Tai gali būti tikroji energetikos revoliucija: išradėjas tvirtina galįs pagaminti benziną taip, kaip niekas kitas - „skamba kaip magija, tačiau iš tiesų tai tėra chemija“

Čia siaučia stūmuoklių gerbėjai, bet nanovamzdelių dėka efektyviai galima išskirti ir vandenilį. Žiūrint primityviai skystis eidamas pro nano vamzdelį elektrolizės būdu gauna didesnį plotą sąlyčiui su elektringuoju paviršiu dėl ko su tuo pačiu elektros kiekiu išgauname daugiau vandenilio mažiau išvaistant šilumai. Taigi tas benzinas niekam nereikalingas jei yra vandenilio celės. Paprasčiausiai naftos kompanijos ieško būdų kaip išlaikyti centralizuotą kuro gamybą, kad vandenilio nepradėtų decentralizuotai išgauti degalinės kas iš jų atimtų duoną.

Tas ir yra, kad viskas gražu tik žiūrint primityviai. Jeigu vanduo skyla į deguonį ir vandenilį nanovamzdelyje, išsiskiriančios dujos elektros nepraleidžia ir kol nepašalinamos, procesas nevyksta, tad, reikia naudoti slėgį. Elektrą privesti prie nanovamzdelių būtų, tarkime taip, sudėtinga. Vandenilio elementai kol kas yra brangus malonumas ir nelabai galintis pigti, nes jam reikia retųjų elementų. O jeigu jų poreikis augs, augs ir jų kaina. Kol nėra pigesnių elementų (geležinių/aliumininių ar idealiu atveju, organinių) vandenilio elementai nelabai turi šansų paplisti. Iš oro sintezuojamas benzinas būtų idealus (pereinamasis) variantas. Kas trukdo naftos kompanijoms ir toliau užsiimti centralizuota jau sintetinio kuro gamyba, išlaikant visą sukurtą infrastruktūrą? Jų kapitalo pajėgumai leidžia tai įgyvendinti, tuo tarpu atskiroms degalinėms tai būtų nepakeliama našta. Juolab, didelė dalis degalinių priklauso naftos kompanijoms.

ne viskas taip paprasta. vandenilis yra dujos ir ten visokie saugumo reikalavimai. problemos su balionu sandarumu - nuotekis didelis. jau su propanu -butanu knisasi - o vandenilis pavojingesnis. dujos pas mus ir taip pigesnes - irangos montuotis niekas nedraudzia - bet neplinta tokie automobiliai. visgi vartotojams nelabai patinka. kas liecia sintetini benza - jis butu labai grynas. ne toks kaip is naftos - kur su priemaisom visokiom. jo tarsumo laipsnis butu mazesnis. plius saugot, transportuot, naudot ji iprasta. nieko naujo. papildomu problemu nekyla. visumoj manau bus akumuliatoriniai elektromobiliai. o vandenilis greiciausiai tebus tik furose. kur biski didesnes kvalifikacijos kontingentas priziuri iranga. ir siaip - kelios garsesnes sprogimo avarijos gali palaidot visa vandenilio celiu sriti... uzboikotuos debilikai iskart kas liecia pacias celes - ju kaina daugmaz priimtina. problemos yra pvz visokiuose siurbliuose, kompresoriuose, sandarume, dozavime ir pan. uzsala iranga del slegiu pokyciu ir pan. ta prasme nera ten sistema - kur kraneli atsuki ir vaziuoji o akumuliatorine elektra labai panasi i VDV - reguliatoriu pasuki ir vaziuoji. hybridai vdv ir elektros irgi manau gyvybingi. bet tik tie kur netiesiogiai is vdv varomi. pagrindine pavara hybride turi but tik elektrine. ir siaip - cia nera isradimas. tie osmoziniai filtravimai senai zinomi. tiesiog keliu procesu kitokia kombinacija cia ipirsineja. praktikoje gali but kad normaliai niekada neveiks. del priezasciu kuriu dar nezino - nes nepadare komercinio prototipo ir neatliko bandymu realiom salygom elektros varikli gali padaryt net ir 99% NK. bet praktikoje vyrauja mazdaug apie 70-80% NK tik o cia sudetingiau viskas...

punktyras, atmesk net vandenilio elementų kainą, infrastruktūra vandenilio pildymo kolonėlių kainuoja kosmosą. Pridėk dar tai, kad vandenilis geriausiu atveju 20% efektyvumu veikia. Nanovamzdeliai ne tik vandenilio gamybą atpigintų kažkiek, bet labai ženkliai padidintų talpą ir ilgaamžiškumą ličio akumuliatorių. Taip kad vis tiek cheminiai akumuliatoriai laimi. Vandenilis perspektyvą turi chemijos pramonėje, aviacijoje.

Tiesiog reagavau į radioaktyvus svarstymą, kad dėl didesnio paviršiaus ploto vandenilio gamyba (elektrolizės būdu) pasidarytų pranašesnė. Sintetinis benzinas būtų neskausmingiausias perėjimas prie efektyvesnių ir mažiau taršių judėjimo būdų.