Diplomatija - tai yra būdas, kaip valstybės kalbasi tarpusavyje. Tai - labai svarbi tarptautinių santykių sritis, pagrįsta derybomis, dialogu ir kitais taikiais metodais. Toli nuo gimtųjų šalių dirbantys diplomatai turi palaikyti santykius ir su savo valstybe ir diplomatinis paštas yra vienas iš būdų, kaip tai daroma. Tik kuo ypatingas diplomatinis paštas? Kodėl jis yra neliečiamas? Ir ar valstybės negali piktnaudžiauti diplomatinio pašto privilegijomis?

Kas yra diplomatinis paštas?

Diplomatija, žinoma, yra tarptautinių santykių politikos dalis ir metodas, tačiau kartu tai yra savotiškas strateginis žaidimas. Ambasados veikia ne tik draugiškose šalyse, o jų veikla gali kelti ir slaptųjų tarnybų smalsumą. Diplomatinių misijų nariai seka vietines žiniasklaidos priemones, institucijų veikimą ir visuomeninio gyvenimo tendencijas, tačiau tuo pat metu turi suprasti, kad informacija renkama ir apie juos. Ambasados greičiausiai yra vieni iš labiausiai šnipinėjamų pastatų pasaulyje, tačiau tuo pat metu ambasadas ir diplomatus saugo imunitetas.

Diplomatinis paštas lygiai taip pat yra neliečiamas. Tai - aiškiai pažymėti paketai - ant šių siuntų visuomet yra žymė „Diplomatic Pouch“ arba „Diplomatic Bag“. Šiuose paketuose gali būti patys įvairiausi daiktai - nuo administraciniam diplomatinės misijos darbui reikalingų priemonių iki strategiškai svarbių įrenginių ar dokumentų. Diplomatiniuose siuntiniuose gali būti tik oficialiam naudojimui skirti daiktai - asmeninių daiktų siuntimas kartais yra leidžiamas, bet diplomatinis paštas tam tiesiog per brangus.

Kas yra diplomatinių paketų viduje? Leiskite savo vaizduotei bėgioti laisvai, nes diplomatiniai pašto paketai gali būti bet kokio dydžio. Tai gali būti maži batų dėžės dydžio siuntiniai, bet gali būti ir jūriniai konteineriai. Tarptautinė teisė neapibrėžia diplomatinių siuntinių dydžio ar svorio. Atskiros šalys gali prieštarauti išskirtinai didelių diplomatinių paketų siuntimui, bet tarptautinės teisės požiūriu maksimalus leistinas diplomatinių siuntų dydis ar svoris nėra numatytas. Naujas limuzinas gali atkeliauti diplomatiniu paštu, jei taip nusprendžiama ir jis yra tinkamai pažymimas.

Ar tikrai diplomatiniai siuntiniai yra neliečiami?

Jau užsiminėme apie tarptautinę teisę. Diplomatinio pašto procedūras apibrėžia 1961-ųjų Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių (VKDS). Ją pasirašė kone visos pasaulio valstybės, išskyrus kelias salų nykštukes ir Pietų Sudaną.

27-as VKDS straipsnis nurodo, kad priimančioji šalis (tai yra, ta, kurioje veikia kitos valstybės diplomatinė misija) turi užtikrinti netrukdomą komunikaciją tarp diplomatinės misijos ir siunčiančios šalies. Šiame Konvencijos straipsnyje minima, kad diplomatiniai siuntiniai negali būti atidaromi, stabdomi ar sulaikomi. To negalima daryti net jei įtariama, kad valstybė piktnaudžiauja diplomatinio pašto neliečiamumu, galimai pažeisdama priimančios šalies įstatymus.

Tai reiškia, kad diplomatinių siuntinių (prisiminkite - nuo laiškų iki jūrinių konteinerių) turinys įprastai nėra tikrinamas ieškant kontrabandos ar nelegalių daiktų, nebent tai yra būtina žmonių saugumui užtikrinti ir tam pritaria diplomatinės siuntos savininkai. Diplomatinės misijos negali pažeisti priimančios šalies įstatymų ir importuoti ar eksportuoti daiktus, kurie nėra leidžiami, tačiau paketai tiesiog nėra tikrinami. Ir taip, supratote teisingai - rentgeno aparatų naudojimas yra laikomas diplomatinių siuntinių pažeidimu ir nėra galimas.

Neteisėtai atverti diplomatiniai siuntiniai

Diplomatinės siuntos retais atvejais yra atidaromos, įtariant, kad daromas nusikaltimas (toliau bus aprašyti keli tokie atvejai). Tai nėra taip paprasta, reikalingi ir politiniai sprendimai. Kartais diplomatiniu paštu misijų nariai naudojasi netinkamai ir nusikaltimo sustabdymas yra ir siunčiančiosios šalies interesas. Tokiu atveju priimančios šalies pareigūnams leidžiama atverti diplomatinę siuntą su siunčiančios šalies stebėtojais. Tačiau būta atvejų, kuomet diplomatinis paštas buvo atidarytas ir be jokių įtarimų ir nesilaikant tarptautinės teisės normų.

