Nutylima lemputės istorija: kaip buvo sukurta vartotojiška visuomenė, tyčia kuriant prastesnės kokybės daiktus

Pamažinkit įtampą lempoms ir dabar turėsit ilgą tarnavimo laiką, bet šviesos kiekis tai pat kris.

Išjunk lemputę – ji tarnaus amžinai.

Iš tos lempos nuotraukų aš matau kad ji nešviečia, o tik elektrą naudoja. Tam, kad butu galima sakyti, jog lemputė šviečia, ji turi kažką apšviesti. O šita tik spindi. Tas suplanuotas senėjimas yra technologijų mažėjimo pasekmė ir tikslesnis apskaičiavimas kiek jis veiks.

Shinigami, užuot piktinęsis palygink jos šviesumą su žvakės šviesa ar žibaline lempa. Toks buvo tuometis jos konkurentas.

...dar vienas akivaizdus pvz., jog gyvename antiekonomikos sąlygomis. Su buitine technika tas pats - vis greičiau gendanti, su automobiliais irgi ir taip visame kame, kame sukasi antiekonomika... Parduotuvėse maistas vis nesveikesnis vien tam, kad pusgyviai piliečiai dar ir vaistus pirktu. Lietuvoje gyventojų sumažėjo trečdaliu, o prekybos centrų padaugėjo. Maisto nuperkama vis daugiau... Tai kur jį dedą? Negi prieš 20 metų žmonės badavo? Aišku dalį maisto išmeta, nes perkasi per daug ir tuo pačiu apsiryją, o po to toliau kelią "ekonomiką", bėga į vaistinę "raniberll" nusipirkt, nes kitaip tai "ekonomika" stos. Įdomu kiek dar tokia nesąmonė tęsis?...

O tu manai specialiai ieško labiausiai gendančių detalių ir tik jas deda? Visų pirma ieško pigiausių, tos pačios LED lemputės teoriškai gal ir šviestų tuos dešimtmečius, bet kai dėl pigumo metalas pakeičiamas folga, elektronika pigiausia klono kopija (ir tai ant 220v), ir visa tai sutvirtinama kinų vaikų-vergų ašaromis tai ta legedninė lemptė pergyvens ir šiuos :)

Jo, gera lemputė. Jonvabalis šviečia ryškiau. Buitinė technika laiko trumpai? Pas mane aštunti metai viskas veikia be priekaištų. Ar galėtų laikyti visą žmogaus gyvenimą? Žinoma, tik ar mokėtumėt 10x daugiau nei alternatyvos? Dvejoju. Visi rinktumėtes pigesnę alternatyvą ir burbėtumėt, kad prastesnė kokybė. Taigi, gamintojai ir laviruoja, tarp kokybės ir kainos. Abejų turėt negali.

Tai kaip čia išeina? Ilgaamžiškumu lyginti su ta "lempute", o kokybės nelyginti? Tai gal šiuolaikini lygintuvą lyginti su senovinių su žarijomis veikiančių lygintuvu? Kuris ilgiau tarnaus? Jei lyginti tai lyginti viska.

Na, ar visi norėtų gerai veikiančios skalbimo mašinos, va štai tokios: http://www.automaticwasher.org/TD/PROPI ... EGorig.jpg Turbūt ne. Vadinasi, visada bus dalis technikos, keičiamos tik dėl to, kad naujesnė - funkcionalesnė. Man labiau norėtųsi, jog ta dalis technikos, kuri jau dabar gali būti ilgai tarnaujanti, iš tiesų ir būtų ilgai tarnaujanti. Kalbu apie telefonus, kompiuterius, televizorius. Ką turiu omeny: tokie įrengimai sensta ne tik aparatūriškai, bet ir funkciškai. T.y. pats prietaisas veikia gerai, tačiau jo funkcijos bėgant laikui, traukiasi. Nors užtektų pakeisti programinę įrangą, ir pats prietaisas veiktų konkurencingai naujiems prietaisams. Daugybė telefonų keičiama vien tik tam, kad būtų su naujesne OS, pasileistų naujesnės programos (kurioms nereikia daugiau resursų, tik naujesnės OS). Smart TV visokie - nustojus plaukti atnaujinimams, jis pradeda degraduoti funkciškai, ir po kelių metų, aparatūra veikia idealiai, bet negali išnaudoti kitos periferijos privalumų, nes TV neturi kažkokios funkcijos.

