Mes jau rašėme, jog Vilniaus universitetas šiais metais sudarytame pasaulio universitetų reitinge pateko tarp 500-600 vietas pasidalinusių universitetų. Dabar pateikiame platesnę informaciją ir garsių žmonių komentarus šia tema.

Informacija apie Vilniaus universiteto poziciją geriausių pasaulio universitetų 2008 m. reitinge lapkričio 4 d. buvo pristatyta specialioje spaudos konferencijoje. „Būti lyderiu vienoje valstybėje gerai ir malonu, bet įdomu sužinoti, kaip Vilniaus universitetas atrodo pasaulio universitetų kontekste. Buvo daug kalbų, kad visi Lietuvos universitetai blogi, kad nėra kokybės. Šiuose žodžiuose yra tiesos, bet, mano įsitikinimu, ne viskas taip blogai. Todėl mes ir esame labai patenkinti, kad Vilniaus universitetas tapo pirmuoju Lietuvos universitetu, kuris buvo įtrauktas į „Time Higher Education – QS“ pasaulio aukštųjų mokyklų reitingavimo sąrašą“, – pabrėžė VU rektorius akad. Benediktas Juodka.

Apie Vilniaus universiteto poziciją minėtame reitinge plačiau kalbėjo VU strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka. Pirmiausia jis pristatė patį „Time Higher Education – QS“ reitingą. „Šis reitingas yra vienas iš dviejų visuotinai pripažintų reitingų“, – pažymėjo prorektorius. Pasak jo, kita panašaus lygio sistema yra Šanchajaus reitingas, tačiau „Time Higher Education – QS“ reitingavimas labiau remiasi ne universitetų mokslo laimėjimais, o bando įvairiapusiškai įvertinti aukštųjų mokyklų veiklą. J. R. Lazutka pabrėžė, kad reitingo organizatoriai išskiria keturis pagrindinius kriterijus, kuriuos turi atitikti „pasaulinio lygio universitetas“ – kokybiškas mokslas, kokybiškos studijos, geros universiteto absolventų įsidarbinimo galimybės ir geras universiteto matomumas pasaulyje.

„Time Higher Education – QS“ reitingavimo schema sudaryta iš kelių rodiklių, kurie turi skirtingą reikšmę. „Didžiausią dalį – 40 proc. – reitingo sudaro akademinis ekspertų vertinimas, kai įvairių pasaulio šalių mokslo žmonės prašomi išsakyti savo nuomonę apie reitingavime dalyvaujančius universitetus. 10 proc. reitingo sudaro darbdavių vertinimas – dažniausiai apklausiami stambiausių pasaulyje transnacionalinių korporacijų personalo skyriaus vadovai. Norėčiau pridurti, kad jeigu universitetas negauna darbdavių ar ekspertų įvertinimo, jis į reitingą nepatenka. Taip pat vertinamas dėstytojų ir studentų santykis bei citavimo skaičius vienam darbuotojui – šių rodiklių svoris yra 20 proc. Paskutinius 10 proc. sudaro vadinamasis tarptautinis matomumas, t. y. kokį procentą nuolatos aukštojoje mokykloje dirbantys užsienio dėstytojai sudaro nuo bendrojo dėstytojų skaičiaus ir koks užsienio studentų skaičius, į kurį neįtraukiami studentai, atvažiavę pagal mainų programas – skaičiuojami tik tie, kurie įstojo būtent į tą universitetą ir jame mokosi“, – aiškino prorektorius.

Esame tarp geriausiųJ. R. Lazutka pažymėjo, kad šiandien pasaulyje yra daugiau negu 12 tūkst. universitetų. Per preliminarią atranką „Time Higher Education – QS“ reitingavimui buvo pasirinkta per 1000 aukštųjų mokyklų. „Spalio viduryje buvo paskelbtas sąrašas 600 geriausių universitetų, tarp kurių atsidūrė ir Vilniaus universitetas. Taigi galime teigti, kad esame tarp 5 proc. geriausių pasaulio universitetų“, – tvirtino J. R. Lazutka. Kartu prorektorius pabrėžė, kad reitingo vietos nuo 1 iki 400 nustatomos tiksliai, o toliau, motyvuojant galima didele paklaida, nuo 401 iki 500 ir nuo 501 iki 600 vietos universitetai vardijami abėcėlės tvarka. „Čia turbūt vienintelis atvejis, kai Vilniaus universitetui nepasisekė dėl pavadinimo, nes mes atsidūrėme sąrašo gale, nors iš principo su daugeliu universitetų dalijamės 501–600 vietą“, – sakė prorektorius.