Pavyzdžiui, 2000 metais Zimbabvėje atidarytas britų diplomatinis krepšys. Jis buvo tinkamai pažymėtas, turėjo reikalingus dokumentus. Tarp kitų daiktų jame buvo pasai, kurie, atrodo, ir sudomino Zimbabvės pareigūnus. Tokie veiksmai sulaukė didelės tarptautinės bendruomenės kritikos.

2013 metais britai išreiškė protestą dėl Gibraltaro-Ispanijos pasienyje atvertos diplomatinės siuntos. Ispanijos Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad siunta nebuvo tinkamai pažymėta, keliavo be kurjerio ir buvo tiesiog tarp kitų ne diplomatinių siuntinių. Visgi, vėliau ispanai teigė, kad įvyko klaida, žemesnio rango pareigūnų neapsižiūrėjimas, ir pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos.

Kaip keliauja diplomatiniai siuntiniai?

Diplomatinis paštas gali būti siunčiamas pačiais įvairiausiais būdais. Tai priklauso nuo geografinės šalių padėties, susisiekimo galimybių, siuntinio dydžio ir kitų faktorių. Tai yra, siuntiniai gali keliauti sunkvežimiais, bet gali atkeliauti ir įprastais lėktuvais.

Svarbu paminėti, kad diplomatinius siuntinius dažnai lydi diplomatiniai kurjeriai. Jie gali būti diplomatinių misijų nariai, bet gali ir nepriklausyti siunčiančios valstybės diplomatiniam korpusui. Jų užduotis - diplomatinės siuntos palyda, užtikrinant, kad siuntinys keliaus numatytu keliu ir nebus pažeistas. Diplomatinis kurjeris keliauja ta pačia transporto priemone kaip ir diplomatinis siuntinys. Diplomatiniai kurjeriai irgi turi imunitetą - jie negali būti sulaikyti ar areštuoti, nepriklausomai nuo to, ką įtaria priimančios šalies pareigūnai.

Beje, nepažymėti kartu su diplomatiniu kurjeriu keliaujantys krepšiai (pavyzdžiui, jo asmeniniai lagaminai) gali būti ir yra tikrinami įprasta tvarka. Neliečiami yra tik siuntiniai, turintys atitinkamas žymas ir dokumentus.

Kartais diplomatiniai siuntiniai nėra lydimi. Tai visiškai nekeičia diplomatinio pašto statuso ir jis yra saugomas lygiai taip pat. Retais atvejais JAV diplomatiniai siuntiniai gali būti patikimi komercinių lėktuvų kapitonams Jie nėra laikomi diplomatiniais kurjeriais, todėl jiems netaikomas numatytas imunitetas.

Kaip užtikrinamas diplomatinių siuntų ir kurjerių neliečiamumas?

VKDS šiuo požiūriu niekuo nesiskiria nuo kitų tarptautinių susitarimų. Nėra kažkokios pasaulio policijos, kuriai būtų galima pasiskųsti, jei kas nors pažeidė tavo diplomatinio siuntinio neliečiamumą. Tačiau tai nereiškia, kad šalys tiesiog draugiškai pasitiki viena kita.

Diplomatiniai siuntiniai yra plombuojami ir kitaip apsaugomi, kad gavėjai galėtų lengvai sužinoti, ar buvo kapstomasi po jų turinį. Jie taip pat privalo būti tinkamai pažymėti ir turėti registracijos dokumentus. Jei siunta neturi žymės „Diplomatic Pouch“ arba „Diplomatic Bag“, jos turinys gali būti tikrinamas įprastai, nepriklausomai nuo to, kas ir kur ją siunčia. Yra buvę atvejų, kuomet diplomatinis paštas nebuvo tinkamai pažymėtas ir buvo atvertas. Tačiau įprastai į diplomatines siuntas pareigūnai tiesiog nelenda dėl vieno labai svarbaus tarptautinių santykių principo - abipusiškumo.

Abipusiškumas - tai yra atsakymas į daugelį jūsų tarptautinių santykių klausimų. Kodėl šalys karo metu nenaudoja uždraustų ginklų, kodėl įprastai stengiamasi laikytis prekybos sutarčių, kodėl diplomatai yra tokie gerbiami ir saugojami. Jei tu neapsaugosi diplomatinės siuntos neliečiamumo, labai greitai kas nors panašaus gali nutikti ir tavo diplomatinei misijai. Toks elgesys griauna pasitikėjimą ir gali stipriai pakenkti diplomatiniams santykiams ne tik su šalimi, kurios siunta buvo atverta, bet ir su visa tarptautine bendruomene.

Tačiau kartais diplomatinių siuntų turinys yra sužinomas ir tai gali sukelti skandalą, jei siunčiami, sakykime, ne tokie jau diplomatiški daiktai.

Keisčiausias netinkamas diplomatinių siuntų turinys

Manoma, kad Winstonas Churchillis Antrojo pasaulinio karo metu diplomatiniu paštu gaudavo kubietiškų cigarų. Tuo tarpu 2008 metais Rusija diplomatiniu paštu į JAV siuntė Tarptautinės Kosminės Stoties tualeto siurblį - diplomatinis paštas tąkart buvo pasitelktas dėl greičio ir saugumo. Tačiau tai net nėra keisčiausi daiktai, patekę po diplomatinio siuntinio žyma.

