Vasaros saulėgrįža: kas yra vasarvidis, solsticijos ir deklinacijos (Video) ()
Anot astronomų, saulėgrįža yra didžiausias Saulės nukrypimas į šiaurę arba pietus, atitinkantis ilgiausią dieną arba ilgiausią naktį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vasaros saulėgrįža (arba solsticija) – momentas, kai Saulė yra šiauriniame dangaus pusrutulyje (dangaus pusiaujo atžvilgiu).
Vasaros saulėgrįžos laikotarpiu nuo saulės patekėjimo iki laidos praeina beveik 17 val. 20 min. Ji pakyla prieš penktą valandą ryto, o leidžiasi – dešimtą valandą vakare. Šiomis dienomis Lietuvos platumose beveik nesutemsta.
Kaip pasakoja buriuotojai, tai geriausiai matoma plaukiant jūra į šiaurę. Šiaurės horizontas naktį „dega“. Vos saulė spėja niurktelti į jūrą, netrukus vėl išnyra.
Kita įdomybė – beveik savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai – vadinamasis vasarvidis. O nuo birželio 29-osios dienos pradeda trumpėti.
Šiaurinio pusrutulio gyventojams vasaros saulėgrįža (birželio 22 d.) yra astronominės vasaros pradžia (Saulės kelias virš horizonto būna ilgiausias, taigi diena ilgiausia, naktis trumpiausia), o žiemos saulėgrįža (gruodžio 22 d.) – astronominės žiemos pradžia (naktis ilgiausia, diena trumpiausia).
Pietų pusrutulio gyventojams – atvirkščiai, birželio 22 d. naktis būna ilgiausia, o diena trumpiausia.
Kaip kinta dienos trukmė
Dienos trukmė skiriasi priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (vadinamosios Saulės deklinacijos). Deklinacija yra kaip geografinės platumos atitikmuo, projektuojamas į dangaus sferą ir matuojamas laipsniais į šiaurę ir pietus nuo dangaus pusiaujo. Tiktai taškai nutolę į šiaurę nuo dangaus pusiaujo turi teigiamą deklinaciją, o taškai nutolę į pietus - neigiamą deklinaciją.
Pusiaujyje diena trunka apie 12 valandų. Tolstant nuo pusiaujo į viršų žiemą diena trumpėja, vasarą – ilgėja.
Platumose tarp poliaračių ir ašigalių vasarą Šiaurės pusrutulyje, žiemą Pietų pusrutulyje būna poliarinė diena, kuri trunka ilgiau nei 24 valandas, ties ašigaliais – apie pusę metų.
Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia diena yra birželio 22 d. (vasaros saulėgrįža), o trumpiausia – gruodžio 22 d. (žiemos saulėgrįža), pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: pavasario lygiadienis – apie kovo 20–21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22–23 dieną.