Visai nesenai mes parašėme straipsnį, supažindinantį su pagrindiniais genų inžinerijos uždaviniais sprendžiant kamieninių ląstelių ir jų panaudojimo medicinoje problemas. Tuomet mes daugiau žvelgėme iš mokslinės pozicijos. O štai dabar straipsnis, padedantis į genų inžineriją ir klonavimą pažvelgti iš kiek kitos pusės - visuomeninės ir religinės. Tačiau iš karto perspėjame - jei jums nepatinka visapusiškai gilintis į problemas, jo skaityti neverta - labai jau daug čia "mokslui ir logikai nepaaiškinamų" dalykų, nors tuo pačiu jie formuoja mūsų gyvenimus.

Dabar, kai Oregono biologai pranešė apie jų išrastą metodą beždžionių embrionams klonuoti ir kamieninėms ląstelėms išgauti, tikimybė, kad vieną dieną bus klonuotas žmogaus embrionas ir pasaulį išvys pirmasis jo klonas, didesnė nei bet kada. Tačiau tai nebūtinai atsitiks šioje Ramiojo vandenyno pusėje, pastebi dienraštis.

Nors didžiausią proveržį biotechnologijų srityje pavyko pasiekti JAV ir Europos tyrėjams, jiems judėti į priekį vis dar trukdo viena rimta kliūtis – Dievas. Tiksliau, tai, kaip jį supranta kai kurios Vakarų religijos. Pasak dienraščio, kol kritikai ir iš kairės, ir iš dešinės pusės laužo ietis debatuose dėl kamieninių ląstelių tyrimų ir genų inžinerijos etiškumo, kai kurie garsūs Vakarų mokslininkai, tokie kaip genetikai Nancy Jenkins ir Nealas Copelandas, persikelia dirbti į Aziją. Pavyzdžiui, pastarasis pernai metė darbą JAV Nacionaliniame vėžio institute ir išvyko į Singapūrą.

Azijos šalys tyrinėtojams siūlo naujas laboratorijas, mažiau suvaržymų ir skirtingą požiūrį į gyvybės įvairovę ir pomirtinį gyvenimą, pastebi dienraštis. Kai Pietų Korėjos mokslininkas Hwangas Woo Sukas paskelbė klonavimo būdu sukūręs žmogaus embriono kamienines ląsteles, jis neatsiprašinėjo pažeidęs religinius tabu. Genetikas pateisino klonavimą remdamasis savo išpažįstamo budistinio tikėjimo tiesomis apie gyvybės tobulėjimą per reinkarnaciją, rašo „The New York Times“.

Kai Hwango Woo Suko eksperimento rezultatai buvo pripažinti klastote, jo tyrimą parėmė didžiausio P. Korėjoje budistų vienuolyno vadovas Ji Kwanas. Jis pareiškė, kad embrionų tyrimai buvo vykdomi sutinkamai su budizmo principais ir pakvietė Korėjos mokslininkus nesivadovauti Vakarų etika.

Pasak knygos apie pasaulines kamieninių ląstelių tyrėjų lenktynes „Ląstelių ląstelė“ autorės Cynthia Fox, Azijos religijų išpažintojai mažiau nei Vakarų konfesijų atstovai nerimauja dėl to, kad biotechnologijos „žaidžia Dievą“. „Pavyzdžiui, terapeutinis klonavimas gerai atliepia budistų ir induistų požiūrį į reinkarnaciją“, - sakė ji.

Vakarų ir Rytų takoskyra šiuo požiūriu gerai įžvelgiama Prinstono universiteto molekulinės biologijos specialisto Lee M. Silverio sudarytuose pasaulio žemėlapiuose, teigia dienraštis. Knygoje „Iššaukianti gamta“ analizuojantis dvasingumo ir mokslo susidūrimus, L. M. Silveris žemėlapyje pažymėjo įvairių pasaulio šalių vykdomą „biotechnologijų politiką“ ir pabandė atskleisti, kas ir ko baiminasi šioje srityje.

