Kaip piratavimas padeda programinės įrangos kūrėjams?

Tegul tie internetinių autorių teisių gynėjai eina peklon. Elektroninis produktas, kurį galima kopijuoti kad ir trilijardą kartų, tai ne materialusis daiktas, kurį pavogus patiriama materialinė žala. Čia, virtualioje erdvėje galioja visai kiti dėsniai, nepaklūstantys autorių teisių įstatymams...

Tai, internetuose galiu pasiimti tavo kurtą produktą, ir teigti, jog tai yra mano?

Taip, tai bus tavo kopija.

tai jei tai mano kopija, tada galiu ir parduoti?

Jeigu jis yra pardavinėjamas arba platinamas nemokamai, tuomet vadovaujantis "first sale doctrine" gali teigti, kad tai yra tavo nuosavybė. Jeigu tu nelegaliais būdais jį gauni, tai netampa tavo nuosavybe, kad ir kaip mes, piratai, norėtume teigti priešingai.

Nuosavybė čia ne prie ko. Apskritai, tai tik pas mus tai vadinama "vagyste", nes tokie šūdų kaip "Zero" filmas kūrėjai, kurie yra impotencialūs patraukti žmogų pačiu kūriniu, savo komercinių "ekspektacijų" neatitikimą staigiai paverčia "vagančių piratų" pasekme. Pradėti reikėtų nuo to, kad šnekame apie nelegalų naudojimą. Nelegalus naudojimas nėra vagystė, ir nelegalus naudojimas nėra autorinių teisių pasisavinimas. Nelegalus naudojimas, na, tai ir yra, nelegalus naudojimas, kai tu nusikopijuoji skaitmeninį turinį, juo pasinaudoji ir ištrini, nedeklaravęs savęs nei jo savininku, nei autoriumi, nei suteikdamas garantiją, kad tikrai jį būtum pirkęs, jei neturėtum galimybės pasinaudoti nelegaliai. Vagyste tai vadinti yra kvaila ir nelogiška, nes nelegalus naudojimas tiesiogiai neatima nieko materialaus nei iš kūrėjų, nei iš leidėjų. Tiesą pasakius, jis neatima nieko ir nematerialaus. Jis neneigia jų autorystės ir nuosavybės teisės. Viskas kuo tie klounai operuoja, tai kažkokiom mistinėm "potencialių pajamų netekties" sąvokom, kas tiesiog kelia juoką, nes jomis operuojant daromos nesąmoningos prielaidos, kad viskas, kas parsiųsta nelegaliai būtų nupirkta. Kitaip sakant, argumentuojama niekuo daugiau, kaip tik fantazija, kuri negali būti įrodoma. Iš tikro, tai čia jeigu kas ir vagia - tai leidėjai. Pamąstykite. Sakykim, X skaitmeninio turinio sukūrimui prireikė Y suminių lėšų. Y - čia viskas, autoriai, studijos, reklaminęs kampanijos, licensijos žodžiu viskas. Tada taip gaunasi, kad pirmos X kopijos savikaina yra Y. Bet jeigu kopijų yra parduodama 10, tada savikaina jau yra Y/10. (Nekreipkim dėmesio į kopijų darymo kainą - ji niekingai maža, serverio sekundės darbo laikas kopijos darymui ir servinimui siunčiant etc.). Žodžiu, daugiau mažiau, pardavus N kopijų, savikaina gaunasi ~Y/N. Vadinasi, remiantis tokia logika, didėjant kopijų kiekiui, produktas turėtų pigti, nes mažėja jo savikaina. Bet taip nėra. Leidėjai dažniausiai laiko daug maž vienodą produkto kainą per jo gyvavimo ciklą, (tipo savikaina nesikeičia). Čia gaunam savotišką paradoksą - jie gali atpirkti visą produkto development'ą ir gauti bet kokio dydžio pelną moraliai apvogdami vartotojus, nes vartotojai moka už kopiją su "virtualia fiksuota savikaina", kuri nėra reali. Vagystė čia daug labiau logiška, nes moki už kažką tiek, kiek tas kažkas ojektyviai nėra vertas. Tai tik paprastas pavyzdys. Kaip taisyklė, tai dažniausiai piratais skundžiasi rinkos lūzeriai. Kai produktas yra šūdas, neturi pardavimų ir vartotojų bazės, tada prasideda moralinės apeliacijos į neegzistuojančias vagystes. Ir kaip taisyklė labiausiai myža čia net ne autoriai, o leidėjai. Autoriai dažniausiai ir taip daug pinigų neturi... Knygų ypač. Geri produktai yra perkami ir generuojantys gerą pelną nepaisant piratavimų. Piratavimas jiems tik kaip kažkoks eilinis rinkos faktorius, o ne priežastis ant kažko išsilieti savo technologinę impotenciją.

