Prestižinių Vokietijos Makso Planko (Max Planck) institutų įkvėpta Nikoleliso nepriklausomų mokslo tyrimų centrų tinklo koncepcija Brazilijai labai neįprasta. Tai ir socialinis eksperimentas, kuriuo siekiama kitaip paskirstyti mokslo teikiamą intelektualinę ir ekonominę naudą. Pasaulinis bendradarbiavimas, finansavimas iš daugelio šaltinių ir laiku priimti politiniai sprendimai leido projektui sparčiai judėti į priekį. Brazilijos prezidentas patvirtino, kad mokslas ir technologijos turėtų būti kur kas sparčiau plėtojamos, ir neseniai paskelbė, kad per artimiausius trejus metus mokslo tyrimų biudžetas bus padidintas 23 mlrd. dolerių.

Mažame tamsiame Diuko universiteto kambarėlyje Migelis Nikolelisas stebi, kaip pora studentų tikrina informaciją, pasirodančią kompiuterių ekranuose. Šviesūs, kartais smailėjantys brūkšniai atspindi bengališkosios makakos, vardu Klementina, smegenų veiklą. Ji gretimame kambaryje ramiu žingsniu eina bėgimo takeliu. Iš garsiakalbio ant galinės sienos sklinda tolygus pykšėjimas – sustiprintas vieno iš jos neuronų skleidžiamas garsas. „Tai pati gražiausia muzika, kokią tik galima išgirsti iš smegenų“, – su šypsena pareiškia Nikolelisas.

Šia peržiūra ruošiamasi kitam svarbiam darbo, kurį pavyko nuveikti siekiant sukurti mintimis valdomus žmogaus protezus, pristatymui. Pirmą kartą tokie tyrimai Nikolelisui ir jo komandai į viso pasaulio laikraščių antraštes padėjo patekti 2003 m. Tada jiems pavyko įrodyti, kad galima klausytis beždžionės, valdančios kompiuterinio žaidimo valdymo svirtį, smegenų signalų ir paversti šiuos signalus nurodymais mechaninei rankai atlikti tuos pačius judesius. Dabar ketinama priversti roboto kojas vaikščioti, klausant greta einančios beždžionės Klementinos smegenų žievės nurodymų. Šį kartą mokslininkai nori perduoti ir jutiminę informaciją iš roboto pėdų tiesiai į beždžionės smegenis, kad ji galėtų „jausti“ mechaninių kojų žingsnius taip, tarsi žengtų pati. Ir tai dar ne viskas. Beždžionė bus Diuke, Šiaurės Karolinoje, o roboto kojos – kitoje pasaulio pusėje: Kioto tarptautiniame telekomunikacijų tyrimų institute Japonijoje.

Nikolelisas pripažįsta, kad eksperimentas sudėtingas ir gali kilti nemažai kliūčių, tačiau signalai, perduodami palydoviniu ryšiu į Kiotą ir atgal, nebeatsilieka. Vienas iš kambaryje esančių jaunuolių, Janas Peikonas (Ian Peikon), rado būdą sumažinti signalo vėlavimą iki nereikšmingų 120 milisekundžių. „O jis dar nė nebaigęs bakalauro studijų“, – priduria Nikolelisas, džiaugdamasis galimybe parodyti jam labai svarbų dalyką: norint įdėti svarų indėlį į mokslą, visai nebūtina turėti daktaro laipsnį. Ir tai tik maža dalis daug didesnės asmeninės filosofijos, kuri šį 46 metų amžiaus nervų sistemos tyrėją jau penkerius metus skatina siekti visiškai kitokio tikslo, galbūt ne mažiau svarbaus, negu persiųsti jutimus tiesiai į žmogaus smegenis.

Nikolelisas įsitikinęs, kad mokslas yra raktas, galintis padėti atskleisti savo tikruosius sugebėjimus tiems, kurie lieka už nelanksčių įprastų akademinių hierarchijų ir už tradicinių mokslo bastionų – Europos ir Šiaurės Amerikos – ribų. Jo kitas projektas yra pastangos pakeisti sistemą, pagal kurią jo gimtojoje Brazilijoje vykdomi mokslo tyrimai. Tyrėjo įsitikinimu, mokslas gali daryti įtaką šalyje vykstančioms ekonominėms ir socialinėms permainoms.

Reikšmingiausia Nikoleliso vizijoje – „mokslo miestų“, vargingiausiuose Brazilijos regionuose grandinė; kiekvieno jų svarbiausia dalis būtų pasaulinio lygio tyrimų institutas, visi jie specializuotųsi vis kitoje mokslo ar technologijų srityje. Aplinkinės bendruomenės būtų įtrauktos į socialinių programų ir švietimo tinklą, patobulėtų vietinė infrastruktūra ir apskritai pagerėtų gyvenimo kokybė. Be to, tokios žinių oazės paskatintų kurti komercines, Silicio slėnio principu pagrįstas mokslo įmones ir tai suteiktų pagreitį viso regiono plėtrai.

Nikolelisas pratęs prie to, kad netgi jo kolegos į šiuos milžiniškus planus iš pradžių žiūri nepatikliai. „Dar prieš keletą mėnesių Brazilijos mokslininkai abejojo manimi labiau negu bet kas kitas“, – teigia jis. Dabar daug ir savo šalies, ir užsienio stebėtojų pripažįsta, kad Nikoleliso pasiekimai per trumpą laikotarpį įtikina, jog visa tai gali duoti rezultatų.

Daugiau skaitykite rugpjūčio numeryje

Komentarai (0)