Povandeniniai laivai, save nuskandinę per II-ąjį pasaulinį karą, ir vienintelio tragediją išgyvenusio vyro prisiminimai – „Akyse buvo vien raudona. Tą skonį burnoje jaučiau ir po tragedijos praėjus metams laiko. Tai yra kažkas tokio, ko negaliu pamiršti“ (Video) ()
Darbas povandeniniame laive niekada nebuvo pats lengviausias ar saugiausias. Ir ypač per Antrąjį pasaulinį karą. Povandeniniuose laivuose buvo tamsu, ankšta ir mirtis visada šmirinėjo kažkur šalia.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pažangesnės torpedos turėjo savo trūkumų
Per Antrąjį pasaulinį karą, kuris vyko 1939-1945 metais, povandeniniai laivai vaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį.
Iki 1940 m. vasaros Hitleris laimėjo visuose frontuose ir prie to labai prisidėjo arsenale turimi povandeniniai laivai, skandinę Britanijos plaukiančius kovojus.
Darbas povandeniniuose laivuose buvo žvėriškai sunkus ir pavojingas. Laivų įgulos po vandeniu išbūdavo po keletą dienų, tad reikėjo milžiniško atsidavimo ir jėgų rezervo.
Torpedos buvo pagrindiniai šių povandeninių laivų ginklai, tačiau šios sistemos turėjo ir aibę trūkumų. Be to, karo ir įtampos nualinti žmonės kartais nebe atlaikydavo ir priimdavo neteisingus sprendimus.
Praėjus Pirmajam pasauliniam karui, inžinieriai sukūrė pažangesnes torpedas, kurioms buvo galima koreguoti jų kursą. Tai yra, jas tiksliau nutaikyti link norimo taikinio.
Tai buvo pasiekta panaudojant mechaniškai nustatomą giroskopo kampą. Veiksmai buvo atliekami pačiame povandeniniame laive, prieš paleidžiant link taikinio torpedą.
Kai torpeda būdavo išaunama, ji kurį laiką judėdavo tiesiai, kol torpedoje esantis giroskopo valdymo mechanizmas pakoreguodavo torpedos kryptį – ji pradėdavo suktis link taikinio – galiausiai vėl ištiesindavo torpedos skriejimo kryptį ir kovos galvutė pataikydavo į taikinį.
Skamba gana sudėtingai ir net komplikuotai. Ir kaip galima tikėtis, tie torpedų giroskopų mechanizmai kai kada sugesdavo. Tai yra, torpedos, kai pradėdavo suktis, taip ir nesustodavo to dariusios.
Besisukančios torpedos aplinką jas paleidusį povandeninį laivą nieko gero nežadėjo. Tai akivaizdžiai kėlė tiesioginį pavojų pačiam puolančiam laivui.
Yra 30 dokumentais patvirtintų atvejų, kai tokie incidentai nutiko per Antrąjį pasaulinį karą ir kaip torpedas paleidę povandeniniai laivai tapo jų įkaitais.
Laimei, didesnei daliai pavyko išsigelbėti. Visgi, 2 atvejai baigėsi tragiškai.
Pirmasis mirtinas incidentas – „USS Tullibee“ nuskendimas
Viena iš tokių nelaimių nutiko 1944 metais liepos 29 d. „USS Tullibee“ povandeniniam laivui.
Povandeninis laivas patruliavo šalia Palau salų ir radiolokatoriais užfiksavo priešo vilkstinę. „USS Tullibee“ iššovė 2 torpedas ir po poros minučių jos grįžo ir smogė jas iššovusiam povandeniniam laivui.
Išgyveno tik vienas iš 80 žmonių įgulos narių. Kapitono padėjėjas Cliffordas Kuykendallis, stovėjęs ant tiltelio ir stebėjęs paleidžiamas torpedas.
„Štai ir prasideda. Dabar pamatysime, kas nutiks“, - prisiminė Cliffordas tariamus komandos draugo žodžius ir po poros minučių nugriaudėjo sprogimas.
Jis buvo labai stiprus ir nubloškė Cliffordą šalin nuo povandeninio laivo. „Akyse buvo vien raudona. Aš prarijau tiek daug dyzelino, kad jo skonį burnoje jaučiau ir po tragedijos praėjus metams laiko“, - 2008-aisiais duodamas interviu teigė Cliffordas.
Dar kelias minutes Cliffordas girdėjo komandos draugų riksmus, bet galiausiai jie nutilo – povandeninis laivas nuskendo ir su savimi palaidojo 79 žmones.
„Viską atsimenu taip, lyg tai būtų nutikę vakar. Tai yra kažkas tokio, ko negaliu pamiršti“, - teigė Cliffordas.
