Slapukai (angl. „cookies”) – tai turinti tam tikrą identifikacijos kodą rinkmena, kurią į kompiuterį atsiunčia svetainė, kurioje lankotės. Slapukai naudojami tam, kad prisimintų vartotojų naršymo istoriją ir palengvintų naudojimąsi svetaine kitą kartą. Tačiau 2014 metais Šiaurės rytų universiteto (angl. Northeastern University) Bostone atliktos studijos, į kurias buvo įtraukta 300 vartotojų, parodė, kad 4 iš 10 e. prekybos svetainių manipuliuoja kainomis pasitelkdamos būtent slapukus. Kelionių srities svetainės tai darė 5 kartus iš 5.

Inovatyvios platformos, siekiančios pakeisti pirkimo įpročius, RVLhub.com įkūrėjas Paulius Vėgėlė siekia atkreipti dėmesį į šią daugeliui žmonių „nematomą“ problemą „žmonės praranda begalę sunkiai uždirbtų pinigų to net nepajausdami ir apsidžiaugia, kad gavo akciją, kur jos net nebuvo - laikas tai apversti“. Tai paradoksas apie internete paplitusią kainų manipuliaciją, kuri pasireiškia rodant skirtingas kainas tiems patiems pirkėjams už tą patį produktą tuo pačiu metu, žinant privačią informaciją apie vartotoją.

2018 metų vasarą įsigaliojęs naujas asmens duomenų apsaugos įstatymas (angl. GDPR) sugriežtino vartotojų informacijos saugojimo politiką. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad vartotojai labai dažnai net nepastebėdami sutinka su kompanijų siūlomais slapukais ir taip dalinasi savo privačia informacija. Kompanijos bando apeiti taisykles, informuodamos pirkėjus, kad nesutikus naudoti slapukų, jie negaus geresnių funkcijų arba ekstremaliais atvejais nebus įleisti i svetainę.

Duomenų ir kriterijų, pagal kuriuos nustatomos kainos – begalė

Vartotojų profiliai, pagal kuriuos ir nustatoma, kuris pirkėjas yra pasiryžęs sumokėti daugiau dažnai lemia renkama privati informacija. Po apsilankymo svetainėje slapukas ir toliau seka ko jūs ieškote internete, kokiais produktais ar paslaugomis domitės. Informacijos rinkimas neretai gali prieiti iki tokių smulkmenų kaip jūsų skonis spalvai ar tam tikram dizainui. Tai nereiškia, kad visa ši informacija yra renkama, nes dažnai skirtingos svetainės renkasi skirtingus kriterijus vartotojams analizuoti. Vienos gali rinkti informaciją iš kokio įrenginio jungiatės, ar tai planšetė ar mobilusis telefonas, kitos stebi vartotojų elgesį pirkimo metu, o trečios – jūsų buvimo vietą. Paskutinysis pavyzdys matomas ryškiausiai turizmo rinkoje. Ieškant viešbučio ar automobilio nuomai, vartotojui bus rodoma skirtinga kaina priklausomai nuo buvimo vietos, iš kurios vykdoma paieška.

P. Vėgėlė pateikia pavyzdį: „įsivaizduokime situaciją, kad ateinate su draugu i fizinę parduotuvę ir norite nusipirkti kramtomosios gumos. Atėjus prie prekystalio jūs sumokate 2 eurus, nes pardavėjas žino, kad jūs turite daugiau pinigų, perkate dažnai ir dėl to galite sumokėti daugiau. Tačiau jūsų draugui padėjus tą pačią prekę ant prekystalio pardavėjas nuskaito tik 1 eurą, nes turi informacijos, kad šio vartotojo pajamos daug žemesnės už jūsų ir jis beveik niekada neperka kramtosios gumos. Ir nors tokiai situacijai beveik ir nėra šansų atsitikti realiame gyvenime, tačiau tai iliustruoja kasdienybę virtualioje apsipirkinėjimo erdvėje. Kodėl vartotojai pirkdami internetu nesijaučia taip apgauti?“

Pardavėjai per pastaruosius metus tapo protingesni už pirkėjus ir perprato vartotojus, ir tai, kiek jie gali daugiausiai mokėti už produktą ar paslaugą. Princetono universiteto studija parodė, jog prieš 40 metų skirtumas tarp kompanijos nusipirkto ir perparduoto produkto kainos buvo 18 proc., o dabar šis skirtumas siekia 67 procentus. Tad kompanijos uždirba kaip niekad daug.

