Prieš 50 metų Hju Everetas sukūrė daugelio pasaulių kvantinės mechanikos interpretaciją, pagal kurią kvantiniai reiškiniai lemia begalinį visatos šakojimąsi. Tai įmantri hipotezė; ją Everetas išvedė iš fundamentalių kvantinę mechaniką aprašančios matematikos dėsnių. Vis dėlto daugelis to meto fizikų atmetė Evereto idėją ir jis, norėdamas įgyti daktaro laipsnį, turėjo gerokai sutrumpinti savo disertaciją. Nusivylęs išradėjas metė fiziką, ėmė dirbti pramonės ir karinės matematikos bei duomenų apdorojimo srityse. Jo darbai galėjo turėti nemažą įtaką ir tam, kad Šaltojo karo metu nebuvo panaudoti branduoliniai ginklai.

Hju Everetas III buvo talentingas matematikas, prieštaringai vertinamas kvantinės mechanikos teoretikas ir žmogus, galintis prieiti prie didžiausių valstybės paslapčių. Jis iš naujo apibrėžė tikrovės sąvoką fizikoje ir padėjo pakeisti pasaulio likimą, kai Pasaulyje ėmė šmėkščioti šiurpus branduolinio karo šešėlis. Nors mokslinės fantastikos mėgėjų širdyse Everetas išliko neprilygstamas herojus – žmogus, sukūręs kvantinę lygiagrečiųjų visatų teoriją, − jo vaikai prisimena nepaprastai uždarą tėvą: „interjero detalę, tūnančią prie valgomojo stalo“ su cigarete rankoje. Everetui taip pat galima priklijuoti nepataisomo alkoholiko ir užkietėjusio rūkaliaus, kuris per anksti atsisveikino su mūsų pasauliu, etiketę.

Bent jau taip jo gyvenimo istorija susiklostė mūsų Visatoje. Jeigu daugelio pasaulių teorija, kurią Everetas sukūrė 6 dešimtmečio viduryje būdamas Prinstono universiteto sutudentas, yra teisinga, tuomet jo gyvenimas lygiagrečiose visatose pasuko visai kitais keliais.

Novatoriškas Evereto požiūris leido pralaužti ledus, kausčiusius kvantinės mechanikos interpretacijos problemą. Nors daugelio pasaulių idėja nėra visuotinai pripažinta ir dabar, jo teorijos kūrimo metodai leido numatyti kvantinę dekoherenciją – šiuolaikinį tikimybinės kvantinės mechanikos prigimties paaiškinimą. Kitaip tariant, Everetas pasiūlė interpretaciją, leidžiančią suprasti, kodėl tikimybinis kvantinės mechanikos aprašymas mūsų patyrimų pasaulyje įgauna konkrečią formą.

Evereto idėjos paliko ryškią žymę fizikoje ir filosofijoje, tačiau apie jų atradimą ir tolesnius mokslininko likimo vingius žinoma visai nedaug. Rusų istoriko Eugenijaus Šikovtsevo (Eugene Shikhovtsev), mano ir kitų archyvinis tyrimas bei interviu su Evereto moksliniais bendradarbiais, draugais ir sūnumi padėjo atskleisti istoriją, kurios pagrindinis veikėjas – šviesaus proto žmogus, per anksti palaužtas vidinių demonų.

Daugiau skaitykite rugsėjo numeryje

Komentarai (3)