Pirmosios 200 vietų yra pateiktos „Time Higher Education – QS“ oficialiame puslapyje.

Tarp VU reitingo kaimynų yra Portugalijos Porto universitetas, Italijos Milano ir Turino universitetai, Vengrijos Segedo universitetas ir t. t. Visos šios aukštosios mokyklos užima aukštas vietas savo nacionaliniuose universitetų reitinguose. Žiūrint geografiškai, Vilniaus universitetas yra 224–268 vietoje tarp geriausių Europos universitetų. J. R. Lazutka pažymėjo, kad iš Centrinės ir Rytų Europos regiono (neskaičiuojant buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje esančių aukštųjų mokyklų) į reitingą pateko nedaug universitetų. „Time Higher Education – QS“ reitinge galima aptikti 5 Rusijos aukštąsias mokyklas, 4 Čekijos ir Lenkijos universitetus, 2 Vengrijos universitetus. Po vieną aukštąją mokyklą, paminėtą šiame reitinge, turi Lietuva, Rumunija ir Slovėnija. Tarp šio regiono universitetų VU yra 12–18 vietoje.

Suprantama, kad bet koks konkuravimas pasauliniu lygiu nėra lengvas. „Svarbiausias mūsų uždavinys yra išsilaikyti reitinge, o tai nėra taip paprasta padaryti, ypač turint galvoje, kad aukštojo mokslo reformos tendencijos yra nepalankios reitingo rodikliams. Pavyzdžiui, finansavimo optimizavimas reiškia, kad didinamas studentų skaičius, tenkantis vienam dėstytojui, o tai automatiškai pablogins universiteto padėtį reitinge“, – pažymėjo J. R. Lazutka.

Prorektoriaus manymu, VU vieta pasauliniame reitinge nėra vien paties universiteto rūpestis. „Jeigu iš tiesų valstybė išsikelia sau tokį tikslą – kad jos universitetai būtų matomi, tai reikėtų bendrų pastangų su būsima vyriausybe judant ta linkme“, – pabrėžė J. R. Lazutka. Jis taip pat paminėjo, kad „Time Higher Education“ žurnalas sudaro ir nacionalinių aukštojo mokslo sistemų reitingus. „Jeigu dar vienas Lietuvos universitetas pakliūtų į tą reitingą ir jeigu mes truputį pakiltumėm laipteliais į ketvirtą ar nors penktą šimtuką, galima būtų įvertinti ir pačios valstybės aukštojo mokslo sistemos gyvybingumą“, – pažymėjo J. R. Lazutka.

Toliau ištrauka iš VU spaudos konferencijos.

Apie reitingus bei VU laimėjimą portalas DELFI pakalbino kai kuriuos garsius Lietuvos žmones. Toliua pateikiame jų komentarus ir nuomones.

„Geriau reitinge figūruoti, negu nebūti visai, tačiau užimta pozicija kukli“, - DELFI sakė kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. G. Steponavičius teigė matąs rezervų Lietuvos aukštųjų mokyklų kilimui pasauliniame reitinge. Tai jis sieja su aukštojo mokslo pertvarka, kurios nevykdymas, jo nuomone, šaliai jau daug kainavo.

G. Steponavičius aiškino, kad pasauliniuose reitinguose Lietuvos aukštosios mokyklos atsiduria ne pirmą kartą, jos yra patekusios ir į geriausiųjų 500-uką.

R.Šimašius: gerai, kad yra bent toks įvertinimas

„Įvertinimas neatrodo blogas, džiugu, kad yra bent toks įvertinimas, nors, žinoma, visą laiką galėtų būti ir geriau“, - teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius.

