Jeigu atomus sudaro beveik vien tuštuma, kodėl pro medžiagas negalime eiti arba matyti jas kiaurai? (Video)

Visa tai žinoma žinojau, bet kai parašo tokį rišlų ir koncentruotą straipsnį, net nežiųrint į tai, kad jis paremtas youtubės video, tiesiog WOW. Iš video simuliacijos to quantum vacuum fluctuation + komentaro kad norint gauti tikrą vakuumą be tos virtualios kvantinės plazmos reikia įdėti energijos supratau, kad galima padaryti warp drive, reikia tik ekranuoti tą kvantinę plazmą, nuo laivo kvantinės plazmos ir su visatos griečio limitu c jūsu niekas nebesies. Galbūt net nebebus perkrovų per sekundę pasiekiant daug kartu * c, Bet kaip įgreitinti ir stabdyti nežinau nebent tik su EmDrive. Kad dalinai ekranuoti esu kažkur skaitęs, kad tam reikia labai stipraus elektrostatinio lauko, arba magnetinio. Galbūt yra geresnių metodų pvz metamedžiagos.

Kaip raumenų jėgos nepakankamumas susijęs su stalo kietumo pojūčiu? Ar turėdami daugiau jėgos stalą galėsime pereiti kiaurai jo nepažeistami? Autorius lyg ir iškėlė klausimą dėl ko daiktai būdami sudaryti iš tuštumos vienas per kitą neina kiaurai, paneigė kad tai yra dėl krūvio, kažką užsiminė apie orbitales ir tada perėjo prie klasikinės mechanikos bandydamas paaiškinti kvantinės mechanikos dėsnius. Žodžiu nupjovė į lankas ir nieko nepaaiškino.

Medžiaga atrodo minkšta tada, kai mes galime spausdami pajusti jos pasidavimą deformacijai. Pavyzdžiui, jei spaudžiant pirštu, pirštų pagalvėlės deformuojasi per 1-2 mm, tai medžiaga irgi turi panašiai deformuotis, kad pajustume skirtumą. Kiek gali įspausti, pavyzdžiui, metalo kristalą – pikometrų eile (10^-12 m) ar panašiai? Tokio skirtumo neįmanoma pajusti, todėl mums atrodo lyg metalas būtų absoliučiai neelastingas. Straipsnis pavadinimo esmės visiškai nekabino. Svarbesnis klausimas, kodėl dviejų atomų negalima sugrūsti, jeigu jie yra iš esmės tuštuma. Pirmiausia pradėkime, kad atome iš viso nėra jokių kietų dalių. Nei elektronas, nei protonas nėra savaime kietas, jie abu tėra tikimybiniai debesėliai, kur gali užfiksuoti tam tikrą sąveiką su kažkuo kitu. Tarsi kišti virbalą į stiprų elektromagnetinį lauką ar žvakę į dujų garus. Per giliai įkišęs gausi žaibą arba sprogimą, o ne šiaip dujos ar laukas išstums. Elektrono atveju, gali būti vaikiška propelerio ar variklio analogija. Propelerio sparnai neužima visos erdvės aplink variklio ašį, bet tu tikrai nenorėtum griebti už propelerio sparno, nes gausi taip, kad maža nepasirodys. Kitas dalykas, tu negali pagauti vieno sparno ir sustabdyti variklį, gali nebent nulaužti tą sparną arba visą variklį suplėšyti (jei pirmiau pats nenuskrisi ir nesuplyši). Be to, elektrono orbitalių energijos yra kvantuotos: arba elektronas turi lygiai tiek energijos, kiek reikia tai orbitalei, arba jis nebėra joje. Vadinasi, tu negali elektrono švelniai pristabdyti: arba skaldai su dalele, kuri turi pakankamai energijos elektronui išdaužti, arba ta dalelė spyriosis ir švelniai įkalbinėjama ten neis. Ko gero, straipsnis būtų labiau intriguojantis, jei bandytų paaiškinti, kodėl skysčių neįmanoma suspausti kaip dujų...

Straipsnis visiska betvarke... Tik dabar supratau, ka reiskia skaityti nieko nesuprantancio mokinio rasineli mokytojo akimis