Prieš 5 metus tai buvo sensacijas sukėlę mokslo atradimai, o kaip jiems sekasi dabar? ()
Kai mokslininkai paskelbia apie pasiektą proveržį, jie dažniausiai žada, kad šių atradimų poveikis – nuo geresnio Visatos supratimo iki vaistų panaudojimo pacientams – pasijus po maždaug penkerių metų. Neseniai palydėję 2017-uosius, galime peržvelgti didžiausius 2012 metų mokslo pasiekimus, ir jų padėtį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O padėtis įvairi: genų redagavimas ir tamsiosios materijos medžioklė tapo kasdien aptarinėjamomis temomis, bet nežemiška gyvybė dar nerasta, o geresnės vyriškos kontracepcijos priemonių klausimas dar tinkamai neišspręstas.
Higgso bozonas 2012 metais
Prieš penkerius metus CERN LHC fizikai paskelbė tada didžiausią šimtmečio fizikos naujieną: jie aptiko įrodymus, patvirtinančius Higgso bozono dalelės, trūkstamos Visatą aprašančio Standartinio Modelio detalės, egzistavimą. François Englert, fizikas iš Belgijos ir Peteris Higgsas, fizikas iš Britanijos, šios dalelės egzistavimą prognozavo dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir teoriją patvirtinus, 2013 metais jie buvo apdovanoti Nobelio premija. (Tačiau, kaip ir bet kurio kito dabartinio mokslo atradimo atveju, premija neįvertintas daugelio kitų prisidėjusių mokslininkų indėlis.)
Higgso bozonas po penkių metų
Higgso bozonas fizikų bendruomenėje savo reikšmės neprarado, bet nebėra karšta naujiena. LHC dabar ieškoma naujų dalelių, kurios atitiktų Standartinį Modelį – arba supurtytų jį iš pagrindų. 2016 metais tyrėjai iš Vengrijos ir JAV, naudodami LHC, skelbėsi aptikę tamsųjį fotoną, kuris galėtų padėti paaiškinti didžiulį ir prastai suprantamą tamsiosios materijos pasaulį, kuris, kaip manoma, sudaro didelę visatos dalį. Tačiau fizikų bendruomenė vis dar nesutaria dėl teiginį pagrindžiančių duomenų teisingumo. Tuo tarpu naujausio dalelių greitintuvo statybos Japonijoje planai atšaukti dėl susidomėjimo (ir finansavimo) trūkumo Japonijos vyriausybėje ir Japonijos Aukštų energijų fizikos asociacijos.
Pastaraisiais metais fizikų dėmesį pasiglemžė gravitacinės bangos. Pirmą kartą atrastų 2016-aisiais, dviejų juodųjų bedugnių susiliejimo sukurtų bangų atradimas iš esmės patvirtino Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją iki šiol didžiausiu masteliu. Nuo tada tyrėjai užfiksavo jas dar du kartus. O 2017 m. netgi pavyko užfiksuoti neutroninių žvaigždžių susiliejimą, o tai atveria visiškai naują visatos studijavimo galimybę.
CRISPR genų redagavimas 2012
2012 metais, biologai atliko vieną iš didžiausių genų redagavimo proveržių per 20 metų bakterijų genomo tyrimų (pdf): jie publikavo (santrauka) darbą, aprašantį CRISPR-Cas 9, sistemą, kurioje DNR redagavimui panaudojamas kai kuriose bakterijose randamas fermentas. Tada Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai pateikė technologijos patento paraišką truputį anksčiau, nei MIT ir Harvardo Broad institutas; tačiau JAV patentų biuras patentą suteikė Broad tyrėjams. Nuo tada vyksta aršus teisinis ginčas.
CRISPR po penkių metų
CRISPR tebėra viena iš populiariausių mokslo tyrimų sričių. Pavyzdžiui, PubMed sąraše 2017 metais CRISPR minimas
Prenatalinis tikrinimas 2012
Iki 2011 m., buvo vienintelis būdas patikrinti, ar embrionas neturi genetinių defektų: adata paimti vaisių supančio amniotinio skysčio. Procedūra toli gražu nėra ideali, nes gali sukelti persileidimą. Mokslininkai žinojo, kad ir motinos kraujyje šiek tiek vaisiaus genetinės medžiagos yra, ir teoriškai, vaisiaus patikrinimui būtų galima paimti motinos kraują. 2012 ir 2013, keturios kompanijos pradėjo pardavinėti tokius testus. (Pirmaisiais testais buvo galima nustatyti tik Dauno sindromą, kylantį dėl 21-sios chromosomos mutacijos.)