Su Kernel tik dėl kainos skaičiavimo negaliu sutikti. Niekas nedirbam už savikainą.

taip, gali parduot. kokia cia problema? klausimas ar kas pirks. jei darai skaitmenini produkta, kurio kopija yra identiska originalui, vadinasi tavo produktas neturine monetarines vertes, t.y. jo kopijos kaina yra 0 Litu 0 Centu. Jei pardavineji softa, bet salia DVD dar ir darai nemokama supporta, mokymus ir pan, tada matau prasme pirkti. Tas pats ir su pramogom, jei pastoviai gauni auksciausios kokybes, naujausius filmus TV, muzika uz pora litu per menesi i savo visus ekranus-tada kodel nesumokejus. Arba jei esi muzikantas, duok nemokamai mp3 ir jei bus populiarus gabalas pas tave sniurais visi i koncertus eis, mielu noru mokedami po 200eur uz bilieta. Daznas atvejis, kai duodamos nemokamas knygos pdf ir salia parduodama popierine kopija. Pdf veikia kaip marketingas popieriui taip padidindama pardavimus. trumpai tariant, kai produktas turi verte-visada bus norinciu uz ji moketi.

Neuždirbti pinigai - prarasti pinigai. Jei žiūri kaip apskaičiuojama vieneto kaina, tai ji skaičiuojama maždaug taip: (Kūrimo kaina + gamybos parošimo kaina + norimas pelnas + reklamos išlaidos )/numatomas pardavimų skaičius + gamybos išlaidos Tavo aprašytu atveju pirmą automobilį gamintojas turėtų parduoti už nerealiai didelę sumą (gamybos linijų pritaikymas/sukūrimas, naujų detalių gamybos įrangos gamyba ei R&D kainuoja labai daug), o vėlesnius paleisti tik už gaminimo savikainą. Kodėl kai kurie automobilių modeliai yra finansiškai nesėkmingi, o kiti sėkmingi? Todėl, kad jų parduodamas kiekis yra didesnis arba mažesnis nei buvo prognozuota. Kaip manai, kas investuotų į vaistų tyrimus, jei bet kas galėtų pardavinėti tavo išrastus vaistus? Sakykim vaisto gamybos savikaina 1€, gamybos linija kainuoja 5m€; o R&D kainavo 100m€; poreikis per 10 metų 10mln vnt. Tai kad tau nebūtu finansinis nuostolis, turi vaistą pardavinėti po (100+5)/10+1=11,5€ O čia pyst kasnors nukopijuoja ir paleidžia tavo sukurtą vaistą po 2€. Ir esi durniaus vietoje. Nors iš tavęs materialaus turto niekas nepavoge. Labai panašios tavo mintys į vieną skaitytą komentarą, kuriame buvo stebimasi, kodėl turėtumėm mokėti už produktos krautuvėje, jeigu jie jau yra pagaminti. Kodėl reikia mokėti už jų gaminimą, jei jie jau pagaminti? Jei produktai yra šūdas, kodėl juos tada piratai piratauja? O kad smulkioms įmonėms, kurios viską daro legaliai, beveik neįmanoma pakonkuruoti su programinę įrangą nelegaliai naudojančiomis įmonėms, jau kita kalba.

EvilGoku, imkime tavo vaistų pavyzdį. Jei situacija būtų kaip su filmais, serialais, tai būtų daugmaž taip: Jei tau prireikia vaistų, turi laukti 2-6mėnesius ilgiau (o kartais ir daugiau), jei nori įsigyti legaliai. Kai jau pagaliau gali įsigyti, tada tenka važinėti per kelias vaistines, kol pagaliau randi, kur pardavinėja. Kai jau pagaliau parduoda, sužinai, kad tavo kortelės nepriima, nes jinai nėra US-issued. Kai susirandi, kas galėtų atlikti apmokėjimą su US-issued kortele, tada sužinai, kad ir į US-based adresą norimo vaisto nesiunčia, siunčia tik kitą. Susirandi tarpininką, kuris iš US tau atsiųs vaistą, tada lauki dar mėnesį, kol atsiųs. Galų gale atsiunčia, užstringa muitinėje. Gauni už atsiuntimą ir muitinimą kosminę sąskaitą, dvigubai viršijančią įsigijimo kainą (dar atsiuntimas prisidėjo). Galų gale turi savo prekę - pusmečiu vėliau, įdėjęs valandas darbo ir gavęs daug brangiau, nei juodojoje rinkoje kur galėjai įsigyti, įdėjęs 30s darbo ir palaukęs 5 minutes, o dar priedo ir sutaupai kalną pinigų. Sudėjau visas galimas problemas, su kuriomis susidūriau įsigydamas legalų turinį.

Pagal kaikurių logiką, koks kelių gaidelis prasilekia miestu ant 120km/h jį sustabdo policininkas. Gaidelis duoda policininkui į kišenę tarkim 200€ ir win win situacija. Gaideliui nereikia gaišti laiko ir kažkur keliauti kad sumokėti baudą, pati bauda gerokai pigesnė, ir dar nereikės be teisių būti. Policininkas parneša pinigėlių į namus ir jo vaikučiai dabar turės už ką apsirengti ir pavalgyti, nes valstybė prastokai rūpinasi pareigūnais. O valstybė.. na protokolas nesurašytas vadinas pažeidimo nėra, o negautos pajamos nesiskaito prarastomis..

Ak, seni geri, dar tik nepriklausomybės atgavimo laikai... nostalgija