Didesnę dalį besivystančių pasaulio šalių gyventojų kamuoja ne alkis, o antsvoris. Kaip neturtingosioms šalims kovoti su nutukimu?

Barry M. Popkin

Per pastaruosius 20 metų trečiojo pasaulio šalyse įvyko ryškių pokyčių, kurie pakeitė šimtų milijonų jų gyventojų mitybą ir sveikatos būklę. Daugelyje besivystančių šalių nutukimas kelia didesnę grėsmę sveikatai nei alkis. Meksikoje, Egipte, Pietų Afrikos Respublikoje daugiau nei pusė suaugusiųjų turi antsvorio (kūno masės indeksas, KMI > 25) arba yra nutukę (KMI > 30). Beveik visoje Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje bent vienas iš keturių suaugusiųjų turi antsvorio. Likusioje Afrikos dalyje ir Pietų Azijoje didelės problemos tebėra maisto trūkumas ir badas. Vis dėlto su nutukimo problema susiduriama netgi labai skurdžiose šalyse, tokiose kaip Nigerija ar Uganda. Visame pasaulyje yra daugiau nei 1,3 mlrd. žmonių, kurie turi antsvorio problemų, ir 800 mln. gyventojų sveria mažiau nei turėtų. Pažymėtina, kad nutukusiųjų sparčiai daugėja.

Daugelyje besivystančių šalių santykinė nutukusiųjų dalis darosi panaši į JAV ir kitų išsivysčiusių šalių. Dar daugiau, poslinkis nuo nepakankamos mitybos iki antsvorio problemų, vadinamasis mitybos lūžis, įvyko vienoje kartoje. Vėl apsilankęs Indijos, Meksikos ir Filipinų kaimuose po 15 metų pamačiau milžiniškus pokyčius: vaikai godžiai geria limonadą (vaisvandenius, gaiviuosius gėrimus) ir žiūri televizorių, o suaugusieji važinėja mopedais, užuot ėję apsipirkti į prekybos centrus pėsčiomis. Greta gyvenimo būdo pokyčių besivystančių šalių žmonės taip pat vartoja daugiau saldiklių, augalinių aliejų ir gyvulinio maisto (mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų). Toks maisto ir gyvenimo būdo derinys nutiesė kelią masinėms sveikatingumo problemoms. Nutukimas atvedė prie gerokai išaugusio sergamumo diabetu, kraujotakos sistemos ir kitomis ligomis.

Daugiau skaitykite sausio numeryje

Komentarai (0)