Registruojamų patentų paraiškų skaičius Lietuvoje metai iš metų tendencingai auga. Valstybinis patentų biuras pranešė, jog lyginant su 2015 m. duomenimis, 2016 m. nacionalinių patentų paraiškų padaugėjo 28 proc., o šiais metais galimas ir dar didesnis prieaugis. Kodėl įmonės patentuoja savo produkciją, kaip visa tai vyksta ir kiek tai kainuoja? Šiame straipsnyje surasite visą svarbiausią informaciją apie patentavimą ir kam to reikia.

Kas gali patentuoti?

Pasak dr. Jaceko Antulio, Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ patentų grupės vadovo, patentuoti gali bet kas, kas sugalvojo vertingą ir unikalų išradimą, iš kurio gali tikėtis komercinės naudos. Patentų paraiškas pateikti gali ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Apytikriai nuo 2010 m. Lietuvoje buvo panaikintos kompensacijos fiziniams asmenims, todėl nuo to laiko fizinio asmens vardu jie paraiškų beveik nebeteikia (tačiau tie patys fiziniai asmenys teikia paraiškas juridinio asmens vardu). Šiai dienai apie 96% visų paraiškų sudaro juridiniai asmenys.

Tarp juridinių asmenų vyrauja pusiausvyra. Įvertinus bendrai, tiek didžiųjų kompanijų tiek ir mažų įmonių dalis, teikiančių paraiškas patentams, yra panaši, tik didžiosios teikia jų kažkiek daugiau. Deja, detalios statistikos šiuo klausimu nėra.

Kodėl verta patentuoti?

Pasauliniams gigantams, tokiems kaip „Apple“, „Google“ ar „IBM“ nekyla klausimų patentuoti ar ne – kuo daugiau technologinių sprendimų užpatentuota, tuo saugiau jautiesi rinkoje ir daugėja galimybių „pasistumdyti“ su tokiais pat gigantais. Tačiau mažoms įmonėms pasistumdymai nėra svarbūs, joms rūpi kasdieniniai verslo reikalai ir pelnas. Tad kodėl patentuoja net ir mažos įmonės? Pagrindinis motyvas – komercinis. Jei išradimas pasiteisintų, patentas leidžia turėti jo monopolį, o tai garantuoja išskirtinai didelį pelną.

Kaip dažnai atsiperka patentai?

Dr. Jacekas Antulis teigia, kad: „pagal pasaulinę statistiką, deja, atsiperka viso labo apie 7 procentus visų užregistruotų patentų ir tai laikoma norma. Kita vertus, dažniausiai pasitaiko koks vienas kertinis patentas, kuris duoda tokią didelę grąžą, kad atperka visų kitų patentų išlaidas.“

Taigi, patentavimas – daugiau ar mažiau yra loterija. Sėkmės atveju uždarbis yra didžiulis, bet pati sėkmės tikimybė priklauso nuo pareiškėjo įdirbio, pastangų, išradimo technikos lygio ir sudėtingumo laipsnio bei nuo tam tikro sėkmės faktoriaus.

Ką galima patentuoti ir kaip sugalvoti patento vertą išradimą?

Dr. J. Antulis primena, jog pačios idėjos negali būti patentuojamos. Patentuojamos tik idėjų realizacijos / įgyvendinimai, t.y.: išradimai, kurie apima: naujas medžiagas, prietaisus, technologinius bei panaudojimo būdus ir pan.

Išradimai yra susieti su funkciniais sprendimais, tačiau taip pat yra galimybė apsaugoti gaminio išorinį vaizdą, tam naudojamas kitas apsaugos tipas – taip vadinama dizaino registracija. Nors tarp išradimo ir dizaino yra esminis skirtumas (išradimas yra susietas su funkcija, o dizainas su gaminio išoriniu vaizdu), tačiau abu šie apsaugos tipai yra efektyvūs, kartais papildo vienas kitą ir remiami valstybės tuo pačiu intensyvumu. 

Saulius Baravykas iš „Elmo light“ čia pat pateikia tokį pavyzdį: „yra daug skirtingų ir įvairių pakabinamų šviestuvų, kurių technologija labai panaši, tik skiriasi dizainas – todėl jų negalima patentuoti, tačiau galima apsaugoti juos dizainu, t.y., registruojant jų išorinius vaizdus“.

Taigi, norint sėkmingai patentuoti, reikia sugalvoti tikrai gerą ir unikalų išradimą. Kiekvieną technologiją patentuoti tikrai neapsimoka, reikia gerai paskaičiuoti ar tai duos įmonei išskirtinumą ilgalaikiu laikotarpiu. UAB „Elmo light“ projektų vadovas Saulius Baravykas aiškina tiesiai šviesiai: „iš patentų tikėtis greito pelno būtų naivu. Todėl jei teikiame patento paraiškas, tai tik didesniems išradimams,  kurie, mūsų manymu ir paskaičiavimais, gali turėti perspektyvos ateityje.“

Tuo pačiu S. Baravykas pažymi, jog lyginant su patentais, registruoti išorinius vaizdus verta kur kas dažniau – įmonė tai pastebėjo atlikdama individualius apšvietimo projektus.  „Pavyzdžiui, tai atvejais kai klientams reikia nestandartinio arba specialaus apšvietimo ir netinka nei vienas iš serijinės gamybos „ELMO light“  apšvietimo prietaisų, suprojektuojame ir pagaminame unikalias, individualiems atvejams pritaikytas apšvietimo sistemas – dažniausiai tai būna unikalaus dizaino projektai ir norint apsaugoti jų išskirtinumą, labai padeda dizaino registravimas“, - aiškina UAB „Elmo light“ projektų vadovas. Pasak S. Baravyko, tokią paslaugą vis dažniau renkasi inovatyvios, modernios įmonės arba net ir fiziniai asmenys, norintys išskirtinių sprendimų savo namuose.

