Jeigu žvaigždės karštos, tai kodėl kosmose šalta?

Gal todėl kad kosmosas nėra šaltas? Šaltos gali būti tik planetos ar kiti kūnai esantys kosmose, bet ne pats kosmosas. Kaip straipsnyje rašoma, šiluma tėra dalelių judėjimas, o kosmose praktiškai nėra dalelių, tai ar galima sakyti, kad jis turi temperatūrą? Jei lyginsime kur tavo kūnas atšaltu greičiau jei jis mirtu: kosmose ar žemėje, tai jis atšaltu greičiau žemėje, o kosmose šaltu ilgai ir nuobodžiai. Tai tokiu požiūrių kur yra šalčiau Kadangi kosmose nėra medžiagos kuri galėtu pernešti šilumą (dalelių judėjimą) konvekcijos būdu, tai kūnui sunkiau atšalti. Nes jis gali atiduoti šilumą tik spinduliuote. Bet tuo pačių jo nepasiekia dalelių konvekciją nuo šiltesnių kūnų kad jis butu sušildytas. Dėl saulės spinduliuotos šilumos. Jei aš užkūriau laužą ir prie jo šildausi ar mano draugui esančiam už 1 km nuo laužo bus taip pat šilta kaip ir man? Jei laužas nešildo objektų esančių už kelių šimtų metrų, kodėl saulė turėtu šildyti objektus esančius už milijardų kilometrų ar dar toliau? Kalbant apie kosmose, geriau butu sakyti, ne kad jame sušalti, bet kad jame nesušilsi. Nes tu būdamas pakankamai toli nuo saulės iš spinduliuosi daugiau šilumos nei gausi, bet tavęs niekas nešaldys. Nes nėra kas ten tave šaldytu.

Bijau, kad si karta nusipezejai

Is principo blogai mastai, siluma tai fotonu energija ne joks daleliu judejimas o visata uzpildyta dalelemis is kuriu sudaryti visi dangaus kunai.

Kuo skiriasi karštas žarsteklis nuo šalto? Visata yra greičiau tuščia, nei kuo nors užpildyta.

Ne, tai tu eilinį kartą nemastydamas rašai bileką. Fotonais tik perduodama energija iš vieno kūno į kitą spinduliavimo būdu, bet fotonai nėra šiluma patys savaime. Skaitykit 10, 20, ar 100 kartų straipsnį, kol suprasi, tada dar wikipedijoj papildomai pasidomėk ir gal suprasi išvis apie ką kalba eina. Jei ne geriau susilaikyk nuo komentarų.

Pats sau priestarauji, rasai kad fotonais perduodama energija is vieno kuno i kita spinduliavimo budu bet is perduodamos energijos susidaro siluma, eina kalba kad energija perduoda tik fotonai, kiek tau kartu reikia aiskinti kad dasustu.

Spinduliavimas yra elektromagnetinės bangos, arba fotonai kitaip. Žinai kodėl fotonas neturi temperatūros, todėl kad jis yra vienas ir nesąveikauja su kitais fotonais. Gaunasi tas pats kas pamatuoti vieno vandenilio atomo šilumą, gaunasi taip, kad šilumos (vidinės energijos) jis neturi, turi tik energiją (greitį kažko tai atžvilgiu).

tai gal kas geriau fiziką raukiat galit paaiškinti, kodėl bent jau filmuose rodoma, kaip žmogus patekęs į kosmosą momentaliai suledėja? Juk jeigu neturi kam atiduoti šilumos, tai ir turėtų skraidyti toks ~ 37C temperatūros.Ar filmai pievas rodo?

Neužmiršk, kad žmogus šiltakraujis ir pats gaminasi šilumą, tai problema būtu kaip tą kūno pagamintą šilumą atiduoti.

patekus i atvira kosmosa iki suledejimo turi praeiti nemazas laiko tarpas. o jeigu busi atsisukes i saule, tai greiciau susilsi, nei atvesi (kosmine stotis susyla virs 100 laipsniu dienos metu), kol nepateksi i pavesi. kas is tikruju butu, tai del oro slegio nebuvimo pirmiausiai prarasi samone, susitrauks plauciai, issiples kunas kaip balionas, uzvirs ir prades garuoti kraujas ir kiti skysciai (kadangi nera slegio)

Na aš ne fizikas, bet pagal idėją tu pats išspinduliuoji savo šilumą IR spektre. O gauni iš kitų šaltinių daug mažiau juolab jog aplink tave nėra atmosferos kuri sukeltų šiltnamio efektą. Paimk kad ir marsą kurio reta atmosfera tai temperatūrų skirtumas ženkliai didesnis dieną ir naktį nei žemėje arba venerą su tankia atmosfera kur pragariškai karšta. Taip kad per sekundės dalį nesuledėtum, bet gan greit.

iPienius įdomumo dėlei jei nesisuktum tai viena pusė turėtų kept kita sulėdėti, nes žmogus ne toks geras šilumos laidininkas?

iPienius įdomumo dėlei jei nesisuktum tai viena pusė turėtų kept kita sulėdėti, nes žmogus ne toks geras šilumos laidininkas?

