Higgso sprogimas: kas dėjosi pačioje visatos gimimo pradžioje

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

ktm 2017-06-12 18:04
AlvydasR 2017-06-13 11:59
Vadinti tokius straipsnius moksliniais, tai labai stipriai pasakyta. Man net ne fizikui kyla protingesnių minčių.. Pvz. jeigu radioaktyvaus skilimo metu masė gali virsti energija, tai akivaizdu, kad yra ir atvirkštinis procesas ir visa nebūtina, kad visa masė būtų sukoncentruota vienam taške. Ten iš viso masės greičiausiai nebuvo, o atsirado gerokai vėliau...
Niemand 2017-06-13 13:02
) ir, kaip rašoma šiame straipsnyje, gali turėti įdomių šalutinių poveikių. Be to, Higso mechanizmo suteikiama "ramybės masė" savo esme yra lygiai tokia pati, kaip gliuonų ir kinetinės energijos suteikiama masė, t.y. tai, kas vadinama "ramybės mase" iš tiesų yra kombinacija kinetinės/laukų energijos ir apibūdina viso labo tam tikrą didesnio ar mažesnio stabilumo sistemos būseną.
AlvydasR 2017-06-13 16:38
Jeigu tiksliau, tai ne fizikoje, o matematikoje. Fizikoje tai nėra tapatu. Taip, formulę užrašėm, naudoti galim, bet esmės, kas yra ramybės masė ir gravitacija, tai taip ir nesuprantam, o be šito supratimo, apskritai negalim pasakyti kas yra materija. Šitas straipsnis tėra fiziko lakios vaizduotės fantazija matematinės formulės tema. Ir ne daugiau.
Niemand 2017-06-13 18:06
) Iš tiesų, tiek GTR, tiek ir QM masė yra išvestinis dydis (žr. pvz., https://en.wikipedia.org/wiki/Mass_in_g ... relativity). Materija plačiąją prasme suprantama kaip visi fizikiniai laukai ir elementariosios dalelės, t.y. viskas, ką galima pamatuoti, yra materija. Materija, ją atribojant nuo "energijos", tipiškai suprantama kaip fermionai, t.y. dalelės, kurios paklūsta Paulio draudimo principui ir negali būti vienu metu tame pačiame taške kaip kita dalelė arba kitaip (grubiai) tariant dalelės, kurios gali atšokti, "būti paliečiamos". Fizikoje materijos sąvoka jau senai nebeturi tikslios reikšmės ir naudojama kontekstualiai. Formulėse tokio daikto kaip "materija" neišvysi.
AlvydasR 2017-06-15 14:57
Fizikos niekas nekaltina, tuo labiau, kad ji nėra sudėtinga ir ten viskas suprantama. Nesuprantamos būna tik fizikų fantazijos (teorijos), ypač kai jos remiasi kitomis fantazijomis. Ir nesuprantama dažniausiai būna ne pati fantazija, o kaip iki to prisifantazavo. Pvz. man nesuprantama, kaip gali būti banga be nešėjo.. kad formulė eksperimentiškai patvirtinta, tai labai gerai, bet taip vis tiek būti negali...
punktyras 2017-06-15 15:55
Taip būti negali, nes negali taip būti niekada?
AlvydasR 2017-06-16 13:24
Ne niekada, o iš principo. Jeigu to klausi tai rodo, kad net nesupranti kas yra banga.
punktyras 2017-06-16 20:04
įvykti dalykas, kuris iš principo neįmanomas? Aš neklausiu, o parodau logikos spragą tamstos samprotavimuose, kai fizikos faktai, empiriniai duomenys vertinami per subjektyvumo prizmę.
Evil Goku 2017-06-16 21:43
Perfrazuojant vieną posakį: Jei atrodo kad taip būti negali, bet taip yra, tai taip būti gali.
svetys 2017-06-17 22:00
Šiaip, visu pirma masė ir energija yra (tik) išvestinės pozicijos iš sąveikų tarp sąveikų.
Aidas 2017-06-18 10:35
Kokia sio komentaro prasme ir esme straipsnio bei kitu komentaru kontekste?
AlvydasR 2017-06-19 12:08
Negali būti, tai kai tikimybė beveik nulis. Pvz., kad išėjęs į gatvę sutiksi dinozaurą, bet per FIDI tai įmanoma. Negali būti iš principo, tai kai to negali būti apskritai. Pvz., mėšlungis sutraukė raumenį. Ar gali vykti mėšlungis be raumenų. Bangavimas yra reiškinys su objektu. Ar gali vykti reiškinys be objekto?
vanduo4 2017-06-19 16:12
Niemand komentarai tiesiog puikūs, nes analizuojamas vienas klausimas, bet straipsnis yra tiesiog tragedija, nes analizuojama viskas vienu metu - viską supylė į vieną ir gavosi didelis jovalas.
Aidas 2017-06-20 09:33
O tu pas Sveti paklausk. Jo fizikoje kaip tik ir yra meslungiai be raumenu ir reiskiniai be objektu. Tai gal vis tik gali taip buti?
AlvydasR 2017-06-20 12:08
Ačiū už visą paaiškinimą, o dėmesį noriu atkreipti į 3 punktą, nes teisingai pastebėta, kad neįrodyta, kad nešėjas yra, bet neįrodyta ir kad nėra, tačiau pagal reiškinio prigimtį nešėjas privalo būti. Ir čia kyla labai keistas klausimas, kodėl taip fanatiškai įrodinėja, kad jo ir būti negali? Kodėl nekuriamos teorijos, kur nešėjas yra ir dar daug ką nuveikia? Gali būti, kad jo pagalba galima būtų paaiškinti daug reiškinių, kurie nesuprantami ir jų net nebandoma nei paaiškinti nei suprasti.
Aidas 2017-06-20 16:43
Fizikoje tas nesejas pastebimas ir matuojamas? Ne. Vadinasi kol kas fizikoje jis neturi jokios prasmes.
Niemand 2017-06-20 19:59
Tai tik rodo , kad pats nesuvoki, kas yra banga. Bangos ežero paviršiuje tėra tik viena iš daugelio bangų atmainų, beje, jos radikaliai skiriasi net nuo akustinių bangų tame pačiame vandenyje. Vienintelis bendras taškas visoms bangų rūšims yra harmoniniai svyravimai ir su tuo susijęs sklidimo pobūdis. Patys svyravimai gali būti įvairiausi. EM atveju kinta elektrinis laukas, kas indukuoja magnetinį, kas vėl indukuoja elektrinį ir taip iki begalybės. Kurioj čia vietoj nešėjas? Tiesiog svyravimai , aprašomi panašiomis lygtimis kaip bangos ežero paviršiuje, bet daugiau su tuo neturintys nieko bendro.
vanduo4 2017-06-21 01:25
1. su prielaida jog harmoningi svyravimai įmanomi tik tarp vienokios ar kitokios formos kūnų, nešėjo nėra jeigu tai vakumas, o jeigu svyravimai yra - vadinasi tai ne vakumas. 2. su prielaida, kad gravitacija neegzistuoja, visatą tarpusavyje sieja ne nešėjas, o medžiagos tankis - kur vakumas didesnis, ten viskas ir krenta taip ir vyksta bangavimas.
OpenIDUser 2017-06-21 12:12