Liudvikas Jakimavičius. Neįvykusi valstybė?..

Jo straipsnis trumparegiškas Ant visu varo, bet pats realaus sprendimo nepateikia. Čia tikrai ne sprendimas, nes ir buvo sukviesti visi inteligentai ir šviesiausio proto žmonės. Dėl to jie išgraibstė viską ką galėjo ir į Havajus išvarė Visos problemos prasideda nuo žmogiškumo (godumo, pavydo ir tingėjimo). Kuo daugiau žmonėms duosi, tuo jie daugiau norės. Kol galiausiai prieisi liepto galą. Demokratija - tai idealistinė praktiškai ne įgyvendinama tvarka. Nes visados atsiras žmonių kurie norės gyventi kitaip nei gyvena dauguma, o dauguma nenori kad kažkas gyventu kitaip nei gyvena ji. Dėl to atsiranda konfliktai ir subyra valstybės.

Kazkoks filosofinis straipsnis. Na o tai koki sprendima siulo autorius? Turiu galvoj kokia santvarka yra pati teisingiausia, nekenkianti zmonems ir aplinkai?

Kažkodėl tavo paminėti tie 3dalykai nelabai rišasi prie žmogiškumo. Tavo paminėti godumas,pavydas ir tingėjimas išsivystė su visuome, mano nuomone. Ištikro mes norim tiek kiek mums tik reikia, pvz pats asmeniškai tikrai neturiu godumo, pavydo ir tingėjimo, ir pagalvok ar pats turi? Žinoma tikriausia dėl paskutinio pasaulyje obuolio nužudyčiau tave, bet tai tik išlikimas, o ne godumas. Manau godumas,pavydas,tingejimas pasireiškia tada kai žmogus jaučiasi/yra apgaudinėjamas ar pan.

Tai žodis žmogiškumas nesiriša prie jam suteikiamos reikšmės. Nes žodis žmogiškumas kilęs nuo žodžio žmogus. Tad šiam žodžiui turėtu būti priskiriamos visos žmogiškos savybės. Tarp jų godumas, pavydas ir tingėjimas. Nes dabar tai gaunasi klaidinanti reklama, nes išrinktos tik teigiamos savybės. Nesakau, kad tu toks esi ir man visai nerupi koks tu esi. Bet žinau kokia yra dauguma. Dauguma pavydi tiems kurie dirba ir uždirba (sakydamas dirba turiu omenyje galvoja kaip užsidirbti ir tai daro, o ne 8 valanda į darbą, 17 namo). Teko ne viena sutikti kurie pavydi ką kitas užsidirbo. Tai tik ir žiūri kaip iš jo be didelių pastangų tai galėtu atimti. Kaip pav. progresiniai mokesčiai. Ir kai kurie net negali įsivaizduoti, kad galima tiek užsidirbti. Jie iš kart sako, kad jis pavogė ar kitaip nelegaliai užsidirbo. Bet patys tingi pradėti dirbti. Godumas tai pas mane darbe gerai jaučiasi. Kai verslininkas ateina kokiame rajone pradėti verslą ir apie tai sužino vietos gyventojai jiems iš kart atsiranda įvairiu problemų susijusiu su jo veikla, bet kai patepi visas problemas visi sveiki ir laimingi būna. Kai kurie sako kad reikia visuomene paremti, o kai verslininkas pasako gerai sutvarkysiu mokyklą. Jie iškart mums tai netinka, mums reikia grynaisiais į mūsų kišenes. Žemės kainos per naktį tokiose rajonuose šokteli mažiausiai 20 kartu. Kai tokia visuomenė tai tokia ir valstybė.

Man kaip tik straipsnis patiko, tik ta vieta ties emigrantais nelabai, nes čia jau ne bankai ir vartojimas kaltas, o tiesiog sunkios sąlygos gimtinėje. Užsiminta ir apie valstybę ir apie žmones (Islandijos pavyzdys). Sprendimo būdai pateikti, reikia sukviesti inteligentiškus protus, jeigu tai nebuvo padaryta pradžioje, tai nereiškia kad to negalima daryti dabar.