Prenatalinis tikrinimas po penkių metų
Besilaukiantys tėvai, nenorintys perduoti genetinės ligos, kurios nešiotojais yra, gali atlikti prenatalinį patikrinimą. Tačiau kilo abejonių dėl patikrinimo iš motinos kraujo tikslumu. Taip dažniau pasitaiko klaidingai teigiamų rezultatų, kas gali paskatinti tėvus be reikalo nutraukti nėštumą. Viena 2015 m. atlikta analizė (mokasienė) parodė, kad keturi iš penkių trisomiją-13 – papildomą chromosomą, dėl ko kūdikis miršta netrukus po gimdymo – nustatančių testų, teigiamą rezultatą rodė klaidingai.
Yra ir etinių klausimų. Pavyzdžiui, Islandijoje, dėl prenatalinės diagnostikos, Dauno sindromo – nemirtino genetinio susirgimo – atvejų per pastaruosius penkis metus skaičius dramatiškai sumažėjo. Bet kai kas mano, kad nutraukti nėštumą, kai prenataliniai tyrimai nerodo mirtinos ligos nedera. 2017 metais Ohajo valstijos įstatymų leidėjai uždraudė moterims atlikti abortą, jeigu tai atliekama dėl to, kad vaisius turėjo Dauno sindromą.
XNR 2012 metais
Visa Žemės gyvybė turi vieną ar dvi genetinės medžiagos gijas. Šios medžiagos visais atvejais yra sudaryta iš aminorūgšties, prisitvirtinusios prie cukraus stuburo, tai ribonukleininė rūgštis (RNR) arba deoksiribonukleininė rūgštis (DNR).
XXI amžiaus pradžioje mokslininkai pabandė nukleinines rūgštis pritvirtinti prie kitokio tipo cukrų. Jie sukūrė „kseno nukleininę rūgštį“ (XNR), kur genetinės medžiagos stuburo vaidmenį atlieka laboratorijose sukurti cukrūs. („Xeno“ reiškia „svetimas“ ar „užsienietis“.) 2012 metais Arizonos valstijos universiteto tyrėjai sukūrė XNR, kuri galėjo evoliucionuoti perduodama informaciją panašiai, kaip ir natūrali genetinė medžiaga.
Atradimas atvėrė plačias sintetinės gyvybės galimybes. Tyrėjai manė, kad iš to galėtume pasimokyti, kokios gyvybės reikėtų ieškoti kitose planetos, arba galėtų panaudoti tai ilgai veikiančių, biologinių vaistų gamybai
XNR po penkių metų
Nors pradinius XNR tyrimus publikavę mokslininkai toliau rimtai dirbo šioje tyrimų srityje, ir kūrė naujus sintetinimo būdus, už laboratorijų ši technologija (dar) nepaplito.
Vyrų kontracepcija 2012
2012 metais buvo žadama, kad vyriška kontracepcija jau visai netrukus bus pristatyta. Mokslininkai išrado medžiagą, kuri veikė su pelių patinais ir jų lytinio potraukio nemažino – kas neretai nutikdavo su ankstesnėmis vyriškomis priemonėmis kontraceptinėmis priemonėmis.
Vyriška kontracepcija po penkių metų
Nuo tada buvo keli daug žadantys klinikiniai tyrimai, bet jie buvo nutraukti dėl neigiamų pašalinių poveikių (kurie primena patiriamus moterų, naudojančių tokias priemones) arba dėl to, kad jokia stambi vaistų kompanija jų nefinansavo.
P.S. Gal vyriškos nėštumo kontrolės priemonės bus tapusios įprasta praktika dar po 5 metų.
Ateiviai 2012
Prieš penkis metus atrodė, kad jau tuoj tuoj atrasime gyvybę už mūsų sistemos ribų. 2012-ųjų pradžioje mokslininkai Kepler teleskopu rado daugiau nei 800 planetų už Saulės sistemos ribų – nuo pirmosios egzoplanetos atradimo 1995-aisiais nepraėjus nė dešimtmečiui. Tokiais tempais ieškant, juk bent vienoje turėtų būti tinkamos gyvybei sąlygos, argi ne?
Ateiviai po penkių metų
Nuo tada mokslininkai atrado tūkstančius egzoplanetų. 2014 m., Kepleris aptiko pirmąją, potencialiai gyvenamą, kiek galima spręsti iš dydžio ir atstumo iki savo žvaigždės. 2017 metais mokslininkai pranešė apie kelias planetas (ir vieną planetų sistemą), kur atrodytų, gyvybei sąlygos palankios. Bet kol kas, apie tikrus nežemiškus ateivius jokių žinių. Gal tai ne taip jau ir blogai. Tikrai nėra žinoma, ar susitikimas su nežemiška gyvybe žmonijai išeitų į naudą.