Viskas priklauso nuo to ar esi apšviestas saulės ir kaip toli esi nuo tos saulės. Taigi šalsi tu ar kaisi priklausys nuo to, kiek energijos gauni ir kiek išspinduliuoji. IR spinduliavimas didėja kylant temperatūrai. Taigi anksčiau ar vėliau net ir būdamas ant tiesioginių saulės spindulių pasieksi pusiausvyrą. Jeigu kalba eina apie eksperimentą, kuris yra maždaug Žemės orbitoje, tiesioginiuose Saulės spinduliuose teks šiek tiek* (mirtinai) dar pasišildyti, kol pasieksi pusiausvyrą Dėl to apledėjimo, kurį rodo per filmus... Na taip, ten turbūt bandoma pavaizduoti, kad kosmose yra šalta, nors kaip išsiaiškinom, temperatūros ten nėra. Bet aš galvoju, kad gal būt ir gali prie tam tikrų sąlygų kažkoks mikro apledėjimas įvykti, t.y. staiga nukritus slėgiui dujos (oras) ima plėstis, ko pasekoje krinta jo temperatūra (tas pats energijos kiekis paskirstomas didesniame tūryje). Taip pat ir su žmogaus kūnu imtų dėtis panašūs procesai. Gal net staiga išpiltų prakaitas. Tačiau ledui susidaryti reikėtų žemesnės temperatūros nei įprasta Žemėje, nes ten kaip ir nėra slėgio. Tai kad kažkiek kūnas atšaltu tuo pirminiu momentu, tai tikrai, o ar ten susidarytų ledas, tai greičiausiai prireiks eksperimento

kosmose jus uzvirtumete ir issitaskytumet.,, nera deguonies, todel nevyktu ventiliacija, jusu organizmo temperatura pakiltu iki tokios, kad uzvirtu kraujas... nejaugi dar nebande i kosmosa ismesti kokios peles?

Buvo "išmetę" net cielą žmogu. Ir ne vieną. Technologijose net buvo interviu su tokiu vienu, kuriam teko laimė pabuvoti kosmose su tuščiu/kiauru skafandru. Nieko ypatingo nenutinka. Niekas nepuola nei ledėti, nei sproginėti, nei virti. Priklausomai nuo treniruotumo po 5 - 15 min. prarandama sąmonė, tada dar kažkur 10 min. iki klinikinės mirties. Panašiai kaip narams. Ląstelės dar išliktu gyvybingos pora valandu. Po to šilumos generavimas sustotu. Odos paviršius nežymiai "apibrozdinamas" dėl slėgio skirtumo. Kapiliarai biskį patrukinėja. Nieko pavojingo, jei spėsi grįžti prieš uždusdamas. Nieko neskauda ir net dusimo jausmo nėra, nes gyvūnams jį sukelia ne oro trūkumas, o CO2 perteklius. Po mirties suledėsi ar ne priklauso nuo "apšvietimo". Net jei pakliūtum į šešėlį, ledėtum (lavonėlis ledėtu) labai ilgai. Pamenu vaikystėje kaip tik olimpiadinis uždavinukas buvo, per kiek prarandama temperatūra vien dėl šiluminio spinduliavimo. Gavosi labai lėtai, nuo kambario temperatūros iki nulio C kažkur metai ar daugiau.

Temperatūra yra vidutinė statistinė sistemos daleliu kinetinė energija. Daleliu rūšis ne principialu, svarbu, kad kiekio statistikai užtektu. Fotonams tas irgi taikoma. Pvz., reliktinio spinduliavimo temperatūra 4,2K. Yra du principiniai temperatūros išvedimai: - pagal entropiją (įvertinami (statistiškai) laisvės laipsniai, pvz., molekulės kinetinė energija ne tik molekulės judėjimas, bet ir vibracija); - pagal seną gerą termodinaminę pusiausvyrą - kokia temperatūra nusistovės ilgainiui sujungus etaloninį "kibirą" su bet kokiu kitokiu "kibiru". Kosmosui taikomas antrasis.

Reliktinio spinduliavimo vidutinė temperatūra šiaip yra 2.725 K. Bet tuščias kosmosas neturi tokio dalyko kaip temperatūra va čia viskas gerai išaiškinata https://www.universetoday.com/77070/how-cold-is-space/ Nu OK pereinam į kitą lygį kokios temperatūros yra švino jonai, arba protonai vakuume LHC, kai pilnai įgreitinami? Ten juos ne po vieną įgreitina. Klausimas kai jie yra įgreitinti, arba įgreitinami, o ne kai susiduria.

Temperatūra yra statistinės fizikos domeno sąvoka. Prie greitintuvu ir atomo fizikos ji paprastai nelenda, kita fizikos šaka, kur temperatūra nelabai turi prasmės. Nors retkarčiais dėl psichologinio efekto bendrai publikai mokslininkai paskaičiuoja greitintuvuose sukuriamos plazmos temperatūrą. Pvz., https://www.google.com/amp/s/www.seeker ... 29082.html Bet čia tik blizgučiai publikai, mokslininkam giliai dzin, kiek ten celsiju gaunasi. Vakuumas savaime temperatūros neturi, bet vakuumas gamtoje neegzistuoja. Temperatūra kosmose turi praktinę reikšmę inžinieriams ir ji nustatoma pagal termodinaminę pusiausvyrą konkrečioje vietoje, t.y. kokią temperatūrą įgis kūnas, jei jį toje vietoje paliksi ilgam. Skaičiu supainiojau

Jei kalbame apie šitą vakuumą https://en.wikipedia.org/wiki/Vacuum_state tada taip, tuštuma neegzistuoja, bet ir šiluma tokiam vakuume vargu ar egzistuoja. Bet mes kalbame apie šilumą, ta prasme apie labiau įprastą vakuumo apibrėžimą, tai toks vakuumas egzistuoja bent jau labai mažam tūryje toli nuo kosminių objektų, kaip galaktikos. Tai aš paėmiau greitintuve įgreitintų dalelių analogiją, nes tai tam tikra prasme tas pats kas fotonai, jei nesidaužo vienas į kitą, kad patys turėtu temperatūrą, o energija turi.