Algimantas Čekuolis. Susiraukėliai ir išsišiepėliai, arba apie tipišką lietuvio savijautą

Čia ištrauka iš jo knygos.

Pasigedau „like“ mygtuko po straipsniu

Senokai beskaiciau toki ilga ir toki idomu straipsni As seniai sita zinojau, kad delfyje, tik moka paverkti komentatoriai, o realiai yra 100 kartu viskas geriau. PS. Cekuolis vienas is nedaugelio zurnalistu kuri as gerbiu. PPS. paziurekit i mano paveiksliuka >>>>>>>>>

neseniai per savo laida ta pti pasakojo

Nepažįstu jo kaip žmogaus, tai nežinau gerbti jį ar ne, bet jei kalbam apie jo straipsnius, tai malonu skaityti tik tokius, kaip šis - apie nieką, keliantį nuotaiką, su bendromis žiniomis ir pan. Deja jo straipsniai, kur jis bando pasakoti apie sudėtingesnius dalykus, kurių absoliučiai nesupranta (ekonomika, psichologija, medicina, IT ir pan.) - tai graudu klausyti/skaityti, o juk daug kas net ir tokius jo straipsnius skaito ir tiki! Šiek tiek iš Čekuolio „perliukų“: vėžys (liga) atsiranda dėl to, kad vyrai daro moteriškus darbus, o moterys vyriškus (todėl atseit vyrai serga prostatos vėžiu, o moterys gimdos). Dar Čekuolis bandė kažkokias sąsajas vesti tarp valstybės gyvenimo į skolą (natūralus makroekonominis žingsnis, kai defaulto rizika nedidelė) ir finansinių piramidžių. Taipogi pasakojo, kad visas globalinis atšilimas - tik suinteresuotų grupuočių išmislas (kur dabar Čekuolis? Ko dabar nepadaro antro straipsnio ir nepapasakojo, kad ne tuos gandus į savo straipsnį įtraukė)? Žodžiu yra jis žurnalistas (reiškia nė vienos mokslinės srities specialistas jis nėra), tai tegul ir rašo bendrus straipsnius, kuriuos galima vakare ant foteliuko paskaityti, pasidžiaugti ir pamiršti. P.S. Perskaičiau ir žiūriu, kad labai negatyviai gavosi. Tai pridursiu, kad tiesiog norėjau parašyti, kad per daug netikėkite tuo, ką Čekuolis rašo/skaito. Džiaukitės/mokykitės iš jo minčių dėstymo ir tiek.

Visgi kiekvienas renkasi tikėti ar netikėtti, gerbti ar negerbti. Bet prieš pasakant, kad jis dėstė tokius dalykus, būtų gerai pamatyti ir nuorodas į straipsnius. Jei jų nėra, gal nereikia "dalintis" prisiminimais, kuriais taip pat galima sudvejoti

Pagal straipsnį esu racionalus pesimistas Senai suvokiau, kad mūsų gyvenimas dabar žymiai geresnis nei anksčiau, bet juk reikia, kad kažkas mąstytų ir apie blogus dalykus.. Juk sustotume sakydami, kad viskas visur tobula Žodžiu, iš mano pusės, svarbu ne optimizmas ar pesimizmas, o pats racionalumas. Dar geriau - racionalus realistas, be jokių iliuzinių priemaišų, kurios kyla nebūtinai iš įsivaizduojamo žmonijos kritimo, o dėl nepasitenkinimo savo asmeniniu gyvenimu. Taip pat, sunkiau ne optimistui ar pesimistui, o racionalistui, kuris tikrai galvoja daug ir apie viską. Kartais ir optimistui norisi parodyti, kad jis "mato" neteisingai, nes kaip tik būna atvejų, kada optimistas nemąsto apie problemą, nes jam atrodo, kad ji išsispręs. Žodžiu, laimi tyras racionalumas, kuriam trukdo tiek optimizmas tiek pesimizmas, IMHO. Žinoma, tikrai neprieštarauju tam faktui, kad optimistai laimingesni.. tiesiog manau, kad optimizmas ne prie ko..