. Bet problema ta, kad nauja programinę įrangą reikia pritaikyti tavo senam telefonui, o tuo užsiimančių mokamų paslaugų nėra. Nemokamos yra ribotos, kol entuziastui atsibosta. Mano Samsung III jau seniai veikia su tokia, ne oficialia, android versija. Tik tiek, kad jau sunkiai kraunasi, nežinau ar čia pakeista baterija kalta ar kas kitas. 70 proc. bendradarbių telefonus keičia todėl, jog juos sudaužo, jie patys nesugenda.

Pas mane irgi analogiškai... Gal koks virdulys tik prakiursta kas kokius 3 metus. Paskutinį kartą tai ~300Lt mokėjau, bet irgi 4 metus telaikė. Turiu garantinį (su pratesimu +3metai), bet žiūriu klampas pardavėjas į gaminio serijos numerį mano telefono numerį įrašė Nu ne esmė... Norėjau tik pasakyti, kad gal dėl to, kad seniai pirkom, dėl to ir genda rečiau Va tik virdulius keičiu... Bet čia yra ne to "sąmoningai suplanuoto susidėvėjimo" padarinys. Dauguma tų "greitų susidėvėjimų" ateina iš noro sutaupyti, o tiksliau - daugiau uždirbti. Tai ir kiša viską taip, kad kuo pigiau padaryt. Ir žaidžia "garantinio aptarnavimo" sąvoka taip, kad tai būtų ne garantinio aptarnavimo terminas, o tiesiog laiko tarpas, kurį turėtų atlaikyti kuo sklandžiau, o po to "užsi**sk - pirk naują!"

Palygink kompiuterius su telefonais. Kompiuteris gali veikti ir 10 metų, bei turėti visas naujausias programines funkcijas. Dabar - telefonai. Kiekvienas iš jų - su specializuota OS ( tipo, pritaikyta ). Uždraust tokius „pritaikymus“. Turi OS instalą - diegi ir veikia. Aišku, ARM naudotojus reiktų paskatinti susitvarkyti su programinės įrangos suderinamumu, kaip kad padaryta su x86 architektūra - x86 architektūrai skirta OS leidžiasi visuose su x86 architektūra suderinamuose kompuose. Būtent dėl standartizacijos gali egzistuoti toks entuziastų projektėlis, linuksais vadinamas - kol hardvaras suderinamas su x86 standartu, tol gali kodinti ant bet kokio kompo, ir veiks ir pas kitus, turinčius ką nors kitą. ARM kompanija jau stumia kažką panašaus į tokią standartizaciją, nes jai trukdo tokia fragmentacija, kai du arm architektūros lustai tarpusavyje nesuderinami, bet kiti rinkos žaidėjai tuo nesuinteresuoti. ES biurokratai pamojuotų draudimais, tai didžiosios kompanijos ne tik išgirstų ARM siūlymus, bet ir priimtų. Galimybė pratęsti įrangos gyvavimą pridedant funkcionalumo be materialių sąnaudų prailgintų gyvavimą daugelio įrenginių - skaičiuok, kiek sutaupytų retųjų žemės metalų, etc ...

Raskit 2015-2016 metu telefona su keiciama baterija. Yra keli modeliai, kurie toli nuo flagmanu. Va jums ir visi atsakymai. Aisku po kokiu 5-7m. Gamintojai uz tai bus nubausti. Bet ilgai lauksim tyrimo..

Nebus nubausti. Nepagaminsi plonesnio telefono, jei naudosi masyvias jungtis ar varžtus. O vartojai nori plonų kaladžių.

Viskas kas gaminama yra gaminama pagal paklausa, niekas nepirktu, niekas negamintu. Greit viskas bus išlieta į viena bloką ir net dangteliai nebus keičiami. Kompiuterio procesoriuje perdegė koks takelis ar varža ir reikia visa procesorių lauk mesti. Pagamintu procesorių namo dydžio, tai perdegus takeliui vinį prilituotum ir toliau procesorius sėkmingai veiktu. Ar ne nuostabu butu?