R. Šimašius sakė prisijungiantis prie VU pasidžiaugimo rezultatu, tačiau, anot jo, reikia rūpintis, kaip pritraukti gabiausius studentus Lietuvoje studijuoti bent bakalauro studijas. „Kitas dalykas – kaip užtikrinti geresnę mokslo kokybę bei teikti efektyvų išsilavinimą“, - kalbėjo ekspertas.

Pasak R. Šimašiaus, kad ir koks būtų reitingas, turime suvokti, jog ne tik Lietuvos, bet ir daugybės kitų šalių aukštojo mokslo sistema serga panašiomis ligomis. „Todėl orientuotis, tarkime, į vidurkinius, arba šiek tiek aukštesnius nei vidurkinius lygius galima, bet tai savaime nereiškia jokio didelio pasiekimo. Norint būti tikrai gera aukštąja mokykla, reikia kelti gerokai didesnes ambicijas ir žiūrėti, kaip jas įgyvendinti“, - aiškino pašnekovas.

R. Šimašius skeptiškai vertina galimą greitą tolesnį VU kilimą reitinge. „Manau, galima tai padaryti, bet tikrai greito kilimo sunku tikėtis“, - sakė jis.

„Reitingas lieka reitingu. Na, nesame pirmajame šimtuke, mūsų vieta maždaug atitinka lygį. Aišku, norėtųsi geriau, bet maždaug tą vaizdą atitinka“, - reitingavimo rezultatus vertino VU profesorius, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) specialistas Vytautas Daujotis.

Be to, pasak V. Daujočio, nereikia griežtai tikėti, kad reitinge nustatyta vieta tiksli – VU esą galėjo atsidurti ir šimtu vietų toliau.

V. Daujočio manymu, galimybė pasitempti reitinge ar joje atsidurti kitoms šalies aukštosioms mokykloms bus tada, jei Lietuva po įvairius universitetus išskaidytas pajėgas sutelks į kelias aukštąsias mokyklas. „Kol tai nebus padaryta – neįmanoma. Esame per daug išsibarstę“, - kalbėjo profesorius.

M.Adomėnas: pasiekimas per prastas

„Pozityvu tai, kad VU orientuojasi į pasaulinį, tarptautinį veiklos įvertinimą ir seka savo poziciją“, - teigia Demokratinės politikos instituto prezidentas, naujojo Seimo narys konservatorius-krikdemas Mantas Adomėnas.

„Kita vertus, vieta, kuri vertinama kaip didelis pasiekimas – tarp 500-600 vietos - iš tiesų nėra gera. Būti pirmajame antro penkišimtuko šimtuke iš tiesų nėra nei ambicingas, nei kažkoks žymus pasiekimas. Tai yra labai realus įvertinimas ir aš labiau norėčiau matyti, kaip VU galvoja patekti į pirmąjį, antrąjį šimtuką ir galvoja būdus, kaip savo situaciją radikaliai gerinti. Nereikėtų tenkintis situacija, kad VU iš viso atsirado horizonte“, - įsitikinęs M. Adomėnas.

M. Adomėno nuomone, VU džiūgavimas per ankstyvas, o jei VU vieta reitinge yra geriausias Lietuvos aukštųjų mokyklų pasiekimas, - tuomet jis per prastas.

Pašnekovo nuomone, svarbus žingsnis stiprinant aukštojo mokslo potencialą yra aukštųjų mokyklų stambėjimas. Tačiau, anot M.Adomėno, be aukštųjų mokyklų iniciatyvos, be suvokimo, kad kitaip jos bus pasmerktos likti netgi anapus tokių reitingų radaro, nesuvokus, kad tikrai reikia orientuotis į tarptautinį kontekstą ir bandyti jame kilti, minėtas optimizavimas neįvyks.

M. Adomėno teigimu, naujosios Vyriausybės programoje neabejotinai bus įrašyta nuostata ir finansinėmis, ir organizacinėmis priemonėmis skatinti universitetų jungimąsi, kooperavimąsi ir mokslinio potencialo telkimą bei stambėjimą. „Universitetai, kokie jie yra dabar, negali labai toli kur pakliūti. Kad išlaikytume reikšmingą, kokybišką dabartinį mokslo institucijų tinklą, mokslo potencialo per mažai“, - aiškino pašnekovas.

Komentarai (6)