Dėl kitų nežinau, bet "Taipogi pasakojo, kad visas globalinis atšilimas - tik suinteresuotų grupuočių išmislas", mano manymu tai yra tiesa, pats esu šioj srity pasidomėjęs ir ne be reikalo taip manau, nesiplėsiu ta tema, nes ne apie tai straipsnis, o Čekuolį gerbiu, nes jo laida viena iš nedaugelio, kurią dar galima žiūrėti per lietuvišką televiziją, knygų neskaičiau, bet spėju, kad taipogi neblogos, ir dar vienas faktas jeigu kasnors dar nežinojot - Čekuolis yra vyriausias laidų vedėjas pasaulyje, tai yra stebėtina, kad būdamas 80 metų jis mąsto nepraščiau nei anksčiau.

O gal tu pasidomejai ten, kur suinteresuotos grupuotes, kad atsilimas nebutu pripazintas! Esme, kad visi viskuo yra suinteresuoti, ir bando paklode patempti i savo puse, o apie atsilima, kas del jo kaltas, yra jis ar ne telieka remtis faktais, t.y. skaiciais. Temperaturom ir juros lygiu. Kurie kyla.

. („mąsto kaip anksčiau“ bus teisinga, jei darysim prielaidą, kad būdamas žurnalistu jis niekada jokiu stipriai mąstančiu specialistu ir nebuvo...)

Esu žinoma pesimistas, bet reiks pasikeisti matyt. Nesutinku su A. Čekuolio teiginiais kad žmogui gyvenant natūralų gyvenima tik iškris visi dantys ir pašlis sveikata... Parodoksalu, bet ankstyvąjam akmens amžiuje, kada žmogus tebuvo klajoklis medžiotojas jis gyveno geriau nei žmonės per kokius viduamžius. Grįžimas į gamtą žmogui būtų tik naudingas, žmogus juk judėtų ir kvėpuotu natūraliu oru. Beto gamta žmogui nepagailėjo visiškai nieko: jis žiunglėse būtų baisiausias plėšrūnas(taip, taip- fiziškai ištreniruotam vyriškiui su elementariausiu ginklu neprilygtų visiškai niekas) Laukinių pavadinkim gražiau- natūraliai gyvenančių žmonių bendruomenėje netūrėtų būti jokios anarchijos, o tik abipusė pagarba, pagarba vyresnio amžiaus žmogui, neabejingumas mokslui(tai kad gyveni natūraliai tai nereiškia kad turi būt neišsilavinęs) ir tu laisvai surastum žmones kurie gyvena ilgiau nei 100 metų... Žinoma ta bendromenė tūrėtų būt nedidelė, nes kitaip tokiam padarui kaip žmogui anarchija ir skurdas neišžvengiami. Laukiniai nebūtinai turi būti tie kurie tik 3,14sasi ir dvėsta o atvirkščiai- išsilavinę, visiškai sveiki žmonės, kurie nežinotų kas yra stresas, ir nuodingos smalkės, dūmai, ir nesveikas maistas... Laisvai galiu susilažinti kad sudėjus dabartinių laikų laimėjimus su natūraliu gyvenimu gyventi 100 metų taptų norma.

Sveikintinas požiūris . Dėkui p. Čekuoliui už dar vieną puikų ir nuotaiką keliantį straipsnį su "kabliuku" pagalvojimui . Vat tie jo "kabliukai" ir yra didžiausia jo veiklos vertybė. Jis neskatina aklai juo tikėti, kaip tik, verčia patį galvoti ir dairytis aplink .