Tai, kad ta lempa nešviečia, greičiausiai tuo metu nesugebėdavo padaryt pakankamai plonos volframo vielos

Šviesos diodų trukūmas, kad tokios lemputės mirga 100 hercu dažnių. Ten jau į cokolį, nebent reikia statyt gerą elektroniką, impulsinį transformatorių, bet tai pabrangina pačios lemputės kainą. Todėl daugelis gamintojų tiesiog diodinį tiltelį pastato ir keletą kondensatorių ir nuosekleiai daug diodų prideda, bet išlyginantys kondensatoriai visiškai pulsavimo neišlygina, be to, jis išeis pakankamai didelis ir brangus, jei norint viską išlygint ypač didesnės galios lemputėms. Todėl geriausia būtų naudot impulsinį maitinimo šaltinį 12 voltų ir nuo jo maitinti visas lemputes 12 voltų. Tai yra išvedžiot visur laidus, kad lemputės butų 12 voltų ir maitintųsi nuo šito vieno šaltinio. Jis stanby režimu, kai nėra apkrovos beveik nieko nevertoja, todėl jis gali būti nuolat įjungtas, ir jame nėra ventiliatorius, jis neužia. Jo Nk gali būtų 86-92 procentai. Tai, turbūt, daug daugiau, nei jei kiekvienoje lemputėjė statyti individualų mini konverterį, kad jos nemirgėtų. Tik, kad visur naudoja tuos E27 cokolius ir įtampą 220 voltų apšvietimui. Nors šeip jei padaryt normalią lemputę su normaliu konverteriu viduj, kuri iš tiesų 40 metų tarnaus, tai ne taip baisi ir kaina ta bus, kad bus didesnė, vis tiek, tai turbūt atpirks, nei jei naudoti kaitrines lemputes. Bet atskirai lemputei darant konverterį kiekvienai, kad ji nemirgėtų, vis tiek, turbūt arba gabaritai būs didelį arba kaina didelė, arba efektyvumas mažas. Todėl geriausia būtų pereit ant 12 voltų apšvietimo. Tada jokio mirgėjimo nebūtų ir ten įtampa nešokinėja, ten dar daugiau tarnaut turėtų, ne taip, kaip rozetėje gali būti ir 210 voltų ir 250. O no per aukštos įtampos lemputės gali perdegti šviesos diodų. Gal jei viduj yra konverteris lemputės, kai ten stabilizuojama išėjimo įtampa diodams šviesos, tai ten kaip tik gali būti, kuo didesnė įtampa tuo geriau, tada tranzistorius mažiau kais dėl ominių nuostolių, kuris konvertuoja įtampą.

Tol tesis, kol žmogus nenugalės savęs, savo egoizmo. Nugalėti savo ydingus norus ir išvystyt teisingus yra sunkiausia.

Brangesni daiktai su geresnėmis technologijomis ilgiau tarnauja nei pigiausi. Na bent jau tikimybė didesnė, plius priklauso ir naudojimo sąlygos. Jei perki pigiausią daiktą, tai ir nereikia tikėtis, kad jis ilgai laikys. Niekas čia nieko specialiai nedaro, kad būtų blogiau, nebent išskirtiniais atvejais. Kas liečia softą, tai jis natūraliai greičiau sensta, ir keičiantis hardwarui ar platformom, nebespėja paskui. Jų palaikymas kainuoja daugiau, nei tiesiog pakeisti jį į naujesnį ir su dėti naują softą, kurį pigiau naują gaminti nei seną vis lipdyti ir lopyti seniems įrenginiams. Tas labai gerai matosi su Android, kai tik išeina nauja versija, vis skelbia, kad padidėja greitaveika, optimizacija ir pan., bet realiai tai tik užslėpta apgaulė, nes senesniems įrenginiams naujos versijos kaip tik prastai pritaikomos ir pradeda veikti vis lėčiau, o naujame įrenginyje tai tampa kaip ir nebeaktualu kurį laiką, nes HW tiesiog patempia ir taip. Ir taip sukasi ratas, priverčiantis keisti mobilius telefonus vis į naujesnius.

Na čia gal pačiose pigiausiose, iš keliasdešimt diodukų padarytose. Bent kiek normalesnėse, kuriose naudojami keli didesnės galios diodai ir yra tas impulsinis maitblokis. Specialiai ką tik atsisukau svetainėje švietusią diodinę lemputę. Lemputė beje nei Osram, GE ar Philips, o pirkta Kauno bazės parduotuvėlėje, pardavėjas dievagojosi, kad būgtai Lietuvoje gaminta.