Straipsnis kaip straipsnis. Jame nemaža tiesos. Valstybė tikrai nenusisekusi. Bet gal kažkas tokio yra lietuvių genuose, kad mes visą laiką tik prarandame? Žiūrėkime į priešistorinius laikus. Lietuviški (baltiški) vietovardžiai aptinkami didžiulėje Europos dalyje. Vakaruose nuo Oderio - Vyslos ir rytuose palei Maskvą. Daugybė upėvardžių. Pietuose iki Varšuvos. Ir per tuos tūkstantmečius visą laiką tas plotas mažėjo. Arba baltai traukėsi, arba asimiliavosi su atėjūnais. Štai rusų mokslininko Toporovo duomenimis apie baltus žinoma jau 3500 metų, o apie rusus tik 1800 metų. Rusų kalba pasirodo netikėtai kaip baltų atskilusi tarmė. Ir ką turime dabar? Traukiamės toliau iš Vilniaus krašto? Ar čia vadų (valdžios) negabumas, ar lietuviškas nuolankumas?

Nėra nieko amžino. Nebent tik keitimasis. Viskas šiame pasaulyje keitėsi, keičiasi ir keisis. Kažkas naujo atsiranda, o sena išnyksta. Šiuo metu pasaulis juda prie susimaišymo. O paskui vėl išsidalins. Mano akyse toks dalykas kaip tauta ir pilietybė jau atgyveno arba baigia atgyventi. Aš savęs nelaikau Lietuvių, o laikau žmogumi.

Jau pora tūkstantmečių kaip kai kurie žmones pastebi(Sokratas pasakė:" nei atėnietis, nei graikas, tik pasaulio (pilietis)"), kad tauta ir pilietybė baigia atgyventi, bet kažkodėl dar neatgyveno, nors, kas žino, dabar viskas sparčiau vyksta.

Visų pirma nesisavink kas ne mūsų, baltai ne vien lietuviai (iš vis ir pats žodis tik vienos genties pavadinimas), tad net jei ir panašūs pavadinimai aptinkami toli, nereiškia jog jie kažką reiškia. Kas dėl asimiliacijos, kaip tik visa istorija rodo jog jos nebuvo. Jau LDK laikais, kuo toliau į rytus ėjo žemės, tuo mažiau ten buvo ne slavų. Tas pats ir į vakarus žiūrint. Net kas buvo pagrindas neaišku, nes apie to laikmečio tautybes nieko nerasi, nes viską lėmė tikyba... Beje, dėl Vilniaus krašto. Ironiška, kad kada mes sumanėme uzurpuoti ir paskelbti sostinę Vilnių, joje oficialiai tebuvo iki kelių procentų lietuviais nurodančių asmenų. Tad nenuostabu jog ir nepavyko jo apginti savo laiku, reikėjo laukti palankios progos ir kitų malonės. Tas pats su Klaipėda, kurioje buvo lietuvių, bet nei teritoriškai nei politiškai niekados nesisiejo.

Besaikis vartojimas tikrai niekam dar naudos nedavė.

"Visų pirma nesisavink kas ne mūsų, baltai ne vien lietuviai (iš vis ir pats žodis tik vienos genties pavadinimas), " Pirmiausia reiktų bent kiek būti susipažinus su tuo, ką teigiate. Baltai nėra genties pavadinimas. Baltų vardas yra palyginti nesenas – pačios baltų gentys savęs taip nevadino. Taip jų nevadino ir jų kaimynai. Baltų terminas yra dirbtinis. Jo pavadinimas siejamas su lyginamosios kalbotyros iškilimu. Iki tol buvo vartojami lietuvių ar latvių kalbų terminai. Tokie terminai buvo nepatogūs, nes vienos iš kalbų pavadinimas buvo priskiriamas visai kalbų grupei, kuriai priklausė ta kalba. Pirmasis šį klausimą iškėlė vokiečių kalbininkas G. H. F. Neselmanas. 1845m. knygoje „Senoji prūsų kalba“ („Die Sprache der alten Preußen“) jis pasiūlė baltų terminą. Šiam pasiūlymui pritarė danų kalbininkas K. V. Smitas.Vėliau baltų terminą ėmė vartoti ir kiti kalbininkai. Beje, ši tautų bei kalbų grupė kai kurių tyrinėtojų buvo vadinama aisčių vardu. Pirmasis ją taip pavadino K. Coisas (Zeuss) 1837m. Šis pavadinimas ypač populiarus buvo Lietuvoje – tik jį tevartojo K. Jaunius, daugiausia jį vartojo K. Būga ir kt.

O gal nereikia skiest šitų antivalstybiškų paistalų neatsižvelgiant nei kas, nei kada buvo, ištraukiant iš istorinio konteksto? Siūlyčiau pasidomėt archyvais geriau.

