Ar Krymui neliks Dniepro vandens, kiek žemių pasidarys netinkamos žemdirbystei ir kas guli Kachovkos tvenkinio dugne

Naktį iš birželio 5 į 6 sugriuvo Rusijos okupuotoje teritorijoje esančios Kachovkos HE užtvanka. Vanduo iš tvenkinio nugarmėjo žemyn Dniepru, užtvindydamas gretimas teritorijas. Yra trys užtvankos griuvimo priežasties versijos. Ukrainos manymu, KHE susprogdino rusai. Rusija kaltina Ukrainą užtvankos apšaudymu. Nepopuliariausia versija — užtvanka sugriuvo pati, ji laikoma mažiausiai tikėtina. Kol stebėtojai svarsto karinius įvykio aspektus, pavojų žemiau esančiai Zaporožės AE, kuri vandenį reaktorių aušinimui ima iš tvenkinio, „Pinigai“ nutarė pakalbėti su grūdų rinkos ekspertu, analizės centro „SovEkon“ vadovu Andrejumi Sizovu apie tai, kokią grėsmę užtvankos griuvimas kelia žemės ūkio sektoriui.

— Iš pradžių, kokios trumpalaikės KHE užtvankos sugriuvimo pasekmės? Kaip į tai sureagavo pasaulio grūdų rinka?

— Šią naktį [iš pirmadienio į antradienį] smarkiai, iki 4％, brango kviečių ateities sandoriai. Tačiau baigiantis pagrindinei sesijai augimą pakeitė nulinė dinamika. Galiausiai prekyba baigta nedideliu, ~1％ augimu.

— Kas nuramino rinkas?

— Nepasakyčiau, kad jos nusiramino, tai veikiau specifinė biržos istorija. Rinkos augti pradėjo dėl suvokimo, kad pasaulinė grūdų, visų pirma kviečių, rinka smarkiai priklauso nuo tiekimo iš Juodosios jūros regiono. Ir čia, pasirodo, vyksta karas ir dedasi štai tokie dalykai. Man atrodo, naktinio kainų šuolio priežastimi buvo būtent ta. Tačiau rinkoje labai daug pardavėjų, labai daug atvirų trumpų pozicijų (šortų — rinkos pozicijų, kai žaidėjas parduoda paimtus skolon aktyvus, tikėdamasis nupirkti juos žemesne kaina — Republic), daug statymų už [grūdų kainos] kritimą. Todėl bet kokios panašios neraminančios naujienos gali sukelti tokius staigius kainų šuolius.

Kaip bebūtų, dieną baimės išsivadėjo, visi suprato, kad trumpuoju laikotarpiu ši situacija tiesiogiai grūdų gabenimui iš Ukrainos ir naujo derliaus perspektyvoms neatsilieps. Rinka didžiąja dalimi nurimo. Nesu tikras, ar ilgam, tačiau kol kas birželio 6 vakare, yra taip.

Bet tuo pačiu visai nesu tikras, kad tai trumpalaikė istorija, kuri jau pasibaigė. Aš manau, kad artimiausiomis dienomis šia tema matysime daug antraščių — taip pat ir susijusių su žemės ūkiu ir agrarine rinka. Ir tos antraštės, galvoju, judins rinkas. Tad, savaitės gale galime išvysti padorų [grūdų] fiučersų augimą, kurį žurnalistai priskirs šiai istorijai./p>

— Panagrinėkime apie realias vidutinės trukmės ir ilgalaikes perspektyvas. Pavyzdžiui, jau kalbama, kad Krymas liks be Dniepro vandens. Ar tikrai?

— Pagal viską, taip. Žinoma, fundamentalus klausimas, kokiu mastu sugriauta damba — iki pagrindo ar tik viršutinė dalis, — tačiau problemų Šiaurės Krymo kanalui bus — tai labai tikėtina.

— Kokia Krymo žemės ūkio produkcijos įtaka pasaulinei ir Rusijos rinkai?

