Istorikas apie praeitį, ateitį ir žmogaus laimę: „mano mintys atrodys kaip kliedesiai, bet iš tikro gyvename blogiau, nei akmens amžiaus protėviai“

Geras straipsnis , daugiau tokiu ,privercia susimastyti apie musu civilizacijos ir visuomenes trapuma , bei issizadeti saugios ateities mirazo.Patiko mintis, kad homo sapiens evoliucija aina i pabaiga , kas bus toliau , manau darbartiniu metu atsakymo niekas neturi...

Įdomu. „– XXI amžiuje didžiausią grėsmę mūsų konfidencialumui ims kelti medicina. Dėl korporacijų ir valdžios vykdomo nuolatinio žmogaus organizmo būklės stebėjimo biometriniais jutikliais, šios informacijos platinimo ir milijonų kitų žmonių duomenų lyginimo, medicina taps itin efektyvi.“ - tam tikra forma šiuo metų tai vyksta su išmaniaisiais įrenginiais, ir jais naudodamiesi suteikiame teises korporacijoms rinkti informaciją.(tam, kad užtikrintų savo paslaugų kokybę) Tik dar paslaugų sfera nėra taip stipriai išplėtota į žmogaus sveikatą ir tai nešiojame kišenėje arba ant rankos, o ne po oda. Šviečiasi, jog ateityje gali būti papildomas po oda laikomas prietaisas turintis sąsaja su išmaniuoju įrenginiu ir “stipriai pagerinantis“ savininko gerovę. Tikriausiai bandėte nusipirkę naują telefoną ir jį įjungę, nesutikti su sąlygomis? Ar viską perskaitėte prieš sutikdami? Nebuvo galima naudotis produktu nesutikus ar ne? Kas galėjo pamanyti, kad norint naudotis telefonu reikia specialaus sutikimo. Keista tai, jog anksčiau visi puikiai apsieidavome be smart technologijų ir telefonas buvo tiesiog telefonas. Tai kodėl mums jų taip reikia dabar, kad net esame pasirengę atsisakyti savo privatumo? Žmogiškas smalsumas? Ar vartojimo skatinimo priemonės, pasirūpinančios tuo, kad niekam nereikalingas produktas taptu visų trokštamas? O tai, kad neesame laimingi tai faktas. Augantys lūkesčiai ir mūsų nepasvertas gebėjimas juos įgyvendinti vargina ir daro mus nelaimingais. Ir vėl galime kaltinti vartojimo skatinimo priemones ir visą juodąjį kapitalizmą, kuris žmogų pavertė bedvase materialinių (ne)vertybių siekiančia butybe. Per daug trokštame to, ko mums dirbinai norisi ir trūksta to ko mums iš tiesų REIKIA. Pamąstykime, ko mum reikia... tik nesakykite, kad pinigų

Kas yra laimė? Gebėjimas susivokti, gebėjimas prisitaikyti, savistaba ir savianalizė... Tai yra sąmoningo žmogaus bruožai. Kieks dabartinėje visuomenėje galėtų būti sąmoningų žmonių?... Prieš gerą šimtmetį Bernardas Šo taip apibūdino to meto visuomenę - 5 proc. žmonių mąstantys, 15 proc. galvoja, kad mąsto, o likusieji net bijo mąstyt. Nemanau, kad dabartinė visuomenė tapo labai jau sąmoningesnė, tai iš kur tada rasis laimingi žmonės?... Tai būtų psichologinė laimės pusė, bet žmogus ne tik pats sau žmogus, jis dar ir "socialinis gyvūnas" ir jei jo socialinėje aplinkoje tarpusavio santykiai iškreipti, tai irgi stipriai įtakoją žmogaus laimės suvokimą. Paskutinėje Tv diskusijoje R. Kuodis prakalbo apie laimės ekonomiką, sąžiningą turtėjimą... Pacituosiu iš atminties. Jei žmogus mato kaip valstybės biurokratinis aparatas apaugo verslo struktūromis, kurios nesąžiningai pelnosi iš mokesčių mokėtojų, ar gali žmogus jaustis laimingas tokioje aplinkoje? Aš tai eičiau dar toliau - sąmoningų žmonių visuomenėje net neturėtų būti tokios sąvokos kaip turtėjimas iki tokių išsigimimų, kai turtingas žmogus (žmonės) sau gali pasistatyti lėktuvnešį, tik įsirengdamas jį kaip plaukiojančius rūmus ir pavadindamas tai prabangia jachtą. O tuo metu NASA'i mažinamas finansavimas. Pats laikas įvesti sąvoka perteklinė prabanga ir tinkamai tai apmokestinti, pradžioje. Ateityje dabartine "antiekonomika" turėtų keisti ekonomika be pinigų... Kitas dalykas, kad kapitalizmas išsigimė ir savo istorinę misiją jau baigė, tai praeitis. Nesiplėsiu, bet pateiksiu keletas skaičių... Per paskutinius 50 metų darbo našumas padidėjo vidutiniškai 2,5 karto, kaip tai palietė dirbančiuosius? Sutrumpėjo darbo diena, savaitė, pailgėjo atostogos, į pensiją anksčiau išeinama, atlyginimo perkamoji galia padidėjo? Kaip ne būtų keista, viskas tik atvirkščiai. O tai kur tada dingo tie pinigai? Prapuolė šiaip sau? Panašu, kad ne. Apie 1980 metus puse pasaulio turto valdė 10 proc. turtingųjų, o 2015 metais jau tik 1 proc. Per 35 metus turto koncentracija padidėjo 10 kartų... 2012 metais 1/4 ekonomikos valdė viena korporacija, 2014 metais 1 proc. turtingųjų gautas pelnas būtų išsprendes visas skurdo problemas žemėje...Man tai joks ne kapitalizmas ir ne laisva rinka, o geriausiu atveju - feodalizmas...