„Google“ nepadės

Visi kažko ieškome ir ne paslaptis, kad „Google“ paieškos variklis yra pirmas dalykas, kurį naudojame pirkdami internetu paslaugas ar produktus. Tačiau net ir „Google“ turi savo limitus. Paimkime realų pavyzdį, ieškant kompiuterio gyvenant Vilniuje. Pirma, algoritmas rodys tuos, kurie daugiausiai moka už reklamą. Antra, bus rodoma tik vietiniai didžiausi prekybų tinklai, todėl dažnai net nematysime, kad yra ideali mums kompanija kaimyninėje šalyje ar netgi Anglijoje ar Ispanijoje, kuri galėtų pasiūlyti tai, ko ieškome. Trečia, rodomi pirmiausi tie rezultatai, kurie geriausiai išnaudoja SEO raktažodžius svetainėje, kad pakiltų aukščiau, todėl tai dažnai būna nebūtinai pats geriausias pasirinkimas, o tiesiog paieškos variklio atrinktas geriausias variantas atitinkantis algoritmo kriterijus.

RVLhub.com įkūrėjas P. Vėgėlė sako, kad tai tik parodo, kaip viena kompanija gali įtakoti mūsų kasdienius sprendimus nuo dantų šepetuko iki nusipirktos kelionės.

Pabandykime sulaužyti supatimą apie „kainą“

Visi įsivaizduojame kainą, kaip fizinę vertę, nustatytą ekspertų pardavėjų, kurios neįmanoma pakeisti, tačiau minėtose studijose faktai rodo, kad praeityje kompanijos net nežinojo kiek turėtų apmokestinti vieną ar kitą produktą. Šiais laikais sudaryta iliuzija, kad brangus produktas yra geresnis ir kaina yra skaičius, kurio pirkėjui negalima pakeisti. Žmonės parduotuvėse (kaip ir internetinėje prekyboje) nesidera ir neprašo kitos kainos, daugelis net nežino, kad tai yra įmanoma. Dažnai esame priėmę, kad galime derėtis dėl didesnių pirkinių, tokių kaip butas ar mašina, tačiau to nedarome pirkdami keliones ar kompiuterius. Tai rodo, kad kompanijos įgijo galią kontroliuoti rinkas.

Tačiau anot P. Vėgėlės RVLhub.com duoda pirkėjams galimybę apversti situaciją ir pasiūlyti savo kainą. RVLhub.com svetainė neturi prekių ir neturi kainų. Atėjus i svetainę, tiesiog parašoma, ko norima, savo sąlygas ir net savo kainą. Jūsų noras išsiunčiamas visoms kompanijoms prisijungusioms prie platformos ir siūlančioms prekes toje kategorijoje. Kompanijos turi 24val. pateikti geriausią pasiūlymą, nes žino, kad konkuruoja tiesiogiai prieš kitas kompanijas. Jūs gaunate tarp 2 ir 5 pasiūlymų ir išsirenkate geriausią.

Šis metodas (angl. “Request for Proposal”) yra gerai žinomas finansų rinkose. Didžiausi bankai pasaulyje prisijungia prie platformos ir konkuruoja tiesiogiai laimėti klientą. Tačiau prieš 10 metų kainų skaidrumo nebuvo ir visas sunkus darbas buvo paliktas nusiderėti pačiam klientui su banku. Anot P. Vėgėlės, ši situacija dabar apsivertė aukštyn kojomis, todėl jeigu galingiausi bankai pasaulyje padarė šį pokytį finansų rinkoje, tai RVLhub.com tiki, kad tai įmanoma ir e. prekyboje.

P. Vėgėlė tikisi, kad RVLhub.com startuolis ateityje sukurs e. prekybos disrupciją, kuri pajėgs pasipriešinti net tokiems gigantams kaip “Amazon“: “Uberis yra lyginamas su didžiausia taksi kompanija neturinčia nei vienos taksi mašinos, Airbnb - didžiausias viešbutis pasaulyje neturintis nei vieno viešbučio, RVLhub.com siekia tapti didžiausia e. prekybos platforma be prekių ir kainų – teisinga konkurencija pirkėjams ir pardavėjams”.

Komentarai (23)