Štai kodėl mokslininkai niekuomet tiksliai neišspręs Bendrojo reliatyvumo

visas straipsnis manau konkreti pezalu kruva. problema yra tik tame - kad Niutono sumastyta ivertinimo sistema yra pastebetas ir aprasytas pusiausvyros momentas kazkokiu konkreciu fiksuotu momentu. nors ir cia manau jis net pradidininkas nebuvo - o sugeneravo daugelio prie ji buvusiu galvociu idejas i kruva. isgrynino sistema iki labai paprastos. kai ivedamas i skaiciavimus laikas - balanso nebeimanoma tiksliai suskaiciuot - nes jis istisai kinta del per daug pasaliniu faktoriu. ir tuos faktorius irgi reikia pastebet, isanalizuot ir irodyt moksliskai priimtinais metodais. kaip su Merkurijum ir nutiko. ir visi subendrinti skaiciavimai is TIKSLIU tampa tik APYTIKSLIAIS. o kai faktoriu per daug, neivertintos paklaidos tampa per dideles ir per daug iskreipiancios. o cia nori ta pati desni dar taikyt nuo mikro iki makro masteliu... Einsteinas gi buvo matematikas, o ne mokslininkas. buhalteris is esmes... jis netyre, o tik apipavidalino. Niutonas buvo MOKSLININKAS. va tik tame tas "vizualiai" labai nedidelis skirtumas... slove abieju panasi, isgarsejo abu - bet veiklos ESME skiriasi kardinaliai. vienas tiesiog garsus mulkis. ir tiek nu isivaizduokit kad vienas sukure klozeta (Niutonas), o kitas buvo labai garsus santechnikas (Einsteinas)... klausimas tik tame - nuo kada santechnikai mokslininkais pasidare? tai kad abu mokslo suduose knisosi - cia nereiskia kad abu automatiskai mokslininkai...

Kas jis buvo fizikas. Žiūriu tu labai nori atskirti matematiką nuo mokslų, kai visi mokslai remiasi matematika.

Superinis straipsnis. Šaunu, kad vis dažniau matau vaizduojamą 3d kūno poveikį erdvėlaikiui, o ne kaip anksčiau buvo įprasta vaizduot "kamuolį ant piltuvėlio"

Čia tam atvejui jei dar nepakankamai brainfucko buvo straipsnyje. https://www.youtube.com/watch?v=F5PfjsPdBzg išpradžių "nusiroviau stogą", o tada iš to video supratau, kad sukurti Alcubiere draivą, nu arba betokokį tokį kuris laivo priekyje ir gale sukuria erdvės ištempimą/suspaudimą ir taip galiam būtu net viršyti šviesos greitį teoriškai, tai kaip du pirštus ap.... Jei rimtai tereikia tik sukurti laiko skirtumą laivo priekyje ir gale. Nežinau kaip tą padaryti, nes masyvūs kūnai netinka šiuo atveju, o neigiamos energijos, ar kažkokios išvirkščios materijos dar neatradom, tai kas lieka, gal pavyktu su kasimiro efektu kažkas, arba bandyti erdvę paveikti su nesveiko stiprumo elektrostatiniu, ar magnetiniu lauku, na tipo turim erdvėlaikį, jei jį gali ištampyti/iškraipyti masė, tai kodėl negalėtu elektromagnetizmas. Arba gal dar geriau kasimiro efektą sukergti su eketromagnetiznu, na pvz duoti vienai plokštelei elektros krūvio, arba vieną iš jų įmagnetinti. Gal tokiu būdu eitu paveikti virtualias daleles, arba tiksliau jų bangas nesimetriškai. Na nebent dar vienas variantas įsukti iki reliatyvistinių greičių kažką vienam laivo gale, pvz elektronų ar palzmos debesį. Daugiau nežinau būdų, kaip pakeisti laiko tėkmę bent truputį, neskaitant masės.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... ijai-Video O tai šitame straipsnyje, ne apie ta pati kalba. Tik aš ne kaži ką supratau bet jie teigia, kad be jokios neigiamos energijos tik su esama fizika sugalvojo Alcubiere draivą. Būtų įdomu jei kas nors geriau nusimanantis pakomentuotų ką jie ten sugalvojo.

