Vienas bendraamžių reketuojamas biržietis moksleivis išdrįso viešai kalbėti apie problemas, kamuojančias mokyklas. Nors atrodo tai lokalinė problema, tačiau iš tikro toks reiškinys neabejotinai sutinkamas daugumoje mokyklų. Ir nors kiekvienos mokyklos administracija žada imtis efektyvių veiksmų tokių problemų sprendimams, visgi menkai tikėtina, jog šie reikalai išsispręs be visos valstybės pagalbos. Norėdami prisidėti prie šių problemų sprendimo būdų paieškos ir mes nusprendėme publikuoti tokios tematikos straipsnį.

Kalbėti bijo

„Tai, ką patyriau aš, manau, išgyvena ne vienas mano bendramokslis", - sako „Saulės" gimnazijos mokinys. Pažeminimą ir baimę kentęs septyniolikmetis nusprendė netylėti. Problemų paviešinimas, jo manymu, atkreiptų suaugusiųjų dėmesį į reketą, psichologinį smurtą mokykloje.

Apie tai kalbėti išdrįsta ne kiekviena smurtautojų auka, nes tokiu būdu rizikuojama likti nesuprastam ir vietoje pagalbos sulaukti keršto.

Atėmė pinigus

Šiemet gimnaziją pradėjęs lankyti jaunuolis jau svarsto galimybes keisti mokyklą. Prabėgo vos kelios savaitės, o gimnazistas galvoja, kaip jam patekti į vieną ar kitą kabinetą nesusiduriant su reketuojančiais bendraamžiais. „Šiandien nežinau, ar eisiu į anglų kalbos pamoką, nes ten dažnai sukiojasi jie", - praėjusią savaitę kalbėjo vaikinas. Kas tie „jie"? Nepažįstami jaunuoliai, kaskart pasirodantys gimnazijos pastate. Vienas jų - Jaunimo mokykloje mokęsis T. Gali būti, kad ir kiti - minėtos mokyklos mokiniai, kurių nei vardai, nei pavardės septyniolikmečiui nežinomos.

Iš pradžių šutvė prašė skolinti pinigų, vaišinti rūkalais, parodyti mobiliojo ryšio telefoną, kurį norėjo paimti, tačiau pro šalį ėjusi direktoriaus pavaduotoja tokioms užmačioms sutrukdė. Nuo to karto telefono į mokyklą gimnazistas nebesinešiojo. Prieš savaitę kompanija jį pasigavo einantį į mokyklą. Ištraukė pinigus ir pasiūlė mušti.

„Reketuotojai pasitinka jį, einantį net į miesto valgyklą", - aimanavo vaikino globėja. Pinigus moteris jam patarusi slėpti, tačiau supranta, kad tai - ne išeitis. Prigrasintas ar primuštas globotinis pinigus atiduotų pats.

„Mes savo vaikus auklėjame krikščioniškai", - teigė globėja, paklausta, ar pakankamai tvirtas vaikinas nebandęs gintis jėga.

Jos žodžius patvirtino pats jaunuolis. „Jeigu pakelčiau ranką, kažkas tikrai patektų į ligoninę", - sakė jis. Be to, užpuolikai po vieną nevaikšto. Parodžius fizinę jėgą, kitą kartą gali apstoti dar didesnis būrys, kerštaujantis už priluptus bendrus.

Ne vienintelė auka

„Mūsų šeima - daugiavaikė. Mums svarbus kiekvienas litas, kurį sunkiai uždirbame. Kodėl kažkas gali juos atiminėti vidury šviesios dienos?" - kalbėjo skriaudžiamo gimnazisto globėja. Moteris teigė, kad jai tenka kalbėtis su kitų mokinių tėvais, kurie taip pat išgyvena dėl smurtą patyrusių vaikų. Anot jų, tokie dalykai vykstantys ne vienerius metus. Vaikai suaugusiesiems nesiskundžia dėl įvairių priežasčių. Anot globėjos, mokiniai bijantys apie tai kalbėti, nes ir suaugusieji prieš siautėjančius chuliganus kartais atrodo bejėgiai.

„Saulės" gimnazija dalijasi tuo pačiu pastatu su dar dviem ugdymo įstaigomis - Jaunimo mokykla ir Kaštonų pagrindinės mokyklos pradinukais. Iki šių mokslo metų ten glaudėsi ir Vlado Jakubėno muzikos mokyklos Dailės skyrius. Šių mokyklų mokiniai vaikšto po tą pačią teritoriją, maitinasi toje pačioje valgykloje, todėl užtikrinti jų saugumą nelengva. Net ir pamokos metu gali atsiverti klasės durys, į ją įeiti vaikėzas ir įžūliai elgtis - spjaudytis, maivytis, laidyti įvairius žodelius. Mokytojai prisipažįsta, kad tokių išpuolių akivaizdoje kartais jie būna bejėgiai.

Neturi efektyvių priemonių

„Saulės" gimnazijos direktorius Dainius Korsakas sako, kad daugiausia problemų kyla dėl Jaunimo mokyklos mokinių. Ypač daug problemų buvę praėjusiais mokslo metais. Pro mokyklos langus „jaunimiečiai" net buvo pradėję mėtyti petardas.

„Imamės priemonių, kokių tik galime", - teigė direktorius. Anot jo, gimnazijoje ir stebėjimo kameros įrengtos, ir prie lauko durų budėtoja yra. Pernai nesutramdomi jaunuoliai buvo net fotografuojami. Dainius Korsakas sako nuolat ryšį palaikantis su Jaunimo mokyklos vadovais. Šiems dėl auklėtinių elgesio reikalingi skundai raštu, tačiau ne visuomet nukentėjusieji ryžtasi juos rašyti.