— Tiesą sakant, nelabai didelė. Verta pridurti, kad Šiaurės Krymo kanalas ir irigacijos įrenginiai didžiųjų kultūrų auginimui naudojami nelabai aktyviai. Jie labiau naudojami daržovėms, ir, kalbant būtent apie Krymą, auginti ryžius. Kalbant apie visos Rusijos ar visos Ukrainos agrorinkas, joms tai, spėju, nebus itin svarbu. Tai labiau humanitarinis reikalas: pavyzdžiui, geriamojo vandens trūkumas. Tačiau trumpuoju laikotarpiu, pasikartosiu, ši įtaka bus ribota. Kalbant apie ilgalaikes pasekmes, klausimų, aiškus daiktas, daugiau.

— Štai apie šiuos ilgalaikės perspektyvos klausimus norėtųsi išgirsti daugiau. Ukraina jau pareiškė, kad Kachovsko tvenkinio vandenį naudojantiems ūkininkams jo pritrūks. Kokie pasėlių plotai nuo šio įvykio gali nukentėti?

— Iš Zaporižės ir Khersono sričių taikiu metu buvo gaunama po 6–7％ kviečių ir po 5–6％ saulėgrąžų nuo bendros Ukrainos gamybos. Tad, Ukrainos mastu apimtis nemenka. Tačiau svarbu, kad šioms kultūroms irigacijos nereikia. Iriguojant, galima auginti soją, kuri tuose regionuose neauginama, vaisius — tačiau nesu didelis vaisių specialistas. Kitas reikalas, kad kol kas neaišku, kaip šis tvenkinys seks, kas guli jo dugne, kaip visa tai nešios vėjai ir kaip po karo bus galima šias žemes, ir taip jau smarkiai nukentėjusias ir užminuotas, naudoti — bet ia jau ilgalaikės pasekmės. Dar vienas momentas: nemaža dalis krantų buvo užminuota, šios minos išplautos ir neaišku, kur galų gale jos tuose laukuose. Tai kelia ilgalaikius sunkumus Ukrainai, norint naudoti šiuos plotus normaliai sėjai.

— Sakėte, nežinia, kas guli tvenkinio dugne. O kas, tiesą sakant, ten gali gulėti?

— Sąžiningai, šiuo klausimu nesu specialistas, tačiau skaičiau atsiliepimus, kad ten gali būti daug dugno nuogulų, kurios gali būti toksiškos ir išdžiuvusias jas vėjas gali nešioti po apylinkes ir teršti dirvą.

— Tai yra, tai, kaip suprantu, nuo laukų nuplautų ir į tvenkinį nutekėjusių trąšų likučiai.

— Šiuo klausimu nesu specialistas ir komentuoti negaliu. Tačiau tai yra viena iš istorijų, galinčių turėti ilgalaikes pasekmes. Na, ir, žinoma, visi ilgai aptarinės Zaporižės AE — kokią grėsmę jai kelia šie įvykiai.

— Jau nerimaujama dėl aktyvios ZAE reaktoriaus zonos aušinimo. Sakykite, jeigu įsivaizduotume patį negatyviausią scenarijų — kad šios žemės Khersono ir Zaporižės srityse bus ilgam patrauktos iš pasaulinio kviečių ir saulėgrąžų auginimo, — tai gali ilguoju laikotarpiu paveikti šių kultūrų kainas?

— Ne. Mat absoliučiais skaičiais, kiekviena iš šių sričių — jei gerai pamenu, šiek tiek po daugiau, nei pusę milijono hektarų. Tai yra, bendrai iš apyvartos būtų pašalinta daugiausiai 1–1,5 mln. hektarų. Tai nėra plotas, kuris galėtų stumdyti pasaulines kainas. Ir abejotina, ar šios žemės visiškai pasitrauks iš apyvartos, tai jau visai apokaliptinis scenarijus. Tai veikiau bus dešimtys kilometrų greta Dniepro, kur jis ištvinsta, kur gali būti minos ir panašiai. Tai yra, dešimtys, daugiausiai šimtas hektarų. Netgi Ukrainos mastu tai nėra labai dideli plotai, o pasaulinio didžiųjų kultūrų gamybos atžvilgiu — visai nereikšminga.

— Tai yra, jūsų požiūriu, tai veikiau humanitarinė katastrofa, nei agrarinė ir maisto produktų?

— Taip, kol kas atrodo taip.

republic.ru