.

trumpiau neišeina. Už tat šios mintys yra produktas to kas aplink vyksta, todėl skaityti verta. arba korpokratija. Tik mes ne žemvaldžiai, o samdomi darbuotojai, kurie dirba savo noru už atlygį, bet tiek, kad neturi laiko ir jėgų klausinėti apie sistemos teisingumą - reikia šeimą maitinti. Iš tikro labai teisingai išsakyta - „Žmonių tarpusavio santykių iškreipimas, nesąžiningos verslo struktūros, sąžiningas turtėjimas, perteklinė prabanga, pinigų valdymas“. Nuostabu, kaip kito žmogaus įžvalgos gali praplėsti ir paties. Papildant.. Ar laimingas bus tas, kuris iš sunkiai uždirbtų pinigų sumokės tuos 50% viršijančius mokesčius, o vėliau per žinias sužinos, jog per viešųjų pirkimų schemas šie mokesčiai yra išgraibstomi, kai dar metų pradžioje girdėjo, jog biužetas deficitinis? juokas pro ašaras... o rezultatas - emigruojanti lietuva. Toliau.. Išmanant pinigų srauto ekonomiką galima lengvai suprasti, kad turtingieji sutelkę turtus vien tik savo rankose ir jais nesidalindami žmonijai daro didelius nuostolius. Juk gyvena labai daug protingų, problemas linkusių spręsti žmonių. Ir jiems nereikia rankinuko už 10k ar mašinos už 500k kad bent ta dieną butų laimingais. Dar toliau... Kadangi pinigai tapo nauja religija, dabar retas, kuriam turėti daug pinigų nebus pagrindinis tikslas. Pinigai lygu gerovei. O šios gerovės trūkumas sau ir šeimai, prioritetą pinigams rikiuoja į pirmą vietą. Po to žmogus yra pasirengęs viskam. Išvažiuoti dirbti gerai apmokamą, bet amoralų darbą (pvz. lupti gyvūnams kailius). Pinigų stygius iškreipia žmogaus moralę ir tarpusavio santykius, nes dirbant tokius ar kitus monotoniškus ir žmogaus orumą žeminančius darbus laimingu netampama. Kai mėnesio gale pasveri tuos sunkiai uždirbtus pinigus ir emocinę bei fizinę aplinką, kurioje tenka būti, kad juos uždirbti - pinigai praranda svorį. Nors kaip pagalvoji bent vaikai bus aprenkti ir pamaitinti. Gaila labai daug tokių šeimų auga be vieno iš tėvų. Lietuva iš vienos pusės taip susigrąžina finansinį stabilumą, iš kitos pusės praranda šeimos stabilumą (augančių vaikų požiūrį į šeimą, kurie turės kitokį supratimą kaip reikia auginti vaikus, jei bent iš vis turės kokį.) Vaikai mūsų ateitis ir męs ruošiame jiems dirvą, kurioje jie auga. Kai jie pradės nokinti vaisius, nesistebėkime, kad jie gausis supuvę. Taigi pinigai mus laiko už bumbulų, kad juos kur velniai griebtų Prisimenant kaip gyveno mūsų seneliai nemanau, kad jie mėnesio gale dėjuodavo neuždirbą pakankamai. Jie dėjuodavo (neminint karo) jei derlius nebudavo pakankamai didelis, kad galėtų atsidėti bent porai metų dėl ramybės, o šiaip iki kito derliaus visada pakakdavo. Vis gi šeimos buvo didelės, tarpusavio santykiai buvo glaudūs ir kažkaip visi aprengti ir sotūs buvo. Nereikėjo, a nei traškučių, a nei iphonų. Ką duodavo gamta užtekdavo, ko neturėdavo išmainydavo. Matyt reikia vėl gryžti į kaimą. Tik šį kartą su aukštesniais standartais ir technologijomis, kurias mus vis dėl to išmokė gyvenimas mieste. Tikiu gyvenimas kaime yra daug pranašesnis ir ten yra mūsų LAIMĖ! O Jūs (skaitytojau) ar tuo tikite?

