Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
boom 2017-02-13 08:48
Apie pirmą faktą būtų įdomu sulaukti platesnio straipsnelio, nes apie laiką dar yra sekantis faktas, kuo kūnas greičiau juda, tuo laikas jam lėčiau teka lyginant su kūnu, kuris juda gerokai lėčiau. Čia buvo paminėtas pavyzdys su palydovais, kad jiems laikas juda daug greičiau nei žemėje, nes jie yra veikiami mažesnės gravitacijos, bet TKS taip pat yra veikiama mažesnės gravitacojos, bet joje laikas eina lėčiau, dėl TKS didesnio reliatyvaus greičio.
punktyras 2017-02-13 12:50
TKS skrieja žemiau, nei palydovai, ją gravitacija veikia labiau. Palydovų greičiai labai netgi nemaži ir paskaičiuok kokiu greičiu skrieja palydovas, tarkime, geostacionarioje orbitoje (~35000km aukštyje).
Creatium 2017-02-13 19:40
Bet ar greitis gali būti laikomas sąlyga laiko pokyčiui? Kada jau čia kažko panašaus klausiau ir ten gavosi didelė diskusija. Greitis turbūt yra tarsi vienas iš būdų didinti masę ir gravitaciją, kuri ir lėtina laiką. Juk Žemė turi gravitaciją ne dėl to, kad skrieja dideliu greičiu aplink Saulę (o Saulės sistema aplink galaktikos centrą, o pati galaktika į kažkur), o dėl to, kad turi didelę masę. Judėjimo greitis galbūt tą masę padidina, bet ne ją suteikia.
Ar teisingai mąstau? Tada teiginys, kad greitis yra susijęs su laiko tėkme yra ne visiškai teisingas ir viską apibrėžiantis.
Niemand 2017-02-13 20:20
Kuo žemiau skrieja palydovas, tuo jo greitis didesnis, t.y. didėja SRT dedamoji dėl greičio. Tiek IIS, tiek GPS atveju ši dedamoji yra svarbi, tik IIS atveju ji didesnė už BRT dedamąją (dėl gravitacijos), o GPS - mažesnė.
Niemand 2017-02-13 20:31
Teiginys yra visiškai teisingas, laikas yra priklausomas nuo greičio, kuriuo vienas kito atžvilgiu juda matuojantis subjektas ir matuojamas objektas. Tai geometrinis reliatyvus (priklausomas nuo pasirinktos atskaitos sistemos) efektas. Fizikoje absoliutaus laiko nebūna.
boom 2017-02-13 21:06
Čia gal tik dėl greičio, greitis didesnis ne todėl, kad palydovas skrenda žemiau, bet kad jam didesnis greitis reikalingas, kad palydovas "nenukristų" ant žemės.
rwc 2017-02-13 22:22
Šeši faktai, šeši juos „demaskuojantys“ melai.
Kuris einšteinas pateiks įrodymų, jog 30 cm aukščio skirtumas kažkaip lemia subjektyvią laiko tėkmę ir keičia elgseną? Tipo, kad 9-tame aukšte žmonės prasčiau sprendžia matematikos uždavinius nei 1-mame, ar kažkas tokio.
O kad fizikinė makroskopinė realybė kiekviename punkte pilna intuicijai prieštaraujančių fenomenų, ir ežiukui aišku. Bezdžioniškas smegenis galima kaltinti daug kuo, bet būtume visi nuostabūs protai, jei kentėtume tik nuo čia suvardytų „bėdų“.
iškreiptumu. Niekas niekur nekrenta, viskas juda tiesėmis, tik tos tiesės užlenktos link masės sankaupų, ir atitinkamai pailgintos laike.
Astronautas į juodąją bedugnę niekad nenukrenta: išorinio stebėtojo akimis, jis lieka „kabėti“ ties įvykių horizontu, kadangi ties šia riba jo laikas „išsitempia“ iki begalybės. Visas suminis c kvadratu sunaudojamas judėti laike, todėl erdvėje (išorinio stebėtojo atžvilgiu) astronautui judėti nebėra iš ko.