„Iš tiesų neturime efektyvių priemonių, galinčių sutramdyti suįžūlėjusius vaikus", - pripažįsta gimnazijos direktorius. Anot jo, kol mokyklos nebus atskirtos teritoriškai, mokinių saugumą vargu ar pavyks užtikrinti.

Žodis „reketas" suklusti neprivertė

Apie problemas „Saulės" direktorius kalbėjo būtuoju laiku. Šiemet jis sakė negirdėjęs apie smurtą patyrusius gimnazistus ar gimnazijos teritorijoje netinkamai besielgiančius „jaunimiečius".

Kodėl apie reketuojamą jaunuolį mokyklos direktorius pirmiausiai sužinojo iš „Šiaurės rytų", galima tik spėlioti.

Nukentėjęs vaikinas sakė apie tai užsiminęs klasės auklėtojai - kalbėjęs, kad dėl reketo jis bus priverstas keisti mokyklą. Auklėtoja jo minčiai keisti mokyklą pritarė net nepasidomėjusi, kas skriaudžia auklėtinį.

Mokytoja patvirtino, kad vaikinas jai minėjęs reketą. „Bet nepriėmiau to žodžio tikrąja prasme", - prisipažino pedagogė. Ji sakė vaikiną gerai pažįstanti ir matanti, kad jam, atėjusiam iš kitos mokyklos, gimnazijoje adaptuotis nėra lengva. „Gal gimnazijos reikalavimai aukštesni?" - svarstė mokytoja apie mokinio nepritapimo priežastis. Ji sakė apie tai kalbėjusi su vaikino globėja praėjusią savaitę. Auklėtojai atrodo, kad gimnazistas nori keisti mokyklą dėl kitų priežasčių, todėl jo kalbas apie reketą ji palaikiusi pretekstu.

Ar mokinio adaptacijai nebuvo kliūtis psichologinis teroras, pažeminimas, kurį jis patyrė? Panašu, kad toks klausimas iki praėjusio antradienio nebuvo iškilęs.

Išklausė pavaduotoja

Po pokalbio su vaiko auklėtoja praėjusią savaitę globėja bandė susisiekti su gimnazijos direktoriumi, tačiau šis buvo išvykęs. „Labai jautriai ir supratingai mane išklausė direktoriaus pavaduotoja Marija Jonėnaitė", - šios savaitės pradžioje džiaugėsi moteris. Vakar gimnazijos vadovai ketino situaciją aiškintis. Tačiau jau antradienį Jaunimo mokyklos pedagogai prakalbo apie gimnazijoje vaikščiojantį buvusį mokinį T. Tą patį, kurį reketuojamas jaunuolis atpažinęs.

Neramu dėl mergaičių saugumo

Jaunimo mokyklos direktorė Danutė Narbutienė „Šiaurės rytams" teigė, kad jaunuolis T. šiemet jos vadovaujamoje įstaigoje nebesimoko. Ji neslėpė, kad šio vaikino elgesys kėlęs nemažai problemų. Mokykloje mokosi ir daugiau sutrikusio elgesio mokinių, tačiau įžūliausių šiuo metu joje nebelikę. Buvęs mokinys T. mokyklų teritorijoje dabar kaskart pasirodo su nepažįstamų jaunuolių šutve.

Direktorės pavaduotoja Aldona Vaicinavičienė sakė nerimaujanti dėl mokinių saugumo, ypač dėl mergaičių. Minėtasis T. kviesdavęsis mokines į tualetą ir t. t. Anot jos, Jaunimo mokykla prie durų turi budėtoją vyrą, pro kurį pašaliniams į mokyklą patekti sunku. Tuo tarpu gimnazijos ir Kaštonų pradinių klasių įėjimus saugo moterys, kurios įžūlioms kompanijoms - ne kliūtis.

Siekia vaiko pasitikėjimo

Kaip mokykloms tvarkytis, kad jose vaikas jaustųsi saugus? Kai kurie mokinių tėvai mini Kaštonų pagrindinę mokyklą (Kaštonų g.), kuri panašias problemas sprendžianti gana sėkmingai.

Kaštonų mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius teigia, kad mokiniams kylančias bėdas itin profesionaliai sprendžia socialinė darbuotoja Vilma Simėnienė. Anot jo, svarbu vaiką įtikinti, kad jis nebijotų apie problemas šnekėti.

Į Kaštonų mokyklą pašaliniam asmeniui nepastebėtam prasmukti sunku. „Mūsų mokyklai yra lengviau - esame miesto pakrašty, todėl čia ir atvykėlių mažiau", - sako direktorius. Į kiekvieną signalą dėl mokinių saugumo stengiamasi reaguoti operatyviai - kviečiamos konfliktuojančios pusės, jų tėvai, auklėtojai. Anot jo, nesibijoma ir drastiškesnių priemonių. Mokinių tėvams yra pasakyta, kad mobiliųjų telefonų jų atžalos į mokyklą nesinešiotų, nes dėl jų dingimo ugdymo įstaiga atsakomybės neprisiimanti.

„Stengiamės mokykloje įtvirtinti nuostatą, kad kiekvienas mokinys - vertybė, kuriam turime užtikrinti saugumą", - teigė Vytautas Stanulevičius.

Biržų krašto laikraštis Šiaurės rytai
Rasa Penelienė

Komentarai (26)