Tai pačiam visu pirma reiktu pagalvot kodėl staiga Vilniaus kraštas nei iš šio, nei iš to pasidarė ne lietuviškas, jei ten nuo amžių lietuviai gyveno. Kodėl išimamas iš konteksto tik lenkijos okupacijos laikotarpis, kai miestas buvo paverstas provincijos dalimi. Taip pat siūlyčiau prisiminti, kad ir ankstesnius laikus, kada buvo daromi dar cariniai surašymai, bei dar ankstesnius kada miestas kronikose apibūdinamas ne kaip koks kitoks, o būtent kaip lietuviškas. Čia nepakenktu prisimint, kad ir Vilniaus gaisrų aprašymus, pirklių atsiliepimus, taip pat ir keliautojų užrašytus pasakojimus. Net ir čia, "technologijose" tokių straipsnių esama ir maniau, kad tikrai juos skaitei. Be to, kur aš rašiau, kad esi neišmanėlis? Taigi siūlyčiau nepradėti betikslių plepalų apie nieką. Tuo labiau, kad daugelyje mano pastebėtų, paties rašytų komentarų galima matyti jog esi protingas ir išsilavinęs, tik kai kiek užsispyręs žmogus .

Pala, o tu žinai, kad net ATR laikais, lietuvis negalėjo tiesiogiai pirkti savo vardu Lenkijoje turto, o lenkas Lietuvoje? Ar pasižiūrėjai su kokiomis pavardėmis buvo mūsų bajorai? Kodėl Radvilų palikuonis kalba lenkiškai? http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/li ... s-56-54775

Užsivedei . Apie bajorus ir jų pavardes, bei kalbėjimą tai jau man nepasakok, aš pats iš jų, taigi kaip sakoma savo kailiu žinau kas ir kaip . Ypač apie tai koks buvo požiūris į lietuvius, kalbą, bei ta kalbėjimą ta kalba. Bei ypač, apie polonizaciją. O pats, geriau dar kartą pasiskaityk ką čia įkėlei . Ypač tas vietas kur kalbama apie polonizaciją, bei jos poveikį vėlesniems (po unijos) laikams, bei kaip tai atsiliepė visai tautai. Tuo labiau, kad kalba eina ne vien apie skaičiukus. Viliuosi tada, įvertinęs šios dienos realijas suprasi kodėl pasakymą jog lietuviai "okupavo" Vilnių, tikrai galima laikyti antivalstybiniu.

Pala, kaip tu įsivaizduoji situacijos išsiaiškinimą, praleisdamas visą krūvą faktų kaip neesminius? Iš vis, tavo visam atsakymui galiu dėti tik didelį didelį Kokiomis šių dienų realijomis? Šių dienų patirtimi, sakykime taip, Vilniaus ir Klaipėdos klausimai buvo išspręsti aneksijos būdu. Būdu kuris ilgą laiką buvo populiarus. Dabar norėdamas priimti tokius sprendimus turėtumei klausti vietinių, ko jie norėtu. Taip, aš džiaugiuosi jog mums priklauso Vilnius ir pan, bet aš realistas, o ne romantistas ir žinau jog mes ėmėme, o ne sąžiningai atgavome kas mums priklauso (jei kils noras prieštarauti, iš karto prašau pateikti atsakymus, kodėl nereiškiame pretenzijų į pusę db Baltarusijos teritoriją, kuri dar Mindaugo, Gedimino laikais buvo priskiriama LDK, ir iki pat 1792 m. įvykusio III padalijimo priklausė LDK. Galų gale iki pat 1917 m. jos dar įėjo į Vilniaus gubernijos sudėtį). Taip, dabar apie pusę ar daugiau Vilniaus lietuviškai šnekantys, iš Lietuvos kilę žmonės, bet tik maža dalis jų yra kilę iš Vilniaus bei gyvenantys čia bent kokias 4 kartas. Šito fakto nereiktu ignoruoti. Ir į istoriją ne per rožinius akinius žiūrėti, nes dabar Tirelis sakyčiau įsivaizduoji jog Vilnius tik ir laukė kol jį prijungs prie Lietuvos, tačiau Vilnius ne gyvas padaras, Vilniuje gyvena žmonės ir tik per įvykius žvelgdamas gali suprasti kodėl atsirado tokia ar anokia žmonių grupė, kodėl buvo toks požiūris, o ne kitoks.