Išgyvenusį Cliffordą paėmė japonų laivas ir jį išsiuntė į karo belaisvių stovyklą. Joje Cliffordas išbuvo daugiau nei metus laiko iki vadinamosios „V-J“ dienos – 1945 metų rugpjūčio 15 d., kai Japonija kapituliavo ir prasidėjo II-ojo pasaulinio karo pabaiga. Europoje jo pabaiga laikoma tų pačių metų rugsėjo 2 d.
Grįžęs namo, Cliffordas sužinojo, kad yra vienintelis išgyvenęs „USS Tullibee“ povandeninio laivo įgulos narys. Vyras sėdo prie sesers virtuvinio stalo ir parašė laiškus visoms savo žuvusios įgulos narių šeimoms ir paaiškino, kas jiems nutiko ir kaip žuvo.
Nesuskaičiuojama gausybė šeimų niekada ir nesužinojo, kas nutiko jų artimiesiems, tarnavusiems laivyne, tad Cliffordo laiškai daliai šeimų buvo tikra paguoda.
Be „USS Tullibee“ incidento, buvo ir dar vienas, gal net dar garsesnis povandeninio laivo nuskendimas.
Antrasis mirtinas incidentas – „USS Tang“ nuskendimas
„USS Tang“ buvo pats sėkmingiausias JAV povandeninis laivas. Per savo tarnybą Antrojo pasaulinio karo metu jis sugebėjo nuskandinti net 33 laivus.
Praėjus vos metams nuo jo tarnybos pradžios, vieno patruliavimo metu „USS Tang“ susidūrė su didele priešo laivų vilkstine.
Buvo 1944-ųjų spalio 23-iosios naktis ir „USS Tang“ pradėjo šaudyti torpedas į priešų laivus. Tą darė užtikrintai bei tiksliai. Nuskandintų priešo laivų skaičius nuolat augo. Kiekvienas tą naktį degęs ar nuskandintas laivas buvo „USS Tang“ darbas.
Naktis buvo darbinga, tačiau sekanti, spalio 24-oji, pasirodė dar sunkesnė. „USS Tang“ susidūrė su kita japonų laivų vilkstine, gabenančią lėktuvus.
„USS Tang“ paleido galybę torpedų ir jau rengėsi pabėgimo planui, kai jį pradėjo vytis du japonų laivai.
„USS Tang“ pradėjo atlikti vengimo manevrus ir ketino užbaigti savo darbą – nuskandinti likusius japonų laivus. Iš 24 arsenale buvusių torpedų beliko tik 2.
„USS Tang“ įgula iššovė paskutines torpedas. Viena jų nulėkė tiesiai, nieko nekliudžiusi, o antroji pradėjo suktis į kairę pusę ir sukosi tol, kol galiausiai smogė į „USS Tang“ laivagalį.
Sprogimas sukrėtė „USS Tang“ povandeninį laivą. Smūgį išgyvenę įgulos nariai susirinko į torpedų skyrių ir tikėjosi pasiekti priekyje esantį pabėgimo liuką. Laivas buvo 55 metrų gylyje.
Tačiau, „USS Tang“ besivytas patrulinis japonų laivas pradėjo į vandenį mėtyti specialius užtaisus, kurių sprogimai sukėlė dar didesnę „USS Tang“ žalą.
13 „USS Tang“ įgulos narių sugebėjo ištrūkti pro laivo priekyje esantį pabėgimo liuką, o dar 4 žmonės pabėgo nuo laivo tiltelio. Tačiau ne visi pasiekė vandens paviršių: iš 13, tai padarė 8, o išgelbėti galiausiai buvo tik 5.
Iš viso tąnakt žuvo 78 „USS Tang“ įgulos nariai ir išgyveno vos 9.
„USS Tang“ efektyvumas buvo stebėtinas. Tos nakties rezultatas yra štai toks:
- paleistos 24 torpedos – visos, kurias laivas turėjo;
- 22 torpedos pasiekė priešų laivus;
- 13 japonų laivų buvo nuskandinta;
- 1 torpeda nepasiekė taikinio;
- 1 ir paskutinė torpeda nuskandino patį „USS Tang“ povandeninį laivą.
„USS Tang“ laivo vadas, karininkas Richardas O’Kaneas, pasibaigus karui buvo apdovanotas Garbės medaliu.
Už savo indėlį karo metu „USS Tang“ laivas buvo apdovanotas keturiomis mūšio žvaigždėmis ir du kartus „Presidential Unit Citation“ apdovanojimu, kuriuo apdovanojami tik išskirtiniu didvyriškumu pasižymėję karo didvyriai.
Tai yra tik dvi įsimintiniausios ir nelaimingai pasibaigusios II-ojo pasaulinio karo istorijos. Tokių istorijų yra gausybė ir neretai jos yra pasibaigusios daug skausmo sukėlusiomis mirtimis.