Patento galiojimas

Verta atkreipti dėmesį į tai, jog patentas turi teritorinį galiojimą, t.y.: galioja tik ten, kur jis yra išduotas. Šiuo atveju, jei išduotas Lietuvoje, tai ir galios tik Lietuvoje. Štai todėl patentą reikia registruoti toje šalyje ar plėsti į tas šalis, kur numatoma vykdyti su patentu susijusią veiklą, monopolizuoti rinką ir kurioje tikimasi gauti finansinės naudos.

Dr. J. Antulis aiškina, jog patentų sistema kažkiek apsaugota nuo sukčiavimų. Sunku tikėtis gauti patentą tokiam išradimui, kuris jau žinomas technikos lygiu, t.y.: buvo užpatentuotas, paskelbtas ar kitais būdais prieinamas visuomenei. Norint teikti paraišką  naujam patentui, jam turi galioti pagrindiniai trys kriterijai: naujumas, išradimo lygis bei pramoninis pritaikomumas. Jeigu išradimas kažkurioje iš šalių jau yra užregistruotas arba tiesiog žinomas (pvz.: paskelbta patento paraiška), automatiškai pažeidžiamas naujumo kriterijus ir, greičiausiai, jeigu konkrečioje šalyje atliekama esminė ekspertizė, patento neišduos. Todėl sykį Lietuvoje užpatentuoto išradimo, Japonijoje, labai tikėtina, jog jo jau niekas neužpatentuos. Jeigu tyčia, apgaulės būdais bandoma užpatentuoti kažkieno kito išradimą, tai patento savininkas, konkrečios šalies įstatymų numatyta tvarka, gali būti paduotas į teismą.

Tiesa, egzistuoja „tamsusis laikotarpis“ – periodas nuo patento paraiškos padavimo iki jo paskelbimo. Jei per tą laiką skirtingose šalyse, skirtingų organizacijų (ar asmenų), paduodami prašymai dėl iš esmės vienodo patento, tai jie gali būti registruojami abu, ir jie galios atitinkamose šalyse, kur buvo registruoti. Išvengti tokiems nesusipratimams, labai rekomenduojama paduoti tarptautinę paraišką arba, po nacionalinės paraiškos padavimo (kai fiksuojama prioriteto data), kuo skubiau komercializuoti savo išradimą pažeidžiant naujumą pasaulio mastu. Tačiau tai yra atskiras diskusijų klausimas ir kiekvienu konkrečiu atveju išradimo patentavimo strategija gali labai skirtis. Kitaip tariant, nėra bendros elgesio taisyklės, todėl visais atvejais verta konsultuotis su patentų profesionalais.

Norint plėsti komercines galimybes, patento paraišką galima išplėsti ir į kitas šalis, tačiau reikia nepamiršti, kad pagal Paryžiaus konvenciją tai galima atlikti per 12 mėn. nuo pirminės (prioritetinės) paraiškos padavimo. Taip pat yra ir kitas kelias – Tarptautinės paraiškos kelias, kuris šį laikotarpį pratęsia labai ženkliai  - net iki 30-31 mėn., tačiau tai galioja ne visoms šalims, todėl kiekvienu atskiru atveju reikia analizuoti situaciją atskirai.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia „Elmo light“ atstovas pataria rimtai apsvarstyti, ar tikrai įmonė turės pakankamai motyvacijos ir ryžto eiti iki galo, mat visas patentavimo procesas iki oficialaus registravimo užtrunka ilgiau nei metus ir tai reikalauja daug laiko bei pastangų.

Jei ryžto yra, tuomet dr. Jacekas Antulis iš Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ pataria atlikti rinkos analizę, kurios metu reikėtų bent preliminariai išsiaiškinti, kiek išradimas bus naudingas, svarbus ir reikalingas žmonėms. Tada reikėtų atlikti patentinę paiešką, t.y.: įvertinti, kiek jis yra naujas, kokie yra analogai, ar jau nėra rinkoje panašių / identiškų užpatentuotų sprendimų. Šioje fazėje reikia dar nepamiršti, kad išradimo negalima atskleisti, nes tuo metu dažniausiai dar nėra paduota prioritetinė patentinė paraiška.

