Plastiko medžiagos yra patogios tuo, jog pakankamai nesudėtinga joms suteikti pageidaujamą formą. Tačiau už manipuliatyvumą dažnai tenka mokėti didesniu medžiagos trapumu. Tvirtumo ir ilgaamžiškumo etalonu, ko gero, ne vienas įsivaizduoja kokį nors įmantrų metalų lydinį. Intuicija tokiu atveju būtų teisi. Jeilio universiteto mokslininkai sukūrė metalo lydinį, kuris liejimo savybėmis prilygsta plastikui, tačiau tvirtumu pranoksta plieną.

Šiam metalo lydiniui suteikiant formą, nereikia nei aukštos temperatūros, nei didžiulio slėgio. Medžiagų savybes tyrinėjantys Jeilio universiteto mokslininkai gilinosi į neseniai išrastų amorfinių metalų, vadinamų ir metalo stiklu (angl. k. „amorphous metal“ arba „metallic glasses“) lydinių savybes. Amorfiniai metalai ypatingi tuo, jog jų molekulinė struktūra skiriasi nuo įprastų kristalinės gardelės struktūrų. Nagrinėdami tokių metalų ypatybes, tyrėjai atrado, kad liejimo savybėmis jie niekuo nenusileidžia plastikams, o atsparumu lenkia plieną.

Lydiniai, kuriuos sudaro gana paplitę metalai, pavyzdžiui, varis, nikelis, titanas ar cirkonis, gali būti liejami be aukšto slėgio ir neaukštoje temperatūroje. Visai kaip ir plastiko medžiagos. Tai reiškia, kad išlieti formą iš tokių lydinių kainuos ne daugiau negu išlieti formą iš plastiko.

Naujasis metalų lydinys galėtų būti naudojamas pačiose įvairiausiose srityse. Tyrėjų grupės vadovas Janas Šroersas (Jan Schroers) iš amorfinių metalų lieja viską, pradedant mažais monolitiniais konteineriais ar buteliais ir baigiant medicininiais implantais ar mikroelektromechaninėms sistemoms (MEMS)skirtais miniatiūriniais rezonatoriais. Visi jų liejiniai tvirtumu nenusileidžia plienui.

„Plastiškieji metalų lydiniai gali tapti inauja metalų liejimo paradigma, - pranešime spaudai pareiškė J.Šroersas. – Plastikų lydumo ir metalų atsparumo savybėmis pasižymintis lydinys yra lengvai liejamas ir labai tvirtas. Visuomenei šis atradimas gali padaryti tokią įtaką, kokią praėjusiame šimtmetyje padarė sintetinių plastikų sukūrimas.“

Komentarai (2)