Aš ne istorikas, nelabai išmanau šitų dalykų ir nepretenduoju į diskusiją, tiesiog pastebėjimas. Man Arns pasisakymai šia tema labai panašūs į rusų forumuose dažnai pateikiamus argumentus, kad LDK ir Lietuva neturi visiškai nieko bendro, išskyrus nedidelę pavadinimo dalį, o dabartinė Lietuva bei Kaliningrado sritis visada priklausė Rusijos imperijai. Na, ir ten toliau apie okupacijos nebuvimą ir panašius dalykus daug galima sužinot...

Apie ką aš ir kalbu. Arns nekreipia visiškai jokio dėmesio į to meto politines realijas, tautų bandymus įsitvirtint užimame plote ir kitus labai svarbius faktorius kurie vienaip ar kitaip lemia politinius sprendimus, kurie jau savo ruožtu kaitalioja Arns taip mėgiamus skaičiukus priklausomai nuo požiūrio taško bei ieškomos informacijos. Tuo labiau, kad pateiktose aukščiau nuorodose didžioji dalis teksto būtent apie tai ir kalba. Be to, kaip galėjome aneksuoti Vilnių jei mūsų valstybė, tokia forma kokią ją turime šiandien, susikūrė (o vėliau ir atsikūrė) tame pačiame Vilniuje. Tai lenkiškos jėgos Vilnių vėliau iš jau susikūrusios valstybės perėmė. Jų siekis gana suprantamas, griuvus carinei imperijai norėjosi atstatyt tai kas buvo iki okupacijos, tuo labiau, kad paskutinieji abiejų tautų respublikos valdovai rezidavo būtent Vilniuje. Ir savaime suprantama, kad jiems susikūrusi greta respublika labiau panašėjo į neaiškų ir visai nereikalingą darinį. Prarastas teritorijas taip sakant. O mūsų kokia situacija? Ar ne Vilnius mūsų sostinė nuo amžių, ar ne mūsų valdovai ten rezidavo nuo pat jo įsteigimo? Ten susikūrė ir vėliau atsikūrė mūsų valstybė. Ir turint minty paskutinius lietuvių - lenkų karinio konflikto epizodus, sakyčiau Vilnius tikrai būtu buvęs atsiimtas, jei ne Europos kišimasis. Kišimasis vėlgi dėl savaime suprantamų priežaščių. Juk Lenkija buvo (ir gana efektyvus) skydas nuo komunizmo plėtimosi. Taigi dar kartą pasikartosiu. Aneksijos nebuvo. Buvo net ne atsiėmimas, o papraščiausias teritorijos perdavimas. Juk tarybinė valdžia perėmusi savo žinion didelę Lenkijos teritoriją darė ten ką norėjo, tuo labiau, tai pačiai tarybinei valdžiai Lietuva buvo reikalinga, o Vilniaus perdavimas buvo tarsi saldainis prieš vožtelint geležiniu kumščiu aksomo pirštine.. P.S. Arns, prašau neiškraipyti mano slapyvardžio. Tai.. Mažu mažiausia nemandagu, tuo labiau iš išsilavinusio žmogaus pozicijų. Ir tuo labiau šioje vietoje.

Tai va, jei neišmanai, kaip gali sakyti kas teisus? Pagal girdėtos propagandos kiekį? Čia lygiai tas pats kaip klausti, kuri geresnė dantų pasta, Colgate ar Blen-d-med? Tu ne odontologas, tu ne chemikas, ir tavo nuomonė subjektyvi, niekuo nepagrįsta. Tas pats su istorija, tau pasakymas "rusai"asocijuojasi su neteisybe? Reikia kibti prie faktų, o ne prie niekų. Nežinau ką skaitei, kur skaitei, bet turėtumei žinoti jog nemaža dalis net Lietuvos istorikų kelia klausimą ar Lietuva - LDK tęsinys. Jų argumentacija grindžiama: 1) Dabartinę Lietuvą suformavo ne tas pats valdantysis sluoksnis, t.y visą mūsų inteligentija kilo valstiečių, o didžioji dalis dar LDK laikus siekiančių bajorų pasitraukė ar palaikė Lenkiją 2) Lietuva neperėmė praktiškai nieko iš LDK paveldo, nei įstatymų ar valdymo formos. Paprasčiau tariant, Lietuvos respublika atsirado nuo 0. Čia to galima rasti ir daugiau. Kalbant apie pvz nesąmonę su Kaliningradu, atsakymas paprastas, ir mes turime "Sarmatus", turime "Žemaičių piliečius" ir pan, kurie užsiima paramokslu ir bando perrašyti istoriją remdamiesi pvz vietovardžių, vandens telkinių pavadinimais.