Vienas garsiausių šiuolaikinio pasaulio fizikų, Nobelio premijos laureatas Steven Weinberg viešai sukritikavo JAV vykdomas ir planuojamas ateityje kosmoso misijas. Jo kritikos susilaukė tiek Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS), tiek ir NASA ateities planai skraidinti į kosmosą žmones. Mokslininko nuomone, visi šie dalykai kartu sudėjus neatneša jokios praktinės naudos tikrajam mokslui, tačiau reikalauja labai didelių investicijų ir laiko sąnaudų.

Dalyvaudamas darbiniame fizikų susitikime, skirtame tamsiosios energijos tyrimų rezultatams aptarti, mokslininkas išrėžė ilgą kalbą apie dabartinę JAV valstybės kosmoso tyrimų politiką. Didelė kritikos lavina atiteko Tarptautinei kosminei stočiai. Mokslininko nuomone, šis projektas yra visiškai nevykęs. Jo nuomone, stotis neįneša jokių žymesnių laimėjimų mokslo srityje, o galbūt net ir apskritai yra bevertė tikrajam mokslui. Negana to, visi kosmoso tyrimo planai su tiesioginiu kosmonautų dalyvavimu yra beprasmiai ir dar be viso ko labai brangūs.

Profesorius įsitikinęs, jog į kosminius tyrimus siųsti žmones yra visiškai beprasmiška, nes gyvybinių funkcijų palaikymui reikia skirti milžiniškus energijos resursus, kas praktiškai išvengiama į kosmosą leidžiant robotizuotus zondus. Be to, nuskridusį žmogų reikia sugebėti grąžinti atgal į Žemę. Pasigėrėjimą mokslu sukėlęs pirmasis kosmonauto išsilaipinimas Mėnulyje – senai praėjusios dienos ir nebeverta jų grąžinti. Dabar gi mokslininko nuomone, susižavėjimui sukelti užtenka vien sėkmingų marsaeigių Spirit ir Opportunity tyrimų. „ Manau, mūsų dabartiniai politikos lyderiai neįvertina šiuolaikinės visuomenės išprusimo lygio, manydami, jog jai nesvarbūs tikri mokslo pasiekimai“ – kalbėjo Weinbergas.

Naujus JAV ir NASA planus netolimoje ateityje vykdyti pilotuojamas misijas, praktiškai nenešančias jokios naudos tikrajam mokslui, profesorius vadina „vaikišku įpročiu“ be visa ko dar ir labai kenksmingu. Iš dalies dėl šių misijų buvo sumažintas finansavimas programai Beyond Einstein, skirtai bendrosios reliatyvumo teorijos tikrinimui ir praplėtimui. Iš penkių planuotų misijų pagal šią programą, pasiruošta tik vienai – jungtinai ekspedicijai juodosios energijos tyrimams (JDEM). Galbūt tokia stringanti tyrimų eiga ir paskatino profesoriaus kritiką NASA vykdomai politikai.

Toliau - trumpa Steveno Weinbergo biografija. Gimė 1933 metais Niujorko mieste. 1957 metais Prinstono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Nuo to laiko įnirtingai pasinėrė į fizikos mokslą. 1979 metais, sulaukęs 46 metų, kartu su dar dviem kolegomis gavo Nobelio premiją fizikos srityje. Aukščiausiu moksliniu įvertinimų pagerbti mokslininkų darbai, padedantys kurti bendrąją teoriją, aiškinančią silpnų ir elektromagnetinių jėgų sąveiką tarp elementariųjų dalelių.

Nors Weinbergas laikomas vienu iš pažangiausių dabartinių fizikų, jis nėra panašus į tipinį „pamišusį“ mokslininką. Jis nuo seno daug pastangų skiria mokslo populiarinimui ir deda visas pastangas jo progresui skatinti. Šia tema jis parašė nemažai straipsnių į įvairiausius leidinius, dalyvaudavo įvairiuose seminaruose. Siekdamas didesnio palaikymo eksperimentinei fizikai, jis nepabūgo skaityti pranešimo Kongresų rūmuose.

Pagal: Нобелевский лауреат заявил о бесполезности МКС

Komentarai (21)