Kremliaus mėgintuvėlyje išaugintas monstras dabar ne tik kandžioja savo kūrėją, bet ir grasina jo valdžiai

„Wagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui paskelbtas nuosprendis. Nuolatinis jo oponentas — RF Gynybos ministras Sergejus Šoigu pasirašė įsakymą, pagal kurį visos PKK („savanoriški būriai“) iki liepos 1 dienos privalo sudaryti kontraktus su Gynybos ministerija ir taip įsilieti į RF armijos gretas. Suprantama, tai atlikta, visų pirma siekiant neutralizuoti garsiausią rusišką PKK, priklausančią Prigožinui. Tačiau RF Gynybos ministro įsakymas, kuriuo reikalaujama, kad vagneriečiai sudarytų kontraktus su karine žinyba, tik forma yra Šoigu įsakymas. Faktiškai jis paprasčiausiai vykdo savo tiesioginio viršininko — RF Ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Vladimiro Putino* – pavedimą. Kitaip Putino „vertikalėje“, juolab vykstant karui, negali būti.

„Šoigu įsakymas“ Prigožino galvažudžius ir jį patį pervesti į Gynybos ministerijos pavaldumą prilygsta „virėjo“ mirties nuosprendžiui. Ir paskelbti jį, be abejo, galėjo tik Putinas. Kas, be jokios abejonės, neatšaukia fakto, kad ne kartą viešai „Wagner“ vado pažemintas Sergejus Kužugetovičius šį įsakymą su kuo didžiausiu malonumu įvykdys.

Čia verta prisiminti, kad Putinas ilgai kentėjo Prigožino poelgius, kurie kitiems jau seniausia būtų kainavę karjerą, o gal ir gyvybę.

Pavyzdžiui, PKK „Wagner“ vadovo atsainus tonas, o ne taip retai ir atviras chamiškumas daug aukštesnio rango tiesioginių RF prezidento pavaldinių — gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir RF GP generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo – atžvilgiu.

Putinas itin subordinuotas žmogus ir tokių dalykų neatleidžia, kitaip nei sadistiškas žudynes, kuriomis periodiškai viešai giriasi „muzikantai“. Tačiau Prigožinui jo išpuoliai Šoigu ir Gerasimovo adresu ilgai buvo kaip nuo žąsies vanduo. Tokį Kremliaus dučės nuolaidumą Prigožinui, veikiausiai paaiškina dvi aplinkybės.

Pirmoji, kad „virėjas“, naudodamasis artumu „kūnui“, tikriausiai įtikino vyriausiąjį savo nepakeičiamumu. Antroji Putino ilgą pakantumą „Wagner“ vadovo vingrybėms aiškinanti aplinkybė yra, kad Kremliaus valdovo supratimu, jis „kariavo, kraują liejo“. Putino vertybių sistemoje ši aplinkybė daug pateisina.

Čia verta priminti, kaip vienos savo „tiesioginės linijos“ metu RF lyderis, atsakydamas tuometiniam Ukrainos prezidentui Petrui Porošenkai, pacitavo Lermontovo žodžius [1841 m.] „lik sveika, nepraustoji Rusija,/vergų šalie, ponų šalie“, būtent taip pateisino putiniško „rusiško pasaulio“ požiūriu, aiškią „rusofobiją“, prasiskverbiančią šiose didžiojo poeto eilėse.

„Lermontovas šiuos posmus parašė, kai vyko į Kaukazą, į veikiančią armija. Jis buvo karininkas ir narsus karininkas ir gynė savo tėvynės interesus“, — tuomet sakė Putinas.

Kitaip tariant, jei kraują liejo, tai leidžiama ir tai… Tikėtina, dėl tos pačios priežasties nebuvo nubaustas generolas Aleksandras Ruckojus, viešai pasmerkęs dabartinį Putino karą prieš Ukrainą: „Kas leido atimti sūnus iš motinų?…“

Štai taip, Putino supratimu, Prigožinas irgi didelis patriotas, nes gi „kraują liejo“, tad jam galima daug ką atleisti. Tačiau viskam yra ribos.

Dabar vagneriečių vadas virto didžiule Putino problema. Diktatorius spręsti jos taip, kaip buvo pratęs panašias problemas spręsti anksčiau, jau negali. Bent jau kol kas. Kremliaus mėgintuvėlyje jo išaugintas monstras dabar ne tik kandžioja savo kūrėją, bet ir kelia grėsmę jo valdžiai.

Įprastai tokioje situacijoje Putinas ima veikti ryžtingai, bet paaiškėjo, kad senos išbandytos priemonės nebeveikia.

Po to, kai Prigožinas savo šeimininką pavadino „laimingu seneliu“ ir „visišku menkysta“, praradusiam supratimą „virėjui“ nuosprendis, panašu, buvo paskelbtas. Tik Putinas padarė mėnesio pauzę, kaip daro visada, kai nežino, ko imtis.

Reikalas tas, kad savo pareiškimais gegužės 9-ą Prigožinas peržengė iš karto dvi „raudonas linijas“. Pirma, leisdamas sau tokias viešas laisvybes, „virėjas“ ne pirmą kartą pažeidė subordinaciją. Ir padarė tai lemtingo (visų pirma, pačiam Putinui) karo metu. Antra, jis atvirai įžeidė patroną, o Putinas asmeninių įžeidimų neatleidžia. Prisiminkime, kad visi žuvę rusų valdovo priešininkai, kurių mirtis įprastai siejama su jo vardu, tarkime, Borisas Nemcovas ar Anna Politkovskaja, leido sau viešai jį įžeidinėti…

Tiesa, kiek vėliau, supratęs kad persistengė Prigožinas paaiškino, kad minėdamas „senelį“, omenyje turėjo „tik“ RF GP Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą. Tačiau tas, kurį jis įžeidė, viską suprato teisingai. Prigožinas, žinoma kalbėjo apie Putiną, bent jau todėl, kad buityje „seniu“, „seneliu“ vadinamas būtent Rusijos prezridentas. Kuomet Prigožinas eilinį kartą panūs koneveikti Šoigu su Gerasimovu, jų pavardžių ištarti jis nesibodės.

