Sakoma, kad laidotuvės – amžinas verslas. Kadangi žmonės linkę ne tik mirti, bet ir nusikalsti, kalėjimai taip pat bus reikalingi tol, kol egzistuos žmonija. Pasaulio praktika rodo, kad jie irgi gali būti verslininkų taikinys.

Lietuva artimiausiais metais ketina pasekti šiomis pėdomis. Pagal Vyriausybės nutarimą iki 2017-ųjų turi būti modernizuotos visos šalies įkalinimo įstaigos. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tvirtina, kad bent jau dalis kalėjimų tikrai bus privatūs arba pusiau privatūs.

Vis dėlto kol kas šio ministro teiginio negalima priimti kaip neišvengiamo fakto, mat šalies įkalinimo įstaigų modernizacijos galimybių studija kol kas net nėra pradėta rengti. Šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai viešajam konkursui rengti. Konkurso laimėtojai paruoš pasiūlymus, kaip pertvarkyti daug metų kritikuojamą Lietuvos kalėjimų sistemą. „Pinigų kartoje“ šiandien apžvelgiame privačių, pusiau privačių ir valstybinių įkalinimo įstaigų pliusus bei minusus ir, žinoma, kviečiame jus išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu: reikia Lietuvai privačių kalėjimų, nereikia, ir ar tikite, kad atsiras norinčių į juos investuoti?

Kalėjimų departamento direktoriaus patarėjas Antanas Laurinėnas tiki, kad penkerių ar septynerių metų kalėjimams modernizuoti užteks. „Jeigu tik bus investicijų, kalėjimą pastatyti galima labai greitai. Pažiūrėkite, kaip arenos statomos. Žinoma, kalėjimas gal šiek tiek sudėtingesnis statinys, tačiau čia pagrindinis klausimas – finansai“, – mano jis.

Lietuvoje šiuo metu yra 15 įkalinimo įstaigų. Iš jų vienas kalėjimas, viena ligoninė ir trys tardymo izoliatoriai. Modernizuoti ketinama mažiausiai 4 įkalinimo įstaigas. Pirmiausia modernų tardymo izoliatorių ketinama pastatyti prie Šiaulių. Jis turėtų iškilti šalia uždaryto miesto sąvartyno esančioje teritorijoje. Tikimasi, kad atsiradus investuotojų kalėjimo statybos prasidės kitais metais.

Taip pat vienas prioritetinių modernizacijos objektų – sostinės centre esantis Lukiškių kalėjimo kompleksas. Dar du naujus kalėjimus ketinama statyti Panevėžyje ir Klaipėdoje.

Kadangi kol kas nėra galimybių studijos, neaišku, kiek ir už ką visas modernizacijos projektas bus finansuojamas. Teisingumo ministerija planuoja, kad dalis lėšų bus gauta pardavus senąsias įkalinimo įstaigas. Tačiau be privačių investuotojų vargu ar pavyktų pastatyti naujus kompleksus, mano Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Širvaitis. Anot jo, valstybei nauda būtų tuo atveju, jeigu būtų statomi tokio pat dydžio kalėjimai, kokie yra dabar. Tačiau iš tiesų tokių nebeužtektų, metu šiuo metu jie perpildyti, taigi į didesnius pastatus reikėtų investuoti ir daugiau lėšų.

Paklaustas, ar dabar tinkamas metas ieškoti investuotojų, kai dauguma bando išgelbėti turimus verslus, K.Širvaitis teigia, kad reikia pateikti tinkamą pasiūlymą ir investuotojų tikrai atsiras: jei ne iš Lietuvos, tai iš užsienio. „Verslininkai mėgsta kompleksinius pasiūlymus. Pavyzdžiui, ne tik statyti, bet ir vėliau prižiūrėti kalėjimą“, – sako jis. Būtent dėl šios priežasties jau ir be galimybių studijos kalbama apie pusiau privačius ar privačius kalėjimus.

„Visi kalėjimai negali būti privatūs, tačiau dalis – taip. Tas privatumas pasireikštų tuo, kad pastatą galėtų pastatyti ir jį eksploatuoti verslininkai, o valstybė iš jų tam tikrą laiką kalėjimą nuomotųsi“, – pasakoja K.Širvaitis. Vis dėlto jis pripažįsta, kad čia iškyla laikinumo veiksnys. Valstybė sudarytų terminuotą sutartį su verslininkais, pavyzdžiui, trisdešimčiai metų. Po to turėtų arba ją pratęsti, arba ieškoti naujų patalpų kalėjimui.

Anot K.Širvaičio nauda šiuo atveju valstybei būtų ta, kad pradinėms investicijoms reikėtų mažiau lėšų, taip pat nuo pečių nukristų pastato priežiūros ir remontų darbai. Be to iš verslininkų galėtų būti perkamos ir kitos paslaugos: kalėjimo apsauga, maisto tiekimas, skalbimo paslaugos ir pan.

Kaip sako teisingumo ministras R.Šimašius, šiandien mokesčių mokėtojai vieną kalinį per dieną išlaiko už 60 litų, iš kurių tik 5 litai skiriami maistui. Jei verslininkai perimtų didžiąją dalį paslaugų, išlaikymo kainą būtų galima sumažinti bent jau iki 50 litų.

Vis dėlto jeigu būtų pareikštas noras ir valstybė sutiktų verslininkams perduoti ir nuteistųjų reabilitaciją, tai yra priežiūrą, tektų keisti šalies įstatymus, mat juose nėra numatyta galimybė įsteigti visiškai privačius kalėjimus.

Šiuo metu saugiausia privačių kalėjimų yra JAV. Privačios kompanijos šioje šalyje valdo 264 kalėjimus, kuriuose kali beveik 100 tūkst. nuteistųjų. Skelbiama, kad šalis 1999-2004 metais dėl tokios sistemos sutaupė 15 mln. JAV dolerių.

Europoje pirmoji privačius kalėjimus steigti pradėjo Didžioji Britanija, kur 1992 m. buvo atidarytas pirmasis privačiomis lėšomis finansuotas kalėjimas. Dabar Didžiojoje Britanijoje jų yra 12. Anot K.Širvaičio, jie sudaro 10-11 proc. visų šalies kalėjimų. Kaimyninėje Estijoje taip pat veikia iš dalies privatus kalėjimas.

K.Širvaitis mano, kad paskelbus konkursą ir išrinkus jo laimėtoją, galimybių studijai paruošti užtektų trejeto mėnesių, todėl suskubus konkretūs sprendimai dėl įkalinimo įstaigos galėtų būti priimti kitų metų pirmame ketvirtyje.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Pinigų karta

Komentarai (20)