Straipsnyje dauguma minčių gan pritemptos, kad ir apie laimę, rašytinių šaltinių nėra daug išlikę iš labai senų laikų ar juo labiau rinkikų laikotarpio. Ką istoriniai duomenys rodo? Su žemdirbyste žmonės pradėjo gyventi sėsliau, atrado sau namus, pradėjo turėti daugiau maisto, ilgiau gyventi. Žinoma šalia to atsirado ir šalutiniai atributai kaip padidėjęs stresas, turto reikšmė. Visgi vargu ar klajoklių gyvenimą buvo galima pavadinti laimingesniu vien todėl jog jie mažiau turėjo streso? Manau ne. Šiais laikais būtent įtampa dėl visų aplink supančių dalykų mažina laimės pojūtį. Kuo didesni tikslai ir atkakliau link jų brauniesi tuo labiau sudaiktini. Vis dažniau galutinis tikslas, o ne kelias link jo pradedamas laikyti laimės etalonu. Tačiau savaime aišku, kad daugiau laiko visada praleidi kurdamas nei pasiekdamas užsibrėžtą galutinį tašką. Reiškiasi labiau reikia kaltinti ne šiuos laikus, reikia keisti požiūrį.

Man tai primena zvejyba, kuomet pats procesas teikia malonuma. Ir net nesvarbu kimba ar ne vis tiek savotiskas veiksmas uzmesti jauka, laukti yra tarsi meditacija. Atitruksti nuo rupesciu ir itampos. O zmonos dar stebisi, kodel taip verziames i zvejyba jei vis tiek griztam be laimikio.

Zmonijos laukia superine ateitis. Nebeturėsime kūno, visa pasamone sujungta i viena super-humanity super kompiuteri, kiekvienas galesime turesi milijarda pasamoniu ir miliarda skirtingu virtualiu gyvenymu. galesime būti viskas ir niekas vienu metu. kas neaisku jam? EZ questions!!!

Hm, Lukas, o jei mes jau ir taip simuliacijoje?

Pritariu, kad žmogaus laimė priklauso nuo jo lūkesčių. Ir problema yra ta, kad daugumos žmonių lūkesčiai prasilenkia su jų galimybėmis, o kai kurių labai stipriai prasilenkia. Dėl to, jie jaučiasi nepatenkinti. Bet aš nepritariu, kad akmens amžiuje žmonės buvo laimingesni. Nes tokių atvejų medūzos bus pačios laimingiausios. Net ir akmens amžiuje žmonės norėjo daugiau, nei galėjo. Žinoma, pagundų buvo mažiau, bet jų buvo (daug ir gražių moterų, daug maisto, valdyti savo kaimą, o ne būti valdomam ir t.t.). Niekas netrukdo ir dabar žmonėms grįžti į kaimą, dirbti žemę ir niekur nedirbti, o tik iš jos gyventi. Žinoma, tokių atvejų neturėsi telefono, televizoriaus, kompiuterio, automobilio ir kito šiuolaikinio turto. Bet užtat nereiks tiek dirbti ir sukti galvos. Dabar žmonės perka išmanų telefoną už 500 eurų tik tam, kad paskambinti, parašyti sms ir pažaisti pokemon go. Ir verkia koks pasaulis neteisingas nes negali nusipirkti sumanaus už 800 eurų. Bet tai negalioja visiems žmonėms. Yra daug žmonių kurių lūkesčiai sutampa su jų galimybėmis ar net yra mažesni nei jų galimybė. Ir jie gyvena laimingai.

