Kompiuteris metė neįveikiamą matematinį iššūkį žmogaus protui

Daug paprasÄ

Reikia duoti spresti is pardziu labai paprastas uzduotis ir patikrinus kad teisingai leisti toliau spresti vis sudetingesnes ir jei nebus jokiu klaidu, manau didele tikimybe, kad programa nesuklydo.

Matai moksliniam straipnyje parašyti "didelė tikimybė, kad nesuklydo" nepakanka, turi įrodyti

O kas gali įrodyti, kad žmogus koks nors kitą rytą nepavirs į beždžionę? Juk Visata begalinė ir gali joje nutikti viskas, nenuspėjama.

Manau, mums gal nereikėtų spėlioti, kaip galėtų patikrinti, nes greičiausiai matematikai tokius būdus jau išbandė, kurios mes norime dabar pasakyti.

Man atrodo moksliniam straipsnyje kaip tik, turi įrodyti, kad programa suklydo, o ne prašyt "įrodyk man dabar kad programa nesuklydo"

Na, tai suteikit kompiuteriui matematikos profesoriaus laipsnį, ir nebus problemos...

Hm... O jeigu tą pačią užduoti duoti skirtingiems kompiuteriams, prie kurių dirbo skirtingi asmenys? Juk jeigu sprendimas bus toks pat, tai šansai, jog jis teisingas - didesni.

cia programa dirbo tai atsakymo skirtingo negausi nebent skirtingom programom duosi sprest.

Nesupratau. Jeigu nori patikrint ar sprendimas geras pagal bahuriux nurodytą būdą, turi parodyti, kokiu tikslumu tu parodai, kad tavo programa nesuklydo, o ne "didelė tikimbė", reikia tiksliai parodyti (naudojant tam tikrus statistinius metodus) kokia ta tikimybė, 50%, 80%, 99,9%..

As turiu raumeny 100% programa neturi klysti su paprastesnem uzduotim, kurias dar imanoma patikrinti, tada duoti vis sudetingesnius darbus. Jei isivels bent viena klaida perrasyti/pataisyti programa. Kazkur esu girdejes, kad bandoma kurti tokias programas kurios pacios sugeba pasirasyti sau koda ar sukurti kita programa, tada beveik nebutu sancu suzinoti ar nera klaidu sudetinguose sprendiniuose.

Bet tame ir esmė, kad galiausiai, tas įrodymas būna toks sudėtingas, kad jo patikrinti žmogui neįmanoma. Tuomet belieka tikėti, kad programa įrodė teisingai, bet iškyla klausimas ar tikrai pasitiki kažkuo ko pats nežinai/nesupranti? Tos programos, kurios bando kažką pačios daryti vadinamos dirbtiniu intelektu

O tas atsakymas ar bent turi kokios praktines naudos? Ar tai tik buvo eilinis algoritmas sukures 13GB slaptazodziu faila?

Štai ir prasideda didžioji informacinio amžiaus retorika.

Visos programos yra tiek teisingos kiek jas teisingai parašė programuotojas. Bei reikia atsižvelgti kokio tikslumo skaičiavimų reikėjo ir kokio tikslumo buvo kompiuteris. Nes kaip mačiau dokumentinį filmą apie JAV pirmą priešraketinę gynybą. Tai ten buvo atliekami laiko skaičiavimai. Bet kompiuteris nesugebėjo tiksliai skaičiuoti. Todėl kuo ilgiau veikė, tuo didesnės laiko paklaidos buvo. Kaip pav. trupmena 1/3. Normaliai kompiuteryje trupmenų nėra, ten yra tik nesveiki skaičiai 0.33333... Bet kompiuteris skaičiuoja tam tikru tikslumu po kablelio. Todėl jei sudėsi daug tokių skaičių, gausi visiškai kitokį rezultatą nei gautum sudėjęs trupmenas. O tokios klaidos gali būti tiek nežymios, kad jas pastebėti labai sunku. Nes jos ne visur pasireiškia.

čia jau chaoso teorija pasireiškia http://lt.wikipedia.org/wiki/Chaoso_teorija