Na, ir svarbiausia — Prigožino įtaka taip išaugo, kad ėmė realiai grasinti Putino valdžiai. Leidino „Verstka“ duomenimis, Google Trends nuo gegužės 28 iki birželio 3 Prigožino populiarumas buvo 100 balų (aukščiausias rodiklis), tuo tarpu Putino šis rodiklis buvo tik 28 balai. Žinoma, čia svarbu ne vien kremliaus valdovo pavydas savo buvusiam virėjui. Prigožinas Putinuio pavojingas tuo, kad griauna jo sistemą, kurioje viskas griežtai privalo būti pavaldu aukščiausiam ir kurioje negali būti atskirų jėgos centrų. O „Wagner“ vadas savo privačia armija tokį centrą faktiškai sukūrė.

Iš caro patalinio, kurį autokratas kažkuriuo metu nutarė padaryti savo kišeniniu „ypatingų pavedimų pasiuntiniu“, turinčiu ypatingus įpareigojimus besivystančiose šalyse, Prigožinas iš įprasto „apsiausto ir durklo riterio“ ir Putino instrumento atimti aktyvus pasaulio regionuose, kur nestabilus režimas, vadinamojoje „SKO“ pavirto savanoriška karine ir politine figūra.

Tikėtina, ilgai mąstęs, kaip atlikti Prigožino „neutralizavimo“ operaciją, Putinas, kaip jam atrodė, rado idealų ir tuo pat metu tokį jam įprastą administracinį-komandinį sprendimą. Jei Prigožinas sutinka tapti Šoigu pavaldiniu, tai jį pasiunčia atlikti kokią nors aiškiai neįmanomą misiją, kurioje utilizuojamas „kruvinasis virėjas“ ir labiausiai jam atsidavusių vagneriečiai. Kaip tai atlikti — nutekinus pagrindinio „muzikanto“ geolokacnius duomenis ukrainiečiams, ar „draugiška“ RF GM pajėgų ugnimi, ar „muzikantų“ nukreipimas per minų lauką — technikos klausimas. Svarbiausia, kad taip ar kitaip klausimas būtų išspręstas gan greitai

Gi jei Prigožinas nesutinka, tai už nepaklusimą Gynybos ministro įsakymui karo metu gresia sušaudymas. Paprasta ir skoninga…

Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad Prigožino taip paprastai nepaimsi. To paties Putino pastangomis, jo „virėjas“ dabar vadovauja kelių dešimčių tūkstančių visavertei gerai ginkluotų ir apmokytų samdinių armijai. O juk vagneriečiai ginkluoti ne tik šautuvais, bet ir tankais, artilerija ir netgi lėktuvais. Taip pat nepamirškime, kad visa tai vyksta Ukrainos kontrpuolimo fone.

Turėdamas tokias pajėgas, Putino ir jo parketinių generolų malonei Prigožinas pasiduoti neketina. Atsakydamas į Šoigu įsakymą „Wagner“ ir kitų PKK nariams pasirašyti kontraktus su gynybos ministerija, jis iš esmė s paskelbė papildomą mobilizaciją į savo gretas.

„Į mus kreipiasi savanorių daliniai. Priimame juos į savo gretas kaip atskirus šturmo būrius ir įdiegiame į mūsų bendrą valdymo sistemą, kurioje pridengiame juos artilerija, aviacija, suteikiame žvalgybos duomenis ir viską, kas būtina. Jokių sąveikavimo su savanorių daliniais, stojančiais į PKK „Wagner“ ir norinčiais būti vieningame kolektyve, problemų nėra“.

Kaip Putinas išspręs Prigožino „machnovščinos“** problemą, kol kas nelabai aišku. Neatmestinas variantas – taip pat, kaip jau ne kartą buvo. Atsidūręs sudėtingoje situacijoje ir nežinodamas, ko imtis, paprasčiausiai pakabindavo situaciją neapibrėžtam laikui, kol ji savaime išsispręs ar kol subrandins eilinį planą. Tarp kitko, atsižvelgiant į tai, kad pradėdamas didelį karą prieš Ukrainą, jis, pats to nenorėdamas, pradėjo tokius tektoninius procesus, gali būti, kad „machnovščina“ išspręs Putino problemą, o ne atvirkščiai.

Beje, čia dar kyla ir finansų problema. Privačią armija reikia kažkaip finansuoti. Ar rubliniam milijardieriui Prigožinui pakaks lėšų — didelis klausimas, ypač turint omenyje, kad jo projektuose liūto dalį visada sudarė stambių valstybinių struktūrų, tokių, kaip toji pat gynybos ministerija, užsakymai. Atitinkamai, priešprieša su tomis valstybinėmis struktūromis, į Prigožino kišenes garmantys finansų srautai gali išsekti.

republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
**Machnovščina – antisovietinis anarcho-komunistinis judėjimas Ukrainoje 1918—21 metais, vadovaujant Nestoras Ivanovičius Machno.