Vis dėl to, daugumos tokiu erdvių tikslas – turėti fizinę vietą, kurioje patogu ne tik kurti, bet ir savo kūriniais ir, žinoma, kūrybiniu procesu dalintis su kitais bei kažko išmokti.

„Makerspace“ terminas labiausiai siejamas su 2005 m. pradėtu leisti Make žurnalu, kurio pavadinimui pabijota naudoti „hakerio“ terminą dėl negatyvios žiniasklaidoje sklindančios šio žodžio reikšmės. Pasak žurnalo įkūrėjo ir Maker Faire – maker‘ių mugės – idėjos autoriaus, Dale Dougherty, „Žodis „maker‘is“ apibūdina mus visus, nesvarbu, kaip gyvename savo gyvenimus ar kokie mūsų tikslai. Visi mes esame maker‘iai: kulinarai ruošiantys maistą savo šeimai, sodininkai, mezgėjai…“

Taigi „maker‘is“ turi gerokai platesnę reikšmę ir visai nebūtinai siejasi su tais pačiais tikslais ir etika, kuri būdinga hackerspace‘uose. Negana to, makerspace‘ai dažniau siejami su verslu, organizuotais mokymais – panašiu principu veikia ir Vilniuje neseniai įsikūrusios Green Garage dirbtuvės.

Kai kurie makerspace‘ai, ir ypač – FabLab‘ai labai dažnai susiję ir su ugdymo įstaigomis (pvz., universitetais, mokyklomis, bibliotekomis), orientuojasi į mokymąsi, kaip pagrindinį techninės kūrybos tikslą. Kitose erdvėse, tarp jų ir hackerspace‘uose, ugdymas – toli gražu ne pagrindinis tikslas, nors norom ar nenorom daugybė žinių ir įgūdžių ten įgyjami neformaliu būdu!

„Mes mokymais neužsiimam“ – sako mic, vienas iš Technariumo įkūrėjų. „Jeigu degi noru kažką išmokti, tai tikrai čia rasi kas tau padės, kas pasakys, kad kažką darai ne taip. Visa tai vyks chaotiškai, neformaliai. Jeigu norite kad jus „išmokytų“ eikite į kursus, o jeigu norite [mokytis] samurajaus principu, tai ateikit pas mus.“

Vis dėl to, tikslią skirtį tarp skirtingų „pasidaryk pats“ erdvių atrasti sunku – o ir nebūtina. Kaip jos besivadintų, po pasaulį plintančių makerspace‘ų ir hackerspace‘ų margumyne tikrai darosi nesunku atrasti tai, kas domintų labiausiai, prisijungti prie bendruomenės, kuri padėtų įgyvendinti idėjas ir kt. Lietuvoje vienokiu ar kitokiu vardu egzistuoja jau bent … tokios erdvės: Padirbtuvės, Technariumas, Green Garage, VGTU Linkmenų fabrikas, mobilaus FabLab‘o koncepcijos pagrindu įkurta Meškėnų Laboratorija (M-Lab), Kaunas Makerspace. Visus šiuos „maker‘ius“ neseniai subūrė ir pirmoji Lietuvoje Vilnius Mini Maker Faire.

„Išardyk viską“ – atrask technologijų esmę

Nors dažnas užkietėjęs hakeris kišenėje nešiojasi reples, peiliuką ir atsuktuvą, o Technariumo lipdukai ir atvirai kviečia „išardyti viską“, tai toli gražu ne destruktyvus kvietimas! Anaiptol, hakeriui svarbu suprasti kiekvienos technologijos principą, suprasti kaip daiktai ar procesai veikia – ne tik gaminti šimtus jų kopijų.

„Hakeriui svarbu kiekvieno proceso esmė, kiekvienos technologijos veikimo principas,“ – sako mic. „Norime suprasti, kodėl daiktai veikia taip, kaip veikia, pirmiausia perprasti technologijas – tik po to jas naudoti.“

„Technariumas – žmonėms, kuriems įdomios technologijos ir mokslas, kurie nori ar jau yra pradėję kažką kurti, tačiau vis dar daro tai vienumoje“ – sako opit. Tuo tarpu hackerspace‘ai – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, atviros, eksperimentuoti leidžiančios bendruomeninės erdvės, kur galima ne tik išmokti, bet ir pamokyti kitą, pasidalinti savo žiniomis ir įgūdžiais.

Norite pasigaminti gražiai mirksinčią LED girliandą ir suprasti, kodėl ji taip gražiai mirksi? Keliaukite tiesiai į artimiausią hackerspace‘ą ar makerspace‘ą! Maker‘ių renginių gausu ir be to: neseniai Kaune ir Vilniuje praūžė Hacker Gameshakatonai, Vilnius Mini Maker Faire. Vilniuje kiekvieną mėnesį organizuojamas ir Hack& Tell renginys, kviečiantis pasidalinti savo kūrybiniu procesu – nuo iškepto torto iki sukonstruoto 3D spausdintuvo!

Eglė Marija Ramanauskaitė

1^ L. Torvald, P. Himanen knygos „Hakerių etika“ (2001) prologas.