Kęstas Kirtiklis. Apie mokslą ir visuomenę

nelabai supratau pagrindines minties apie visuomine? cia labiau kaip kritika nuskambejo

Mintis paprasta ir elementari: "Ką pasėsi tą ir pjausi"

"kokia visuomenė – toks ir mokslas, kokie darbdaviai – tokie ir universitetai..."

Negaliu nesutikti su straipsniu. Mokslas rizikinga ir ilgalaike investicija. Investuoji, lauki... ir arba vuolia arba snipstas. LT verslo strategija toks ispudis dar neisaugo is "geriau daug $ siandien, dar daugiau $ rytoj, kazkiek $ poryt, o kaip bus po savaites bus matyt po savaites".

Labai geras straipsnis, gaila jis nieko nepalies, bet vistiek.. Jaunoji karta lygiai taip pat auga - gyventi dabar, o ne po 10 metų. Jie nori dabar, o ne tada, kai galės įsigyti tą. Keista, kad tokie visi optimistai ir tiki savo ateitimi. Deja, beveik nėra tokių kurie investuotų į žmones. Retoj įmonėj darbdavys leidžia žmones papildomai mokintis savo specialybės, jiems atrodo, kad geriau bus jeigu dirbs, o ne mokinsis, juk mokintis jis jau turėjo laiko. Pūvanti ta mūsų visuomenė, pūvanti, bet ką padarysi. Palauksiu kol visai supus, tada grįšiu padėti naujus pamatus.

nesvaik, kad nera darbaviu kurie skatina studijas. joooo zinok LT tik ir tereikia tokiu "kovotoju" kaip tu kurie renkasi lengviausia kelia... o is tavo poziurio apie naujus pamatus, man viena mintis sauna, neiseina jau chalturinti LT, tai tikiesi kai viskas sugrius ir kad vel galesi chalturint... apgailetina

Na, mano nuomone straipsnis per daug bulvarinis. Ne technologijų.lt stiliaus. Perdaug asmeniškumų, nukrypimų nuo minties prie mases dominančių faktų (drąsius ir politika), kurie iškreipia mintį. Daugoka metaforų. Visa tai labai maloniai skaitosi, kai būna su saiku. Tik šį kartą autorius 'perspaudė' derindamas meniškumą su dalykiškumu. Kas liečia ne straipsnį, o diskusiją tai visiškai nesutinku su StN. Sprendi apie visas ar bent jau daugumą įdomių nesusipažinęs su jų vidumi. Net jei kalbam apie nedidelius servisus - ten buhalteriai vaikšto į kursus, o cekavesni darbuotojai irgi randa būtų kaip patekti į kursus ne savo saskaita. Nekalbu apie tokias įmones kaip Omnis, SEB ar tas , kurių rinka nėra 'plačiosios masės' , o įmonės, kurios tas mases aptarnauja. Jei nebūtų paklausos nevyktų tiek daug kursų, o jų, JEI PASIDOMĖSI, rasi daugiau nei tau reikia. Antras dalykas: dėl egocentristų, kurie nerenda gero SAU ir pabėga, ji ir supuvo... nesvarbu ar tu Anglijoje, ar Danijoje, ar Norvegijoje. Jokia šalis, kur imi daugiau nei duodi, neišsilaikys nesupuvusi. Tu, ne kas kitas, esi viena iš priežasčių tam pūvimui. Bijok tai pripažinti, tai tavo savisauga.

Nepritariu straipsnio minčiai, kuri vienareikšmiškai suverčia visą kaltę verslui. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra ekonomikos kultūros ir brandos ženklas. Kad to pasiektum, reikia nemažai laiko ir pastangų. Iki nepriklausomybės jokio bendradarbiavimo tarp mokslo ir tuo metu neegzistavusio verslo nebuvo. Apie tai supratimo neturėjo nei iš to laikotarpio paveldėti mokslininkai, nei naujai atsiradę verslininkai. Yra daugiau nei naivu tikėtis, kad staiga atsiras verslininkas, kuris mes krūvą pinigų į visiškai nepatikrintą sritį, ypač tokias ultra novatoriškas technologijas kaip dirbtinė gyvybė. Viskas turi prasidėti nuo trupučio, nuo mažų projektų su aiškesne naudos (tiek verslui, tiek mokslui, tiek visuomenei) grąža, o po to tie santykiai evoliucionuos. Akademikai dažnai postringauja, kad niekam jie neįdomūs, tačiau sudominti net nesistengia. Juk jie turi įtikinti verslą, kad jų idėja svarbi, kad ji turi potencialą. Todėl dėl visko kaltinti tik visus kitus (visuomenę, verslą, valdžią) yra nors ir labai lietuviškas, bet kvailas ir niekur nevedantis požiūris. Panašus į intelekto nesubjaurotas StN mintis. Siūlau mokslininkams patiems truputį pasistengti ieškant būdų realizuoti savo idėjas ir nepamiršti, kad verslas yra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Galbūt Lietuvos verslui reikia praktiškai parodyti, kokią naudą gali gauti iš bendradarbiavimo su mokslu. Galų gale, Lietuvoje nėra tiek daug verslo, kuris galėtų skirti milijonus mokslo tyrimams, kurių rezultatai pasijaus tik po keliolikos ar keliasdešimt metų. Maža rinka, mažas verslas, mokslininkams irgi reikėtų pradėti nuo konkretesnių ir lengviau komercializuojamų tyrimų. Taigi, straipsnis yra tik nusivylimo pliūpsnis, tačiau skundai nepadės. Reikia patiems kibti į darbus ir tobulėti.