Na Cekuolis-toli grazu ne dievas,nors ir labai masiu garbinamas. As zvelgiu i pasauli ir bandau matyti ji toki koks yra,be pesimizmo ar optimizmo.Taciau neigti dalykus kurie vyksta aplink mus, ir bandyti juos paversti pesimistu issigalvojimais????Na Nezinau... Noreciau pamatyti pasauli su 34 milijardais gyventoju Juokas ima is tokiu optimistu. Atsimerk zmogau ir pazvelk aplink. Kuo daugiau zmoniu tuo daugiau problemu. Po visuotinio atsilimo problemos, prades politikai kalbet apie ekonomikos krize, zmoniu pertekliu,tautinius nesutarimus ir t.t. Kai Korejoje vyriskai pusei nebera moteriskos-kiek ilgai tai laikysis pusiausvyroje, kai Rusija visai baigia smegenis pragert ir vis labaiu akcentuoja kad viskas tik jai priklauso, gal ir tai atrodo gera zadantys dalykai. Niekas nesako kad reikia verkti ar panikuoti.Idomiausias paradoksas yra tas, kad zmones susikuria savo "dievuka", aklai ji seka,ir nebepripazysta kitu tiesu, kad ir kokios jos aiskios bebutu.O dievukai raso beprasmiskus, ilgus straipsnius, kalba per TV, pilsto is kiauro i tuscia, ciulba kaip pauksteliai.Panasu kaip morfijus liaudziai.Ir atrodo veikia Priimk zmogau dalykus tokius kokie jie yra, o ne bandyk uzglaistyti viska su optimizmo shpaklium, lyg to nebutu. Sekmes,tau optimiste

Jūs čia taip rašot kad straipsnis Čekuolio ar kad jame kas nors aktualaus parašyta? Straipsnis įdomus, tik man užstrigo pesimisto ir optimisto aprašymai kuriems aš tikrai nepritarčiau. O gal tiesiog norit būti optimistu todėl ir sugalvojot tokį aprašymą? Sutinku pasaulis tobulėja ir kuo tolyn tuo geryn, pats dažnai užsimenu kad pasaulio atžvelgiu pesimistiškumo lieka vis mažiau nei optimistiškumo ir tas tik į gerą. Bet grįžtant prie dviejų požiūrių, reikėtų savęs paklausti ar tik ne dėl pesimistiško požiūrio mes turime tą progresą? Juk pesimistas visada įžvelgia tik blogąją pusę, kas leidžia tą blogą taisyti ir taip gerinti turimą situaciją. Lietuvoje matome puikių optimizmo pavyzdžių seime pvz Šedžius kuris gauna 10k eurų į rankas, kaip ir likusi pusė Lietuvos.. Tokių žmonių ir aplink mus pilna, kurie nuolatos stengiasi įžvelgti gerąją situacijos pusę nesvarbu kokie ji maža bebūtų, tai kartais atrodo nesveika ir destruktyvu. Dėl perdėto optimizmo ir per mažo piktinimosi turima situacija, mes per tuos 20 metų praktiškai nei kiek nepasikeitėm ir panašu kad dar ilgai nesikeisime, eilinis pensininkas vos išgalintis galą su galu sudurt pradeda galvot kad jam jau mažai gyvent liko ir tuo džiaugtis, ar tai normalu?

Paprasčiausiai jis yra labai iškalbus ir kalba įtaigiai. Pasako ir tiesos nemažai, bet kaip tarp jos įterpia ir netiesos, beveik visi patiki. Ir šitam straipsnyje jos nemažai. Pradedant tuo teiginiu, kad dauguma žmonių yra pesimistai ir baigiant tuo, kad visų pasaulio šalių gali būti toks gyvenimo lygis kaip Prancūzijoje.

labai labai nesutinku. Niekas čia nelaimi, visi tipai yra reikalingi. Pesimistas mato daug bėdų, problemų, kurias reikia išspręsti, racionalus žmogus galvoja galvoja ir sugalvoja, kaio tai išspręsti, įvertina praktiškai viską. Tačiau per tą savo galvojimą jis ilgai ilgai stovės vietoje, tai va čia ir ateina optimistai ir tiesiog padaro kažką, per daug negalvodami. Tada pesimistas randa galybę problemų ir taip ratas sukasi, manau, kad sukasi spirale į viršų edit: tarkim turiu savo įmonę, tai joje norėčiau turėti ir pesimistų, kuriem viskas neįtinka, neįtinka vidaus tvarkos, neįtinka išdėstymas visko, dar kažkas nepatinka. Jis surastų visas bėdas, jis jas parodytų, parodytų, ką reikia keisti. optimistas tiesiog varytų viską į priekį, aklai eksperimentuotų, siektų tokių tikslų, apie kokius kiti net pasvajoti nedrįsta. Na realistai puikiai susitvarkytų su visų problemų sprendimu. Tinkama komanda gali kalnus nuverst