Niemand 2017-02-14 11:06
Paties krentančio astronauto akimis: nukrenta labai sėkmingai, tik pakeliui sudega (neįskaitant akrecijos disko iš karštos plazmos ir galimai egzistuojančio firewall'o, iš išorės sklindantis spinduliavimas turi vis didesnį mėlynąjį poslinkį, kol pagaliau išorinė šviesa virsta aukštos energijos gama spinduliuote ir sudegina astronautą) ir virsta spagečiais (dėl potvynio jėgų, priklausomai nuo JS masės, tai gali nutikti tiek prieš įvykių horizontą, tiek ir už jo).
Išorinio stebėtojo akimis: artėdamas prie įvykių horizonto astronautas vis labiau blanksta (nuo astronauto sklindanti šviesa turi vis didėjantį raudonąjį poslinkį), kol pagaliau visai išnyksta (EM bangos tampa per ilgos stebėjimui), nors pačio momento, kai kerta įvykių horizontą išorinis stebėtojas nepamato.
zet 2017-02-14 18:58
Man tas tiesiu iskreipimo modelis nepatinka. Visu pirma jo net vizualizacija tokia, kad 2D modeli vaizduoja 3D modelis. Pvz ant drobes padetas rutulys. O kaip su 3D modeliu? Dabar pabandykite isivaizduoti si modeli su gaubtu ir rutuliu is visu imanomu pusiu? Ir jei materija isgaubia erdve (tiksliau erves linijas) ir kunai juda visada savo linijomis tai kuno trajektorija neturetu skirtis nuo greicio (juk dideles mases objektas isgaube tik erdve). Bet nuo greicio skirasi ir kuno trajektrija palei dideles mases objekta.
Man daug paprastesnis modelis yra tiesiog erdves nematomo tankio skirtumai. Prie mases erdves tankis mazesnis ir tiek. Ir erdve stumia kuna (materios sistema) mazesnio tankio link. Taigis erdve priesinasi dviem budais: stumpdama materija retesnes erdves link bei letindama sistema, ne pati sistemos/kuno greiti.
Del laiko vel viskas paprasta. Visu pirma reikia apsibrezti,ka laikome laiku ir kodel jis teka skirtingai. Visu pirma yra zmogiskas laikas, ir pagal ji jis teka praktiskai vienodai. Tai kaip juda kunai pagal sistema ir visose sistemose jis vienodas. Bent taip mes iprate ir taip veikia musu intuicija. Realiai suvokti laika mes galime tik suvokdami"judesi" mikro pasaulyje. Jei skirtingose sistemose skirtingai "teka laikas" tai kuo skiriasi judesys paveiktos greicio ar/ir gravitacijos. Greitis tai inercija. Ir ju sistema "juda, vibruoja, sukasi ir t.t." leciau ??? Kitaip tariant skrosdamos didesniu greiciu gauna daugiau erdves (prilygstama didesniam tankiui) ir tas didesnis erdves kiekis suletina visos sistemos micro judesius. Viskas toje inercineje sistemoje juda leciau del didesnes inercijos ar kitaip tariant didesnes saveikos su erdve. Kad ir elektronas sukasi leciau apie branduoli tiek micro daleles paciame elektrone ar branduolyje. Tiesiog kadangi sistema vientisa, jokio laiko pojucio skirtumo joje nera.
Del gravitacijos, tai vel, mazesnis erdves tankis, lengvis judejimas, tuo paciu sioje sistemoje "laikas teka greiciau".
Cia tik modeliai. O kadangi mes apie erdve nieko nezinom tai teks apsiriboti tik modeliais. Ir nereikia jokiu mistiniu liniju. Man idomu kaip liniju modelis paaiskina visiskai statmenai mases centrui ismesto kuno trajektroija? Jis tolsta nuo mases ir grizta atgal lygiai ta pacia teorine linija. Tai gaunasi kad kunas yra dvejuse linijose vienu metu? O jei ismestas kunas su skirtinga jega tai jo linija keiciasi jau ne nuo mases bet pacio kuno greicio?
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
Kaip mūsų „beždžioniškos“ smegenys bando suprasti mokslą: 6 sunkiai įtikimi faktai