Baltijos šalys svarsto apie kosminę programą (5)
Gegužės 6 -7 d. Taline vyko Tarptautinė konferencija „Kosmoso duomenų panaudojimas paslaugų sferoje – 2010. Verslo ir mokslo konkurencingumo spartinimas: palydovinės paslaugos modernioje visuomenėje“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Konferenciją atidarė Estijos Parlamento pirmininkė prof. Ene Ergma. Į konferenciją susirinko apie 300 dalyvių iš įvairių pasaulio valstybių. Joje dalyvavo Europos kosmoso agentūros specialistai, įvairių valstybių mokslininkai ir verslininkai. Atvyko ir dešimties specialistų delegacija iš Lietuvos. Delegacijai vadovavo UAB „ArcusNovus“ generalinis direktorius, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
Paklausta, ką turėtų daryti naujų ES valstybių narių viešasis sektorius, Estijos parlamento pirmininkė atsakė: „Didinti susidomėjimą ministerijose. Kelti susidomėjimą visuomenėje – tarp moksleivių ir studentų. Teiginys, kad kosmoso technologijos yra labai brangios, kad jos gal tinka tik labai turtingoms šalims – JAV, Kinijai ar Rusijai – yra seno mąstymo apraiška. Reikia vykdyti mokslinius tyrimus už valstybės pinigus, nes tai investicija į mūsų visų ateitį“.
Pastaruosius E. Ergma žodžius patvirtino Surėjaus (Surray) kosminio centro (Didžioji Britanija) direktorius, profesorius seras Martinas Sweetingas, teigdamas, kad dėl Moore'o dėsnio elektronikoje iš esmės keičiasi palydovų ir kosmoso technologijos. Šiam dėsniui „paklūsta" visi skaitmeniniai įrengimai, naudojami ir kosmoso technologijose – atminties įrenginių talpa, skaičiavimo sparta, pikselių kiekis vaizdo kamerose ir pan. Visa tai žymiai mažina ir technikos gabaritus, ir jos kainą.
Pranešėjas, pasinaudodamas tuo, kad pirmą kartą svečiuojasi šalyje, kuri neseniai pareiškė ketinimą bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ir surengė tokio masto konferenciją, trumpai apibūdino tikėtiną Estijos kosmoso potencialą. Anot jo, tai galėtų būti orų prognozė, palydovinė navigacija, palydovinė televizija, komunikacija, klimato kaita, saugaus maisto ir švaraus vandens priežiūra, nacionalinių sienų problemos. Pabaigoje M. Sweetingas pabrėžė, kad kosmosas yra aukštųjų technologijų pramonė, turinti didelę pridedamąją vertę, pramonė, galinti pagerinti eksportą bei su nedidelėmis išlaidomis plėtoti gebėjimus. Paklaustas, ką patartų naujų ES valstybių viešajam sektoriui, atsakė – visų pirma įsisąmoninti, kad mažieji palydovai yra technikos revoliucija kosmose, o toliau reikėtų sudaryti ilgalaikę (bent 20 metų) programą, rūpintis šios srities specialybių karjeros planavimu, teikti pradinę vyriausybės paramą šiai sričiai.
Plenariniuose konferencijos posėdžiuose išskirtinio susidomėjo sulaukė Timiebi Aganabos, kilusios iš Meno salos, diplomuotos Tarptautinio kosmoso universiteto Strasbūre absolventės, Nigerijoje dirbančios kosmoso politikos ir teisės specialistės, pranešimas „Nigerijos kosmoso programos komerciniai šalutiniai rezultatai („spin-off"). Pranešimą T. Aganaba pradėjo citata iš Nigerijos nacionalinės kosmoso politikos: „Vyriausybė tinkamu būdu investuoja į kosmoso mokslą ir technologijas siekdama gauti komercinės ir naujų verslo įmonių atsiradimo naudos, taip didindama technologinę, socialinę bei ekonominę šalies plėtrą ir gerindama savo piliečių gyvenimo kokybę". Baigdama savo pasisakymą T. Aganaba informavo, kad šiuo metu valstybė skiria dėmesį palydovo „Pagaminta Nigerijoje" programai, kurios sudedamosios dalys – pasitikėjimas Nigerijos patirtimi, kompetencija ir profesionalizmu, o taip pat patriotizmas plėtojant įvairiapusišką ekonomiką.
Estijos kosmoso tarnybos vadovo kvietimu konferencijos išvakarėse prie apvalaus stalo „Baltijos valstybių kosmoso klasteris“ tarėsi Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai. Pirmą kartą Pabaltijo valstybių istorijoje buvo tariamasi dėl bendros veiklos krypčių kosmoso technologijų ir naujų paslaugų iš kosmoso gaunamų duomenų pagrindu kūrimo srityse. Jomis galėtų tapti „spin-in“ moderniųjų technologijų panaudojimas kosmoso progamose ir aukštųjų technologijų dalies didinimas šalių BVP ir eksporte; intelektualių transporto sistemų plėtojimas Vakarų - Rytų transporto koridoriuje ir Tarptautinio dažnių spektro koordinacija nacionalinių resursų dalybos principu; Pabaltijo regioninių GMES (Global Monitoring for Environment and Security) produktų plėtra (dujotiekis „Nordstream", naftotakis „Družba", atominės elektrinės, ES siena, muitinė, potvyniai, gaisrai); operatyvinių paslaugų IMINT, GEOINT plėtojimas Baltijos šalims įsijungiant į CFSP, ESPD, NATO, UNO, EUPOL, MSCHOA, EUFOR, EURONAVFOR veiklas.
Detalesnės trijų valstybių bendradarbiavimo kryptys bus aptartos rudenį įvyksiančiame susitikime Vilniuje.