Pasak „The New York Times“, daugumoje Pietryčių Azijos šalių pasipriešinimas kamieninių ląstelių gavimo iš klonuotų embrionų eksperimentams bei genetiškai pakeistiems maisto produktams yra santykinai silpnas. Kinijoje, Indijoje, Singapūre ir kitose šalyse galioja įstatymai, leidžiantys klonuoti embrionus medicininių tyrimų tikslais (kartais tai vadinama terapeutiniu klonavimu, kuris neturėtų būti painiojamas su reprodukciniu klonavimu, kuriuo siekiama „nukopijuoti“ konkretų žmogų). Genetiškai pakeisti augalai auginami Kinijoje, Indijoje ir kitose regiono šalyse.

Tuo tarpu Europoje genetiškai pakeisti augalai yra tabu, pastebi dienraštis. Klonuoti žmogaus embrionus tyrimų tikslais leidžiama tik D. Britanijoje ir keliose kitose šalyse. Tokie eksperimentai uždrausti keliolikoje kitų Europos valstybių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją.

Šiaurės ir Pietų Amerikoje genetiškai pakeisti augalai yra plačiai naudojami, tačiau embrionų klonavimas mokslo tikslais uždraustas daugumoje valstybių, tarp jų Brazilijoje, Kanadoje ir Meksikoje. Jungtinėse Valstijoje tokie tyrimai valstybės mastu nėra draudžiami, tačiau jie nėra finansuojami iš federalinio biudžeto, be to, kai kuriose valstijose tokie eksperimentai neleidžiami.

L. M. Silveris tokį skirtingą požiūrį aiškina skirstydamas tikinčiuosius į tris dideles kategorijas. Pirmoji – tradiciniai krikščionys, sudarantys daugumą Vakarų pusrutulio ir kai kurių Europos šalių gyventojų. Antrosios kategorijos atstovai, kuriuos mokslininkas vadina „naujaisiais krikščionimis“, yra susitelkę kitose Europos šalyse ir kai kuriuose Šiaurės Amerikos regionuose, ypač abiejų vandenynų pakrantėse. Trečioji kategorija – Rytų religijų sekėjai.

„Dauguma budistų ir hinduistų gyvenamose šalyse laikosi tradicijos, sutinkamai su kuria nėra jokio vienatinio Kūrėjo. Jų požiūriu gali nebūti jokių dievų ar, priešingai, jų gali būti daug, tačiau neegzistuoja joks pagrindinis Visatos kūrimo planas. Dvasios yra amžinos, o jų individualios savybės – karma – lemia, kas nutiks žmogaus dvasiai kitame jo gyvenime. Išskyrus kai kurias išimtis, besilaikantieji šio požiūrio iš esmės neprieštarauja nei embrionų tyrimams, kuriais siekiama palaikyti gyvybę, nei genetiškai modifikuotiems produktams“, - teigia mokslininkas.

Tuo tarpu judėjų ir krikščionių tradicijoje Dievas laikomas Kūrėju, įkvepiančiu sielą kiekvienam žmogui ir leidžiančiam žmonėms „viešpatauti“ sielų neturinčių gyvūnų ir augalų pasaulyje. Tradicinio krikščionio požiūriu embrionas yra sielą turinti žmogiška būtybė, todėl mokslininkai neturi teisės tyrimų tikslais naudoti klonavimą embrionams kurti ar juos naikinti, rašo „The New York Times“.

Tačiau šiuo atveju netaikomas draudimas naudoti klonavimą ar genų inžineriją „žemesniųjų“ gyvūnų ar augalų atžvilgiu. Todėl, pasak Silverio, dauguma tradicinių krikščionių nesipriešina gyvulių klonavimui ir genetiniam augalų keitimui. Savo ruožtu „naujieji krikščionys“ labiau nerimauja dėl faunos ir floros.

„Daug europiečių – kaip ir kairiųjų pažiūrų amerikiečiai – yra atmetę tradicinį krikščionių Dievą ir pakeitę jį pokrikščioniška Motinos Gamtos deive bei modifikuota krikščioniška eschatologija. Tai nėra nuosekli tikėjimo sistema, ji gali atitikti (arba ne ) „New Age“ skelbiamas idėjas. Tačiau dominuoja požiūris, kad žmonės neturi kišti pirštų prie natūralios gamtos raidos“, - teigia mokslininkas. Todėl „naujieji krikščionys“ priešinasi genetiškai pakeistiems augalams.

