Siaubinga. Pilotas susilažino, kad gali nutupdyti lėktuvą uždengtais langais: pasekmės kraupios (Foto, Video) (3)
Neatleistinos piloto lažybos kainavo labai brangiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1986 m. spalio 20 d. likus kelioms minutėms iki 16:00, „Tu-134A“ pavojingai greitai priartėjo prie nusileidimo tako Samaroje (tuometinis Kuibyševas). Vos per kelias sekundes lėktuvas atsitrenkė į žemę ir užsiliepsnojo.
Kaip paaiškėjo, orlaivio kapitonas bandė nutupdyti lėktuvą aklai, kliaudamasis tik lėktuvo prietaisų rodmenimis, tačiau abejotinos lažybos su antruoju pilotu buvo mirtinai pavojingos.
Lažybos, kurių neturėjo būti
87 keleiviams ir 7 įgulos nariams tai turėjo būti reguliarus vidaus skrydis iš Sverdlovsko (šiandieninis Jekaterinburgas) į Grozną su persėdimu Kuibyševe (šiandieninė Samara).
Pirmoji skrydžio dalis buvo niekuo neišsiskirianti. Pakilimas ir laikas ore iki baisaus nusileidimo Kuibyševe praėjo be incidentų. Vis dėlto, prieš miestui pasirodant horizonte, orlaivio kapitonas išsakė beprotišką idėją.
Kapitonas Aleksandras Klyujevas susilažino su savo antruoju pilotu Genadijumi Žirnovu. Jis teigė, kad lėktuvą gali nutupdyti aklas, nematydamas žemės ir pasikliaudamas tik skrydžio instrumentų rodmenimis. Antrojo piloto sprendimo priimti lažybas motyvai nėra aiškūs, nes jis galėjo laimėti lažybas tik miręs, tačiau tai gali būti paaiškinta kapitono autoritetu ir įtaka, kurią jis turėjo įgulai.
Priartėjęs prie nusileidimo tako, Klyujevas užuolaidomis uždengė kabinos langus ir pradėjo lemtingą nusileidimą. Antrasis pilotas ir likusi įgulos dalis neprotestavo prieš nepaprastai rizikingą kapitono veiksmą net ir išjungus reljefo ir įspėjimo sistemą.
Lėktuvui palietus žemę 280 km/val. greičiu, nulūžo jo važiuoklė, jis apvirto ir suskilo į dvi dalis. Iš kuro bakų, esančių virš veikiančių variklių, pasipylė kuras, lėktuvo likučiai sprogo, kai keleiviai buvo įstrigę viduje.
Siaubingas avarijos vaizdas
Oro uoste budėję ugniagesiai į įvykio vietą atvyko rekordiškai greitai. Prireikė tik pusantros minutės, kad jie pradėtų gelbėti keleivius nuo liepsnos ir aitrių dūmų.
„Ne visi galėjo ištverti tokį baisų vaizdą. Lavonų vaizdas ir liguistas degančios mėsos kvapas daugelį mūsų supykino. Tuo pat metu salone buvo toks pridusęs kvapas nuo sudegusių medžiagų, kad dirbti buvo galima tik užsidėjus dujokaukę“, - pasakojo vienas pirmųjų į įvykio vietą atvykusių ugniagesių V. Fryginas.
Ugniagesiams teko kovoti su liepsna ir dūmais, o tarp degančių šiukšlių ir kūnų taip pat buvo ieškoma išgyvenusių žmonių.
„Kai nėriau į dūmuose pajuodusį korpuso plyšį, iškart pamačiau virš galvos kabančius mirusius vyrus, prisisegusiais saugos diržais. Juk avarijos metu lėktuvas apsivertė, todėl visos sėdynės su keleiviais buvo apverstos ir tarsi kabojo ant lubų. Daugelis lavonų buvo visiškai nuogi, o kitiems trūko tik batų. Visa tai arba nuplėšė oro srovė, arba sudegino liepsnos “, - siaubingą patirtį apibūdino Fryginas.
Nors jiems pavyko išgelbėti keletą keleivių, dauguma jų mirė vėliau, nepaisant didvyriškų ugniagesių pastangų.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pasirodo KGB
Sovietų KGB netrukus atvyko į įvykio vietą ir uždarė patekimą į lėktuvą. KGB siekė įsitikinti, kad šiurpi informacija apie avariją nebus paviešinta viešumoje, nes sovietinė praktika buvo cenzūruoti informaciją.
Ugniagesio Frygino dėka degančio lėktuvo nuotraukos išliko ir buvo išplatintos. „Aš ne tik ištraukiau lavonus iš lėktuvo, bet, vykdydamas savo pareigą, taip pat stengiausi nufotografuoti kuo daugiau įvykio vietos. Supratau, kad tada nuotraukos bus labai naudingos tolesniam tragedijos priežasčių tyrimui“, - sakė Fryginas.
Tačiau įvykio vietoje esantys KGB agentai sustabdė ugniagesį ir paėmė vieną iš dviejų jo nufilmuotų filmų. Kitą filmą Fryginas perdavė savo kolegijai ir nurodė jį paslėpti.
Lėktuvo katastrofos tyrėjai padarė išvadą, kad tai buvo pilotų kaltė: kapitonas pažeidė skrydžių taisykles, o antrasis pilotas nesiėmė priemonių išvengti katastrofos.
Kapitonas Aleksandras Klyujevas išgyveno katastrofą ir buvo teisiamas teisme – uždarame posėdyje, kuriame nebuvo leidžiama spauda – ir nuteistas kalėti 15 metų. Po šešių metų jis buvo paleistas.
Antrasis pilotas Genadijus Žirnovas negalėjo būti teisiamas ar apklaustas, nes mirė ligoninėje nuo širdies sustojimo. Liudininkai teigė, kad jis desperatiškai bandė gelbėti keleivius, kelis kartus bėgo į degantį lėktuvą ir iš jo, kol nukrito be sąmonės.
Mirtinos lažybos kainavo 70 žmonių mirtį ir paliko dar begalę žmonių kęsti artimųjų netektis. Iš 94 keleivių ir įgulos narių išgyveno tik 24.
