Sausio 11d. Kaune vyks nemokama paskaita "Žvilgsnis i Paukščių Taką"

Norėtųsi gal kad kiek plačiau pakomentuotumėt iš organizatorių pusės. Kokia proga vyko renginys, kada bus galima laukt kito, galbūt būtų galima pasiūlyti temą. Visgi, idėja tikrai sveikintina, kuo daugiau tokių dalykų

As, kaip LAS nare, pati organizuoju pranesimus, tik laika tenka suderinti. Skaitau savo parengtas paskaitas. Mano veiklos sritis - astronomijos mokslo populiarinimas visuomeneje. Tuo uzsiimu jau daugiau kaip 8 metus. Sekanti mano paskaita vyks sausio 25 d. Sikart keliones aplink pasauli metu, klausytojai susipazins su didziausiomis pasaulio observatorijomis.

Na, jei ir toliau reklamuosite paskaitas, tai teks priprasti prie didesnio lankytojų kiekio Tačiau man labai įdomus finansinis renginio aspektas - paskaitai sugaištas laikas, patalpos - vienaip ar kitaip, bet dykai šiais laikais niekas nevyksta Ypač 8 metus - kažkas jus remia ar kaip? Negi viskas vyksta tik iš idėjos?

prisipažinsiu, tiesiog nesuspėjau iš darbo laiku ištrūkti ir nebuvau, bet galiu pastebėjimą išsakyti. faktai yra gerai, bet jei pranešėjas ima vardinti daug skaičių, kurių realiai nelabai gali prisiminti už 5 minučių, tai čia nelabai teisingas požiūris. beje, gal galima būtų sulaukti "paskaitos medžiagos" šiame portale? būtų šiokia tokia kompensacija nebuvusiems ir tuo pačiu savotiška reklama

Na visos informacijos nedėstysiu, tačiau galėčiau įdėti apibendrintai apie ką buvo kalbama. Beje, dėl tos informacijos kiekio, paskaita buvo kiek sudetingesnė ir orientuota kiek kitokiai auditorijai, tad negalėjau numatyti, kad iš 80-100 klausytojų bus ir visai jaunų. Šiaip ar taip ši paskaita yra butent tokia, kokia ji ir turetu būti. Joje netrūko ir vaizdų ir tam tikrų duomenų apie pačią Galaktiką.

Kaip ir žadėjau, siunčiu šios paskaitos apibendrinimą. Pačioje pradžioje trumpai supažindinau su laikotarpiu, kuomet dar nebuvo išrasta teleskopų ir dangus buvo stebimas plika akimi. Net ir tuo laikotarpiu žmonės gebėjo danguje atskirti ryškiausias matomas planetas, pagal jų judėjimą žvaigždžių atžvilgiu, plika akimi suskaičiuoti apie 2500 žv. Paukščių Tako pavadinimas skirtingose tautose. Galaktikos pavadinimo kilmė (Lietuvoje Paukščių Taku ši galaktika vadinama, nes sutampa jos padėtis su migruojančių paukščių kryptimis). Trumpa senovės astronomijos istorija - dviejų garsių mokslininkų G. Galilėjaus ir V. Heršelio atradimai (nustatymas, kodėl švyti Paukščių Takas ir mėginimas pavaizduoti Galaktikos formą). Po šių mokslininkų atradimų pradedama nauja astronomijos mokslo era - statomos observatorijos, galingi teleskopai, plėtojamos naujos galimybės). Edvino Hablo galaktikų klasifikacija - astronomai įžvelgia daugybę įvairių galaktikų ir Paukščių Takas tampa viena iš daugelio. Pristatomos moderniosios šių laikų astronomijos galimybės - optiniai teleskopai nuo 1-10 m. skersmens (KECK 1 ir KECK 2 nuotraukos, Mauna Kea, Havajai), teleskopai su lazerine gidavimo sistema (foto), astrofotometrinė sistema, spektrografas, radialinių greičių matuoklis, kokią funkciją jie atlieka (foto), sudėtinga teleskopų įranga (foto), radioteleskopai (foto). Išvardijami spinduliai, kurie registruojami imtuvais (rentgeno, gama, ultravioletiniai.

TĘSINYS infraraudonieji ir kt). Detali galaktikos forma (su visais dydžiais ir pagrindiniai duomenys). Galaktikos formos vaizdas iš viršaus (detali informacija). Nuostabios, teleskopais darytos galaktikos gelmių nuotraukos (ūkai, supernovų liekanos, kamuoliniai spiečiai) - foto. Galaktikos sandaros apžvalga - 250 mlrd. žv., tarpžvaigždiniai dulkių ir dujų debesys, tamsieji debesys, molekuliniai debesys, padrikieji ir kamuoliniai žv. spiečiai, supernovų liekanos - ūkai. Detali kiekvieno iš minėtų sandaros objektų informacija kartu su nuotraukomis. Žvaigždės spektras. Saulės tipas. HR žv. klasifikacija (foto). Galaktikos centras. Centras infraraudonųjų spindulių diapozone. Juodoji bedugnė, kaip ji aptikta. Galaktikos aplinkos apžvalga (sferoidinė nykštukinė Šaulio galaktika), Didysis ir Mažasis Magelano Debesys, jų nuotolis nuo galaktikos centro (foto). Vietinė Galaktikų grupė (joje išskiriamos trys pačios didžiausios galaktikos - Andromeda, Paukščių Takas ir spiralinė Trikampio galaktika). Andromedos galaktikos vaizdas, juodoji bedugnė bei Trikampio galaktika (vaizdai ir informacija).

TĘSINYS Žvilgsnis už Vietinės galaktikos grupės ribų - artimiausias Mergelės galaktikų superspiečius ir kitos struktūros. Galaktikų spiečių ir superspiečių vaizdai. Duomenys, kokiu greičiu nuo mūsų tolsta šios tolimos galaktikų struktūros km/s. Kaip kinta Visata. Kokia ji atrodė po Didžiojo Sprogimo (l. tanki medžiaga, daug galaktikų), kokia ji atrodo šiandien (tolsta galaktikos, tačiau dar turime galimybę stebėti daugybę objektų), kaip ji atrodys po 3 mlrd. metų (M31 ir Paukščių Takas susiduria, o Saulė virsta Raudonąja milžine, galaktikos matomos ties stebimojo horizonto riba, Vietinės grupės nariai dėl gravitacijos artėja), po 100 mlrd. metų visi tolimi objektai bus nutolę už stebimojo horizonto ribos ir nebus matomi optiniais teleskopais, mūsų Galaktikai susidūrus su M31 virs viena didžiulė supergalaktika). Na štai ir visa mano paskaita, tiesa tai tik jos apibendrinimas. Atsiprašau, jei tai užėme palyginti daug vietos. Jei dar turite klausimų, pasistengiu į juos atsakyti.

Iniciatyva sveikintina, bet... Neįsižeiskit, bet pranešėja pati nelabai suprato ką pasakoja, paskaita labai paviršutiniška. Palinkėsiu įdėt į astronomiją daugiau širdies ir žingeidumo. Žmonių daug susirinko paklausyti, žmonėms įdomu. Pasistenkite jiems daugiau perteikt.