Gigantiški teleskopai 2012 metais
Europos Pietinei observatorijai priklausančio Labai didelio teleskopo ( Very Large Telescope – VLT), pavadinimas nelabai išradingas, bet nors tikslus. Iš tiesų VLT yra keturi atskiri teleskopai, kurie 1012 metais buvo sujungti į didžiulį 130 metrų virtualų veidrodį. Atspindžio technikos veidrodžio dydį padidina; kiekvieno atskiro teleskopo veidrodžio skersmuo ~8,2m. Tuomet tai buvo didžiausias optinis teleskopas pasaulyje, kuriuo mokslininkai galėjo gauti atvaizdus objektų, kurie nebūtinai apskriti – galaktikų ir naujai užgimusių žvaigždžių.
Gigantiški teleskopai po penkių metų
2017 metais ESO pradėjo statyti dar didesnį optinį teleskopą Čilėje. Jo veidrodis bus 39 metrų skersmens ir atitinkamai pavadintas Itin didelis teleskopas (Extremely Large Telescope – ELT). Mauna Kea, Havajuose, statomas Trisdešimties metrų teleskopas (Thirty Meter Telescope), kurios skersmuo, nesunku atspėti, 30 metrų, o Čilėje dar statomas Milžiniškas Magelano teleskopas (Giant Magellan Telescope) kurio skersmuo – 24,5 m.
Smegenų ir kompiuterio sąsaja 2012
2012 m, Brown universiteto tyrėjai paskelbė, kad du paralyžiuoti pacientai, vien savo protu valdydami robotinę ranką, pateikti sau kavos puodelį. Tai buvo pirmas kartas, kai pacientas smegenų ir kompiuterio sąsaja judino protezą trimatėje erdvėje.
Šios pirmosios smegenų ir kompiuterių sąsajos (brain-computer interfaces – BCI) buvo gan primityvios. Galūnių valdymas nebuvo tikslus, iš dalies dėl to, kad mašinos algoritmai, verčiantys neuronų signalus judesiu, naudojo tik vieną naudotojo smegenų regioną. Sudėtingesniems judesiams reikia sudėtingesnių nervinių signalų ir kitų pojūčių.
Smegenų ir kompiuterio sąsaja po penkių metų
BCI technologija patobulėjo ir dabar naudojami Johns Hopkins universiteto Marylande ir DARPA sukurti smegenimis kontroliuojami robotizuoti rankų protezai, kuriuose yra 26 sąnariai. Daugelis šių sąnarių gali judėti nepriklausomai, kad judesiai būtų tikslesni, ir rankos naudotojas galėtų nukreipti ją visomis kryptimis. Jai kai kurie naudotojai gali pajausti prisilietimą ir spaudimą, ir sklandžiau judėti.
Dėvimų ekranų technologija 2012
2012 metais Google tvirtino, kad kitas naudotojų elektronikos topas bus išmanieji kompiuterizuoti akiniai. Google smarkiai klydo. Akiniai buvo visiškas fiasko ir greitai tapo Silicio slėnio juokų pagrindu. 2015 metais motininė Google kompanija Alphabet oficialiai nusprendė išimti išmaniuosius akiniusiš prekybos, nors verslas vis dar gali juos įsigyti.
Dėvimų ekranų technologija po penkių metų
2017 metais atliktas įspūdingas akinių programinės technikos atnaujinimas, bet nepanašu, kad projektas bus atgaivintas iki galo.
2016 metų gale išmaniuosius akinius bandė ir Snapchat. Kompanijos Spectaclesbuvo sukurti taip, kad žmonės galėtų naudoti Snapchat programėlę be telefonų, bet jų irgi niekas nenorėjo pirkti.
Vaistai ŽIV prevencijai 2012
Revoliucinį ŽIV prieškontaktinės profilaktikos (pre-exposure prophylaxis – PrEP) gydymą JAV FDA pirmą kartą patvirtino 2012 metais. Šis vaistas, Truvada, turi būti naudojamas su kitais antiretrovirusiniais vaistais.
Vaistai ŽIV prevencijai po penkių metų
Pastarųjų penkių metų statistika rodo, kad PrEP veikia ~99% atvejų. Nors tikslus prevencijos lygis kiek neaiškus (mokasienė), tačiau, panašu PrEP iš tiesų veikia gerai.
Kitos ŽIV vakcinos nė iš tolo nebuvo tokios sėkmingos. 2017 metais tyrėjai paskelbė viltingus klinikinių tyrimų rezultatus, gautus, išbandant naują vakciną, sukurtą taip, kad susitvarkytų su sparčia ŽIV evoliucija. Tačiau iš kitų keturių tokio tipo vakcinų bandymų trys nepavyko.
Kaip bebūtų, iš dalies dėl PrEP, naujų ŽIV atvejų skaičius pasaulyje mažėja; 2015 metais buvo kiek daugiau nei 2 milijonai naujų atvejų, palyginus su 3,5 mln naujų atvejų epidemijos apogėjuje, prieš 20 metų. Dauguma naujų atvejų koncentruojasi pietiniuose Afrikos regionuose.
Katherine Ellen Foley
qz.com