Tikras proveržis: mokslininkai sukūrė paviršių, kuris atbaido visų formų bakterijas - štai kur tai galima panaudoti ()
Mokslininkų komanda iš McMasterio universiteto (Kanada) sukūrė paviršių, kuris atbaido visų formų bakterijas, tokiu būdu užkirsdamas kelią antibiotikams atsparių bei kitų įvairių bakterijų platinimui tiek ligoninėse, tiek virtuvėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauju plastikiniu paviršiumi – apdorota permatoma plėvele – galima padengti durų rankenų, turėklų, lašelinių stovų ir kitus paviršius, kurie dažnai tokioms bakterijoms kaip meticilinui atsparus auksinis stafilokokas ar C.Difficile, yra tarsi magnetas.
Apdorota medžiaga taip pat yra tinkama maisto pakavimui – tai leistų sustabdyti netyčinį tokių bakterijų kaip E.Coli, salmonelių ar listerijų, atkeliaujančių iš žalios vištienos, mėsos bei kitokio maisto, platinimą. Tyrimas 2019 m. buvo publikuotas moksliniame žurnale „ACS Nano“.
Tyrimui vadovavo inžinieriai Leyla Soleymani ir Tohidas Didaras, kurie bendradarbiavo su kolegomis iš McMasterio universiteto Infekcinių ligų tyrimų instituto bei Kanados elektroninės mikroskopijos centro. Tyrimo bendraautoriai buvo Sara M. Imani, Roderickas Maclachlanas, Kennethas Rachwalskis, Yuting Chan, Bryanas Lee, Markas McInnesas, Kathryn Grandfield ir Ericas D.Brownas.
Naujasis paviršius buvo įkvėptas vandenį nuo savęs nustumiančio lotuso lapo. Jis veikia paviršių inžinerijos nanolygmeniu ir chemijos pagrindais. Paviršiaus tekstūrą sudaro mikroskopinės raukšlės, kurios išstumia visas išorines molekules. Pavyzdžiui, vandens ar kraujo lašas, nukritęs ant paviršiaus, tiesiog nuvarva nuo jo ir neužsilieka nė dalelės tokio skysčio – ar jame esančių bakterijų.
Inžinerijos fizikė L.Soleymani sako, kad mokslininkai struktūriškai reguliuoja šį plastiką, o šią medžiagą galima pritaikyti bet kur.
Kad bakterijas nustumiančios savybės būtų dar pagerintos, paviršius taip pat apdorojamas chemiškai. Rezultatas – lankstus, patvarus ir nebrangiai perdirbamas barjeras.
T.Didaras sako, kad ši technologija gali būti naudojama tiek institucinėje, tiek namų aplinkoje. Jo manymu, pasauliui susiduriant su antimikrobinio atsparumo krize, tai galėtų tapti svarbiu antibakteriniu įrankiu.
Mokslininkai išbandė medžiagą naudodami dvi problematiškiausias antibiotikams atsparių bakterijų formas: meticilinui atsparų auksinį stafilokoką ir pseudomonas. Bandymai buvo atliekami su E.D. Brownu ir jo kolegomis iš McMasterio universiteto Infekcinių ligų tyrimo instituto.
K.Granfield padėjo mokslininkų komandai patvirtinti paviršiaus efektyvumą su elektroniniu mikroskopu – padarydama nuotraukas, demonstruojančias, kad ant naujųjų paviršių visiškai neužsiliko bakterijų.
Mokslininkai tikisi surasti komercinį partnerį, kuris padės paviršių pritaikyti komerciniais tikslais.