Kadangi „naujieji krikščionys“ nebūtinai sutinka su Biblijos požiūriu į vienatinį Dievą, turintį išskirtinę galimybę kurti sielas, jie mažiau nerimauja dėl „Dievą žaidžiančių“ mokslininkų, laboratorijose kuriančių embrionus. Pavyzdžiui, Kalifornijoje ir kai kuriose kitose vietose gyventojai balsuodami ne tik pritarė embrionų klonavimui mokslo tikslais, bet ir tokių tyrimų finansavimui, pastebi dienraštis.

Tačiau kartais pagarba natūraliajai gamtai būna susiejama ir su embrionais, taip sudarant netikėtus aljansus. Kai konservatyvieji intelektualai, tokie kaip Francis Fukuyama, pradėjo kampaniją siekdami įtikinti Kongresą uždrausti embrionų klonavimą, prie jų prisijungė kai kurie aplinkosaugos aktyvistai. Žaliųjų partijos lyderis Vokietijoje Vokeris Beckas kamininių ląstelių gavimo iš klonuotų embrionų tyrimus pavadino „paslėptu kanibalizmu“.

Žinoma, daugelis biotechnologijų kritikų nesivadovauja religinėmis dogmomis savo pozicijai paremti, teigia dienraštis. Juk JAV ir kitose valstybėse galioja pasaulietinės konstitucijos, šiose šalyse nesivadovaujama sektantiškomis pažiūromis. Todėl genetiškai pakeistų maisto produktų oponentai stengiasi atkreipti dėmesį į galimus modifikuotų augalų pavojus ekologinėms sistemoms ir žmonių sveikatai bei ragina mokslininkus analizuoti tokias galimas grėsmes. Tačiau išvados daromos labiau remiantis tikėjimu, nei moksliniais duomenimis, pastebi „The New York Times“. Tyrimas, patvirtinantis, kad genetiškai pakeistas maistas yra saugus, gali nuraminti tradicinius krikščionis Kanzase, tačiau jis neįtikins „Frankenšteino maistu“ besipiktinančių „naujųjų krikščionių“ Stokholme.

Vis dėlto nėra lengva ginti tariamai akivaizdžias tiesas apie žmogaus orumą ir jo prigimtį, nes didelei žmonijos daliai jos anaiptol nėra tokios akivaizdžios, rašo „The New York Times“. Konservatoriai Atstovų rūmuose parėmė įstatymo projektą, kuriuo draudžiama amerikiečiams vykti į užsienį, kad galėtų pasinaudoti klonavimo būdu gautų kamieninių ląstelių gydymu. Tačiau Senatas tokį draudimą atmetė.

Dar anaiptol neaišku, ar kamieninių ląstelių tyrimai kada nors suteiks galimybę pagydyti kol kas neišgydomomis ligomis (pavyzdžiui, Parkinsono) sergančius ligonius, tačiau jeigu taip atsitiktų, būtų sunku įsivaizduoti, kaip Kongresas ar koks nors įstatymas galėtų sustabdyti tokių vaistų siekiančius žmones, rašo „The New York Times“.

Dienraščio teigimu kūdikių klonavimo perspektyva yra kur kas tolimesnė, ypač dabar, kai tyrėjus optimistiškai nuteikė galimybė gauti kamieninių ląstelių nenaudojant embrionų. Kol kas mokslininkai visame pasaulyje dėl galimo pavojaus kūdikių sveikatai tvirtina net nenorintys svarstyti apie reprodukcinį klonavimą. Be to, viešosios nuomonės apklausos neatskleidė, kad kur nors pasaulyje tokia mintis susilauktų pritarimo.

Net jei žmonių klonavimas taptų saugus, ko gero jis niekad nepasižymėtų didele paklausa, nes dauguma žmonių pageidautų susilaukti vaikų „senovišku būdu“, pastebi dienraštis. Tačiau kai kurie žmonės galbūt desperatiškai siektų klonavimo – pavyzdžiui, tais atvejais, kai norėtų, kad kūdikis atstotų žuvusį žmogų, ar siektų savo kaulų čiulpais išgelbėti brolio ar sesers gyvybę. Ir jų niekas neatkalbės, kad ir kiek krikščionių ar „naujųjų krikščionių“ stengtųsi tai padaryti. O kad įveiktų šią ribą, jiems galbūt tereikės leistis rytų pusėn, rašo „The New York Times“.

Apie kamienines ląsteles ir jų panaudojimą medicinoje galite pasiskaityti šiame straipsnyje.

Komentarai (26)