Jeigu rinkos preliminari analizė parodė išradimo perspektyvumą, reikia pereiti prie konkrečių patentavimo veiksmų: jei dar neatlikta, reikia atlikti patentinę paiešką (išanalizuoti, kas yra rinkoje ir kiek tai gali kirstis su panašiais sprendimais), vėliau paruošti išradimo aprašymą (čia vienas iš sudėtingiausių patentavimo etapų), bei paduoti patento paraišką į konkrečios šalies (arba regiono) patentų tarnybą. Visais patentavimo veiksmais Lietuvoje bei užsienyje gali pasirūpinti patentiniai patikėtiniai, pvz.: iš Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“.

Visa tai gali atlikti tiek pats išradėjas/pareiškėjas, tiek jo pasirinktas patentinis patikėtinis. Kodėl verta pasirinkti patentinį patikėtinį? Kaip jau supratote iš šio teksto, patentų sistema pirmą kartą su ja susidūrus yra gana paini ir joje tikrai keblu susivokti. Kitą vertus, šioje sistemoje labai daug terminų, kuriuos praleidus nebebūna kelio atgal: paraiška atmetama, patentas nebebus išduodamas.

Kiek kainuoja?

Dr. Jacekas Antulis aiškina, jog skirtingų patentų kaina gali labai skirtis ir priklauso nuo daugelio faktorių bei etapų raidos. Taip pat priklauso nuo šalių kiekio ir nuo to, kaip sklandžiai vyksta patentavimo procesas kiekvienoje iš šalių.

Jeigu įdomu, apie kokias sumas eina kalba, tai vieni patentai (be palaikymo mokesčio ir be pradinių darbų iki prioritetinės paraiškos padavimo) gali kainuoti apie 300-400 Eur (pvz.: Lietuvoje), kitų šalių atžvilgiu ženkliai brangiau: nuo 2000 iki 5000 €, o regioniniai patentai gali kainuoti dar brangiau: nuo 10 000 – 25000 € – iš anksto preliminarią sumą gali pasakyti tik patentiniai patikėtiniai susipažinę su situaciją ir įvertinę visus užsakovo pageidavimus.

Po patento gavimo mokami patento palaikymo mokesčiai, kurių dydžiai labai priklauso nuo konkrečios šalies. Dažniausiai jie mokami kiekvienais metais kol patentas galioja. Kiekvienais metais mokesčiai kažkiek didėja. Patentas, dažniausiai, galioja 20 metų skaičiuojant nuo prioritetinės paraiškos padavimo (arba, tam tikrais atvejais, nuo Tarptautinės paraiškos padavimo). Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kartais metinius mokesčius reikia mokėti ir iki patento išdavimo (pvz.: Europos patentų tarnybos atveju), kai kur ne kiekvienais metais (pvz.: JAV), taip pat yra daug kitų skirtumų bei aspektų. Bendri patentavimų sistemų principai egzistuoja, bet kiekvienoje šalyje patentų įstatymas ir sistema skiriasi, kartais pakankamai stipriai (ir ne tik procedūriškai). Visus šiuos niuansus kontroliuoja Jūsų pasirinkti patentiniai patikėtiniai, kurie įvertina visus faktorius ir pasiūlo optimalų kelią.

Jeigu laiku nesumokami metiniai mokesčiai, patentas nustoja galioti. Praleidus pirminį mokėjimo terminą, dažniausiai per tam tikrą laikotarpį yra galimybė sumokėti tą mokestį su priemoka, tačiau patentų pasaulyje bet kokie praleisti terminai dažniausiai sukelia rimtų problemų, nes jų (terminų) atstatymas beveik neįmanomas.

Dr. Jacekas Antulis pastebi, kad paprastai atsisakančių susimokėti dėl neaiškių priežasčių nepasitaiko. Būna tik tokie, kurie sąmoningai nustoja mokėti, nes jiems tas patentas nebeaktualus arba tiksliai žino, kad finansiškai jokios grąžos neduos.

Ar patentai nestabdo inovacijų?

S. Baravykas iš „Elmo light“ į pagrindinę patentų kritiką reaguoja atsargiai: „tai labai svarstytinas klausimas, gal sistema ir nėra pati geriausia, bet juk kiekvienas giname savo teises. Jei pasaulyje niekas nevogtų išradimų, kuriems sugalvoti prireikia daug laiko ir sąnaudų, tai nereiktų ir patentų sistemų bei kitų apsaugos būdų, o dabar yra kaip yra“.

Dr. Jacekas Antulis priduria, jog taip pat reikia turėti omenyje, kad, ginant savo išradimą ir rinką nuo konkurentų, pradžioje visai nebūtina turėti pačio patento, pradžioje pakanka turėti paduotą patento paraišką arba, dar geriau, Tarptautinę paraišką, t.y.: turėti taip vadinamą „pending“ statusą. Šis statusas leidžia rašyti pretenzijas konkurentams, blokuoti juos Tarptautinėse parodose ir panašiai. Žiūrint iš komercinio taško, skirtumas tarp patento ir patento paraiškos nėra toks didelis: abu yra efektyvūs įrankiai kovoti su kitais rinkos dalyviais (ypač po patento paraiškos paskelbimo dar neturint patento, kai įsigalioja taip vadinama laikinoji apsauga).

Komentarai (12)