Autonominėje prekyboje Lietuva žengia koja kojon su progresyviausiomis pasaulio rinkomis – tuo įsitikinusi Nijolė Kvietkauskaitė, „IKI Lietuva“ generalinė direktorė.

Pernai vasarą į Vilniaus gatves išvažiavo pirmoji Europoje prekes pristatančių autonominių automobilių flotilė, o mieste veikia jau penkios visiškai autonominės parduotuvės. Jos pritraukia vis daugiau patogumą vertinančių pirkėjų, tačiau daug įdomybių jiems lieka nepastebėtų. Vienintelės šalyje tokias inovatyvias parduotuves valdančio prekybos tinklo strategijos departamento vadovas Mikas Jovaišas atskleidė, kaip veikia apsipirkimas be kasų ir kokiomis moderniomis priemonėmis apsisaugoma nuo ilgapirščių.

Tobulėjimas ir naujų sprendimų paieškos

Penktoji, naujausia, autonominė parduotuvė „IKI GO“ atidaryta adresu Kalvarijų g. 2, prie Žaliojo tilto viešojo transporto stotelės. Dar keturios veikia Fabijoniškių mikrorajone, Savanorių prospekte, ant Baltojo tilto ir netoli Vilniaus rotušės. Pati pirmoji duris atvėrė dar 2022-ųjų vasarį.

„Rezultatai rodo, kad „Iki“ investicijos į autonomines parduotuves pasiteisino: pirkėjų skaičius nuolat auga, vis dažniau šiose parduotuvėse apsiperka net ir vyresnio amžiaus žmonės, palankiai priimantys inovatyvias naujoves. Matome, kad tokių parduotuvių naudingumas klientams ypač priklauso nuo lokacijos, todėl šiuo metu ieškome patrauklesnių vietų dviem savo 16 kv. m dydžio parduotuvėms, kad būtume dar arčiau savo pirkėjų. Šiuo metu vertiname ir didesnės, 250–500 kv. m ploto, autonominės parduotuvės potencialą, tačiau 2024-ųjų prioritetas yra toliau nuosekliai gerinti autonominių parduotuvių veikimo procesus, saugumo sistemas, asortimentą“, – sako N. Kvietkauskaitė.

M. Jovaišas priduria, kad per daugiau nei dvejus metus įgyta patirtis leidžia nuolat tobulinti pirkėjų patirtį. Pavyzdžiui, pernai atnaujinta pati populiariausia ir didžiausia autonominė parduotuvė Upės gatvėje. Ji buvo pritaikyta vasaros sezono metu 4–6 kartus išaugančiam pirkėjų srautui: praplėsta įėjimo zona, padidintas įėjimo vartelių skaičius, įdiegti 3 atsiskaitymo terminalai, peržiūrėtas kategorijų išdėstymas bei asortimentas, atnaujinta komunikacija.

Pasak jo, optimaliai valdoma autonominė parduotuvė iš tiesų ilgą laiką gali veikti be papildomos priežiūros. Žmogaus prisilietimo prireikia tik rūpinantis praktiniais dalykais, pavyzdžiui lentynų papildymu prekėmis, kurių kol kas neįmanoma automatizuoti, tačiau išeičių paieškos yra nenutrūkstantis procesas. Pavyzdžiui, dabar, remiantis Estijos pavyzdžiu, svarstomos investicijos į papildomą technologinį sprendimą, kuris leistų be darbuotojo įsitraukimo nustatyti klientų amžių perkant tokias prekes kaip alkoholis ar tabako gaminiai.

Šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas

„Galima sakyti, visas įdomumas vyksta nematant pirkėjams, sistema veikia kamerų ir svorio sensorių pagalba – taip identifikuojama, kokią prekę klientas pasiėmė. Netikėtumų pasitaiko retai, kadangi prieš atidarydami parduotuves išbandome pačius sudėtingiausius ir netikėčiausius scenarijus. Įdiegta sistema įveikdavo visus ekstremalių sąlygų testus, todėl ir praktikoje viskas klostosi sklandžiai. Sistemos tikslumas svyruoja tarp 97 % iki 99,7 %, t. y. beveik visos klientų pasirinktos prekės yra tinkamai atpažįstamos sistemos.“, – sako „Iki“ strategijos departamento vadovas.

Atsisakyti kasų autonominėse parduotuvėse, anot M. Jovaišo, leido šiuolaikinės technologijos – didelės raiškos kameros ir lentynose įrengti itin tikslūs svorio jutikliai. Sistemos veikimą paspartina nuolatos tobulėjantis dirbtinis intelektas, kuris gauna iš visų „Iki“ autonominių parduotuvių renkamus duomenis ir vis geriau atskiria pirkėjų veiksmus.

Autonominėje parduotuvėje nėra kasininkų ar salės darbuotojų. Nuotoliniu būdu viską prižiūri „Iki“ prekybos tinklo technologijų partneriai, įmonė „Pixevia“.

„Imant prekę nuo lentynos, kameros ją užfiksuoja, atpažįsta ir priskiria virtualiam pirkėjo krepšeliui. Informaciją apie svorio pokytį papildomai perduoda ir lentynėlių davikliai. Išeidamas iš parduotuvės klientas patvirtina, kad krepšelio turinys buvo būtent toks, kokį sudarė sistema. Kadangi prekes galima dėti tiesiai į savo kuprinę arba krepšį, apsipirkimas yra itin greitas“, – kalba M. Jovaišas.

Idiegtos ir papildomos sukčiavimo prevencijos priemonės

Idant ilgapirščiams nekiltų pagunda bandyti išsinešti prekes nesusimokėjus, „Iki“ autonominėse parduotuvėse be nuolatinio vidaus aplinkos stebėjimo taikomos ir papildomos apsaugos priemonės.

„Tokiais atvejais durys dažnai yra atidaromos vogtomis kortelėmis, todėl jau bandome sistemą, kuri leistų nustatyti neteisėtą jų naudojimą ne atsiskaitant kasoje, o atidarant duris. Naudojame ir kitokias priemones. Pavyzdžiui, užfiksavus neteisėtus veiksmus parduotuvėje aktyvuojama signalizacija – suveikia garsinis signalas ir transliuojamas pranešimas apie galimą apiplėšimą“, – komentuoja strategijos departamento vadovas.

Greitai, patogiai ir visą parą

Penkios visą parą Vilniuje veikiančios „Iki“ autonominės parduotuvės taip pat suteikia galimybę apsipirkti tuo metu, kai įprasti prekybos centrai nedirba. Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad pirkėjams tai yra patrauklesnė alternatyva nei degalinės, nes šios parduotuvės įrengtos itin patogiose vietose, o apsipirkimo procesas vyksta labai greitai.

TOP 5 prekės autonominėse parduotuvėse – gazuoti gėrimai ir vanduo, kava, ledai, sumuštiniai, šokoladiniai batonėliai , atskleidžia G. Kitovė.

„Asortimentą autonominėse parduotuvėse kuriame atsižvelgdami į pirkėjų lūkesčius, analizuodami jų įpročius. Pastebime, kad šias vietas apsipirkti ypač vertina skubantys, kai prireikia tik užkandžio ar gėrimo atsigaivinimui. Taip pat jos populiarios ne tik dieną, bet ir naktį ar ankstų rytą, kai galimybės apsipirkti mieste yra ribotos. Beje, džiugu matyti, kad lietuviai drąsiai išbando technologines naujoves – į autonomines parduotuves užsuka paties įvairiausio amžiaus žmonės, net ir vyresni“, – sako G. Kitovė.

Komentarai ()