esme tu pagauni - bet isvadas darai blogas nieko blogo, kad mokslai remiasi matematika. nes matematika yra standartizuotas irankis analizei. bet reikia suprast, kad sitas irankis irgi nera tobulas. pacioje matematikoje kruvos neissprestu problemu, o kai kurios yra aplamai pamatines - pvz nulio sistemine problema. nu ir atsiranda buhalteris, kuris nesupranta fizikos, bet labai gerai ivaldes matematika - kaip iranki. ir suformulavo apipavidalinima, pasirinkdamas atskaitos tasku sviesos greiti - bet realiai nieko fizikoje neissprende... visa ta realiatyvumo teorija pritempta matematiskai - nes matyt fizikoje tiesiog kazkoks fizikinis slenkstis yra (neatrastas ) - del ko sviesos greitis vakume ir kiti fizikiniai reiskiniai pasiekia ta stabilia riba. Einsteinas to niekaip nepaaiskino - bet viska pritempe, tiesiog stebejimo duomenu dauguma adaptavo. nu ir matematiskai ten neblogai atrodo visa sita "teorija" - bet cia tik fasadas kuris nieko nepaaiskina. dabar kuriama aplamai apibendrinta sistema - dar didesnis matematinis apipavidalinimo sudas... kai fizikos esme - sugalvot eksperimentus, kurie istirtu fizikiniu reiskiniu esme. ir pasitelkus matematika, kaip iranki (jei tai duoda nauda) - surasyt juos supaprastintai ir suvokiamai - pritaikyt kasdieniam naudojimui. ta prasme galima naudotis irankiu fizikoje - matematika - va tada busi fizikas. bet kai matematikai pradeda kurt fizikos esme - tai yra buhalterija matematika mokslas tik kol pati matematika vystoma ir sprendziama jos vidines problemos. (paskutinis zymesnis isradimas matematikoje buvo berods fraktalai). ir tam yra specializuoti mokslininkai - matematikai. nu kad - paaiskint tokiems buhalteriams, kaip Einsteinas - kaip sita iranki galima ir reikia panaudot teisingai o ne uzsiiminet TUSCIU matematiniu apipavidalinimu... fizikos apipavidalinimo versijas galima daugint be galo ir be krasto... va tuo ir uzsima daba kruvos buhateriu ir vadina save mokslininkais, Einsteino pasekejais net buhalteriu skyrius susikure - fizikai-teoretikai... kai tuo tarpu tikrieji fizikai stato eksperimetus ir kuria fizika paremtus prietaisus... KAZKA IRODANCIUS ir VEIKIANCIUS(arba ne). o kad nera jokio proverzio fundamentalizme - baigesi geros idejos su Niutonu - nu tai ka padarysi... koks skirtumas pagal kuri matematini apipavidalinima geriau pritampa duomenys, jei skirtumus vistiek i ekspermentines paklaidas galima sukist? tokiu atveju vartojime pirmumas metodikos paprastume. va ir viskas...

Einšteinas kaip tik nebuvo "buhalteris", jis būvo įsivaizduotuojas vaizdiniais ir tai puikiai jam leido sudėliuoti įvairių mokslininkų teorijias ir hipotezes į darnią teoriją. Tokie gabūs žmonės kaip Nikola Tesla taip pat turėjo tokių sugebėjimų įtariu, kad Niutonas irgi galėjo turėti panašių savybių, jie tiesiog daro eksperiemntus mintyse, aš ir bandau naudotis tokio tipo vizualizacija ir prasukti eksperiemntus mintyse vaizdžiai, bet kartais pastringu, nes kai perdaug kintamūjų ir nežinomūjų, gaunasi tiesiog ERROR ir nieko neina daugiau suvizualizuoti ir pabaigti mintinio eksperimento/simuliacijos, na gal nesu tiek gabus. Tiesa Einšteinas klydo dėl kelių dalykų, dėl kosmologijos konstantos ir dėl kvantinės mechanikos. O su matematika jam nebuvo taip jau lengva, kiti gabesni "buhalterijos" srity jam padėjo su "buhalterizmais". Skaičiau kažkada senai apie Eeinšteino biografiją berods t.lt.

Kažkokiu būdu sugebėjau pražiūrėti tą įdomų straipsnį. Aš būtent apie tai, kad nereikia egzotinių materijų/energijų jei tik sugebėsim sudaryti laiko iškraipymą kad ir labai nežymų (iškreipius laiką erdvė neišvengiai irgi išsikraipys, nes tai viena ir taspats erdvėlaikis), kas savaime reiškia trauką iš greitesnės laiko tėkmės į lėtesnę, taip lyg trauktu kažkokia nematoma juodoji skylė.

Net neturiu komentarų.