Aquarius, ir kokia info renka korporacijos? Dazniausiai ta info pasiekia juos tik nuasmeninta, tai yra statistikos forma. O anonimiskumas buvo kuri laika atsirades, nes technologija nespejo, bet anksciau kiekvienas apie kiekviena kaimo gyventoja viska zinojo.

Tikiu,kad oficialiai jos renka tokia informacija, kaip ir minejote nuasmeninta ir statistikos grafikams kurti, siekiant produktu ir paslaugu kokybes. Gal tai ir skamba paranojiskai, bet negalima atmesti, jog jos taipogi sudaro galimybes (funkcionalumu ir ismanumu) prietaisa paversti ir platesnio spektro informacijos rinkimu. Korporacijos teisiniais aktais siekia apsaugoti savo vartotoja nuo tokiu nutikimu. Jos visada apie tai informuoja, tada mes pazymime varnele, kad sutinku ir naudojames ju produktu. Mano supratimu vyriausybes siekdamos didinti efektyvuma kovojant su terorizmu gali bendradarbiauti tiek su produktu tiek su paslaugu tiekejais. Prisimenant ivyki kuomet vyriausybe norejo atrakinti iphona priklausiusi terorizmu itariamam asmeniui apple atsisake tai padaryti teikdama, kad tai pazeidzia ju kertine vertybe i ju klientu privatuma. O norint gauti pokalbiu isvestine is tel. Rysio tiekejo, reikia tik teismo sprendimo. Taigi matome, kad kolkas korporacijos gina savo klientus nuo nesavanorisko duomenu atskleidimo. Na bet jei tai vyksta savanoriskai, kai atsisiusdami neaiskia treciuju saliu programele net neskaite sutinkame su ju programines irangos salygomis tada niekas nezino kokia informacija ji gali rinkti. Zino tik, kad batareika laiko nebe taip ilgai kaip anksciau. Apeiti galima viska ir nesvarbu, kad korporacijos mus saugo.

Problemos turbūt yra aiškios ir daugeliui apie tai galvojantiems suprantamos. Tačiau esminis klausimas toliau išlieka vienintelis: kaip užtikrinti, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes pasiekti savo lūkesčiams? Juk galiausiai lūkesčiai mus atvedė ten, kur esam. Jeigu būtume buvę patenkinti valgydami žalią mėsą, tai vargiai būtume pradėję naudoti ugnį. Progresas neįvyko savaime, jam reikia katalizatoriaus. O jis - žmogaus noras "daugiau" ir "geriau". Jeigu kapitalizmas nebeveikia ir nebeįmanoma jo pataisyti, ką galime naudoti vietoje jo? Tokio, kad užtikrintų kiekvieno laisvę, lygias galimybes, tuo pačiu apdovanotų kiekvieną už jo pasiekimus. Tikiu, kad informacija ir mąstymas ateityje taps pagrindiniais darbais. Tačiau kaip tą pasiekti, kaip užtikrinti, kad visi žmonės galėtų savo protą išnaudoti nevergaudami? Galbūt ateitis yra socializmo-kapitalizmas? Kur kiekvienas žmogus turi užtikrinamą pakankamą aukštą gyvenimo lygį ir gali nebedirbti. Tačiau tuo pačiu norintys dirbti gauna visą jiems reikalingą bazę savo užmojams įgyvendinti: ką nors išrasti, sukurti, perdaryti. Bet kas užtikrins tą pradinę gerovę (tiksliau iš kokių resursų tai bus daroma)?

Man ar iš išmanaus reikia žadintuvo, žemėlapių, kalendoriaus su priminimais, užrašų knygutės, fotoaparato, žibintuvėlio, nuotraukų redagavimo programos ir muzikos. Bet matau, kad tą galėsiu daryti už 20 baksų kitais metais, nes praeitais metais dar nebuvau toks protingas.

- tavo mintys nuguls užmarštin.

Tiek straipsnis, tiek komentarai - pro šalį. Žmogus laimingas, jeigu myli. O jeigu dar ir jį myli, tai laimingesnis negali būti. Visos „aukštosios“ technologijos, socialiniai tinklai, darboholizmas ir kitos civilizacijos „gėrybės“ tik didina susvetimėjimą ir socialinę atskirtį, todėl visai natūralu, kad žmonės laimingesni ten, kur šio „gėrio“ mažiau.