Žmonės

Žmonės ne kartą buvo siunčiami diplomatiniu paštu. 1964 metais Romoje buvo  pagrobtas Maroke gimęs dvigubas Izraelio agentas Mordechai Loukas. Jis buvo apsvaigintas vaistais ir Egipto ambasadoje įgrūstas į diplomatinę žymę turinčią dėžę. Ji turėjo būti išsiųsta į Egiptą, tačiau Italijos pareigūnai išlaisvino Louką. Apžiūrėjus tą dėžę tapo aišku, kad ji jau anksčiau buvo naudota žmonėms siųsti.

1984 metais Londone buvo pagrobtas buvęs Nigerijos ministras Umaru Dikko. Jis diplomatine siunta turėjo būti nusiųstas į Nigeriją teismui, tačiau dėžė nebuvo tinkamai pažymėta ir Jungtinės Karalystės pareigūnai ją teisėtai atidarė.

Ginklai

1982 metais per Falklando salų karą Argentina diplomatiniu paštu į Ispaniją siuntė magnetines minas. Buvo planuojama, kad argentiniečių agentai susprogdins Gibraltare prišvartuotą britų karo laivą. Ši operacija turėjo paskatinti britus palikti savo karo laivus Europoje, kad jie nebūtų siunčiami į Pietų Ameriką. Ispanijos pareigūnai atskleidė planą dar prieš sprogmenų padėjimą, bet į šalį jie atkeliavo būtent diplomatiniu paštu.

1984 metais per prieš Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio veiksmus nukreiptus protestus prie Libijos ambasados Londone buvo nušauta policijos pareigūnė Yvonne Fletcher. Šūviai buvo paleisti iš ambasados pastato. Tai sukėlė didžiulį skandalą ir ambasados apgultį. Žmogžudystės įrankiai buvo išsiųsti diplomatiniu paštu, o Jungtinė Karalystė galiausiai nutraukė diplomatinius santykius su Libija.

Auksas

Šiaurės Korėjos diplomatinės misijos žiniasklaidoje dažnai apibūdinamos kaip vienas iš režimo pajamų šaltinių. Nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos „Global Initiative Against Transnational Organized Crime“ atliktas tyrimas susiejo Šiaurės Korėjos diplomatus su mažiausiai 18 kontrabandos atvejų per 30 metų. 2015 metais Bangladeše sučiuptas 1,4 milijonų dolerių vertės aukso kontrabandą gabenęs Šiaurės Korėjos diplomatas. Šiaurės Korėjos diplomatai taip pat kaltinti dramblio kaulo, vaistų ir net cigarečių kontrabanda.

2020 metais Indijoje aptikta 30 kilogramų aukso siunta iš Jungtinių Arabų Emyratų. Siunta buvo atverta po to, kai Indijos muitinė gavo pranešimą apie galimą kontrabandą. Kadangi siunta turėjo tinkamus dokumentus ir žymas, jos atidarymas nebuvo toks paprastas. Toje procedūroje dalyvavo ir konsulato darbuotojas, kurio vardas buvo ant siuntos. Indijos pareigūnai teigia, kad tai yra pirmas kartas istorijoje, kai tokio dydžio ir vertės kontrabanda siunčiama diplomatiniu paštu. Tyrimas parodė, kad kai kurie buvę JAE konsulato darbuotojai užsiiminėjo ausko kontrabanda.

Narkotikai

2012 metais Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke sulaikyta 16 kg kokaino siunta. Narkotikai buvo baltame pakete, pažymėtame kaip diplomatinė siunta, ir atkeliavo iš Meksikos. Įtarimą sukėlė tai, kad siunta neturėjo tinkamų dokumentų, o Jungtinių Tautų logotipas ant paketo buvo nekokybiškas.

Tais pačiais metais Italijoje sulaikyta 40 kg kokaino kontrabanda, pažymėta kaip diplomatinė siunta. Ji atkeliavo iš Ekvadoro, nors tos šalies pareigūnai tikino, kad siunta buvo patikrinta prieš išsiuntimą į Milaną. Italijos pareigūnai sulaikė penkis žmones.

Žinoma, svarbu pažymėti, kad tokio turinio diplomatinės siuntos yra retos. Dažniau jose yra pakankamai nuobodūs daiktai ir korespondencija. Diplomatiniu paštu naudojamasi ne tik norint išlaikyti informacijos slaptumą, bet ir siekiant užtikrinti greitą jų keliavimą.

Būtų galima pagalvoti, kad šiandien diplomatinės siuntos nebėra tokios svarbios, nes diplomatai su savo šalimis gali bendrauti elektroninės komunikacijos priemonėmis. Tai yra tiesa, tačiau diplomatinės siuntos, lydimos pasiruošusių kurjerių, yra atsparios kibernetiniams įsilaužėliams. Be to, žinoma, daiktų elektroniniu paštu tiesiog neišsiųsi.

Komentarai ()